Kitos moterys ją laikė grožio idealu ir troško būti panašios į Bardo – garsiausią 6-ojo ir 7-ojo dešimtmečių sekso simbolį.
Paryžietiškos prabangos apsupta
Vienas ryškiausių praėjusio amžiaus sekso simbolių Brižita Bardo išgarsėjo būdama dar paauglė. Prancūzų kilmės gražuolė po 1952-ųjų debiuto kine kone iškart sulaukė tarptautinio dėmesio ir buvo priviliota į Holivudą, kur sėkmingai dirbo ne vieną dešimtmetį.
Tačiau talentinga blondinė tapti pasauline filmų žvaigžde, dėl kurios visi aikčiotų, niekada nesvajojo, o savo tikruoju pašaukimu ji vadina kovą už gyvūnų teises ir gerovę.
B. Bardo gimė 1934-ųjų rugsėjo 28 dieną 15-ajame Paryžiaus rajone Luiso Bardo ir Anos Mari Mucel šeimoje.
Bardo tėvas buvo inžinierius ir kelių pramoninių gamyklų Paryžiuje savininkas. Motina – draudimo bendrovės direktoriaus dukra, aistringa baleto gerbėja. Abu Brižitos tėvai užaugo konservatyviose katalikų šeimose. Brižita turi jaunesnę seserį Mijano Bardo. Ji taip pat tapo aktore, yra žinoma Prancūzijos rašytoja.
Vaikystėje Brižita sirgo ambliopija, dėl to susilpnėjo kairės akies regėjimas. Tačiau vaikyste skųstis Bardo tikrai negalėjo. Seserys augo turtingų buržua šeimoje, septynių miegamųjų bute prabangiame 16-ajame rajone. Visas Bardo gyvenimas sukosi apie klasiką, skoningumą ir prabangą.
Būsimasis sekso simbolis buvo auklėjama taip, kaip ir tikėtumėtės iš ano meto madingos paryžiečių šeimos.
Tėvas reikalavo, kad dukros laikytųsi griežtų elgesio standartų, deramai elgtųsi prie stalo ir vilkėtų tinkamus drabužius Motina buvo labai išranki rinkdama joms kompanionus, todėl Brižita vaikystės draugų beveik neturėjo.
Vėliau B. Bardo interviu užsimins apie traumuojantį įvykį, kai ji ir sesuo žaisdamos sudaužė mėgstamą tėvų vazą. Tėvas seseris išplakė 20 kartų, o vėliau elgėsi su jomis kaip su visiškai svetimais žmonėmis – reikalavo į tėvus kreiptis formaliuoju įvardžiu „vous“ (jūs), prancūzų kalboje vartojamu kalbant su nepažįstamais ar aukštesnio statuso asmenimis.
Galbūt dėl to Brižita vėliau garsėjo itin maištingu charakteriu.
Nors metai pakeitė kino deivės Bardo išvaizdą, jos, kaip aktorės, talentas neužmirštas iki šiol.
Baleto žingsneliu
Antrojo pasaulinio karo metais, kai Paryžių okupavo nacistinė Vokietija, Brižita daugiau laiko praleisdavo namuose dėl vis griežtėjančio civilių stebėjimo.
Ji pasinėrė į šokius – sukosi pagal to meto populiarias plokšteles. Mama matė baletą kaip potencialą vyresnės dukros karjerą.
Būdama septynerių Brižita priimta į privačią mokyklą. Mergaitė lankė mokyklą tris dienas per savaitę, todėl jai užtekdavo laiko ir šokių pamokoms vietinėje Paryžiaus studijoje.
Vėliau talentinga mergaitė priimta į Paryžiaus konservatoriją. Ji vis dažniau pasvajodavo tapti šokėja.
Trejus metus ji lankė baleto pamokas, kurias vedė rusų choreografas Borisas Knyazevas. Taip pat mokėsi privačioje katalikiškoje vidurinėje mokykloje netoli savo namų.
Nors balerina Brižita netapo, vis dėlto ji buvo talentinga bei daug žadanti šokėja.
Pirmą kartą žurnalo viršeliui B. Bardo pozavo būdama vos 15-os. Vėliau jos atvaizdas puošė dar ne vieną prestižinį leidinį.
Nuo viršelio į ekranus
Išvaizdi, puikiai judanti, gracinga paauglė greitai patraukė Elenos Gordon-Lazaref, mados žurnalų „Elle“ ir „Le Jardin des Modes“ direktorės, dėmesį. Ji pasamdė Bardo jaunesniuoju modeliu. Jau po metų vos 15-os Brižita pozavo pagrindinio Prancūzijos moterų žurnalo „Elle“ viršelyje. Šis debiutas atnešė jai režisieriaus Marko Alegrė pasiūlymą vaidinti filme „Les Lauriers sont coupés“
B. Bardo tėvai priešinosi dukros norui tapti aktore, bet senelis palaikė sakydamas, kad „jei ši maža mergaitė taps paleistuve, kinas nebus to priežastis“.
Per atranką Bardo susipažino su kiek vyresniu režisieriumi Rožė Vadimu.
Šis liko apkerėtas jaunosios Brižitos. Būtent jis sumaniai sukūrė erotiško gamtos vaiko – jausmingos, šiek tiek amoralios šviesiaplaukės – įvaizdį viešumoje ir ekrane.
Vėliau jiedu įsimylėjo. Brižitos tėvai įnirtingai priešinosi šiems santykiams. Tėvas vieną vakarą Brižitai pranešė, kad ji tęs mokslus Anglijoje, ir nupirko traukinio bilietą į vieną pusę.
Bardo sureagavo priešiškai: ėmė švaistytis grasinimais, kad nusižudys, o galiausiai įkišo galvą į orkaitę su atvira ugnimi. Tėvai ją sustabdė ir galop priėjo prie sutarimo, kad parems šiuos santykius su sąlyga, kad ji ištekės už Vadimo sulaukusi 18 metų.
Pirmoji Bardo meilė – režisierius R. Vadimas, už kurio Brižita ištekėjo vos aštuoniolikos. Su ketvirtuoju vyru B. d‘Ormalė (nuotrauka dešinėje) ji gyvenimu dalijasi iki šiol.
Vieną keitė kitu
Savo planų įsimylėjėliai neatsisakė. Sulaukusi pilnametystės Brižita ištekėjo už R. Vadimo.
Nors sutuoktinius darbuose sėkmė lydėjo, tačiau apleido meilėje.
Po penkerių metų jiedu nusprendė skirtis. Filmuojant garsiąją juostą „Ir Dievas sukūrė moterį“ Brižita įsimylėjo kitą aktorių – Žaną Luisą Trentinjaną. Galbūt tai ir buvo pagrindinė B. Bardo ir R. Vadimo santuokos baigties priežastis. Tiesa, Bardo ir Vadimas palaikė ryšius visą gyvenimą ir netgi bendradarbiavo vėlesniuose kino projektuose.
Tačiau ir kino aikštelėje užmegzti naujieji santykiai nesiklostė. Ž. Luisas Trentinjanas tuo metu buvo vedęs aktorę Štefani Audraną. Bardo ir Trentinjanas gyveno kartu maždaug dvejus metus, tačiau jiedu niekada nesusituokė.
Poros santykius apsunkino ir dažnas Trentinjano nebuvimas namuose dėl karinės tarnybos, ir Bardo romanas su muzikantu Žilberu Beko.
Nuogumas nevaržė
1952 m. gražuolė Bardo vėl pasirodė ant „Elle“ viršelio. Jau tais pačiais metais jai pasiūlytas vaidmuo komedijoje „Pamišę dėl meilės“.
Brižitai sumokėta 200 000 frankų – apie 575 1952 JAV dolerių – už nediduką pagrindinio veikėjo pusseserės vaidmenį.
B. Bardo karjera gerokai įsibėgėjo. Vėliau ji suvaidino dar daugybėje sėkmingų filmų.
Daugybės žiniasklaidos dėmesio talentinga aktorė sulaukė, kai 1953 m. balandį pasirodė Kanų kino festivalyje. Tąkart ji pozavo miniai fotografų dėvėdama gėlių rašto bikinį.
Itališkame 1956 metų filme „Mio figlio Nerone“ brunetės Bardo režisierius paprašė pasirodyti blondine. Pirmą kartą ji nusidažė plaukus, o ne dėvėjo peruką. Ji buvo tokia patenkinta rezultatu, kad nusprendė išlaikyti šią plaukų spalvą visam laikui.
Vėliau Bardo pasirodė „Screenland“ viršelyje, nusifilmavo dar keturiuose filmuose ir tapo pasauline žvaigžde.
Dar būdamas oficialus sutuoktinis R. Vadimas ėmėsi režisuoti filmus, kuriuose vaidino B. Bardo. Vienas tokių – „Ir Dievas sukūrė moterį“. Šis filmas sulaukė milžiniško pasisekimo, o B. Bardo išgarsėjo kaip pasaulio sekso simbolis.
Filmas apie amoralią paauglę, gyvenančią garbingame mažame miestelyje, susilaukė sėkmės ne tik Prancūzijoje, bet ir visame pasaulyje.
Juosta įtraukta į populiariausių filmų Didžiojoje Britanijoje dešimtuką, Jungtinėse Valstijose šis filmas buvo daugiausia uždirbęs užsienio filmas, kuris kada nors buvo išleistas.
Laikė bjauriuoju ančiuku
Sulaužiusi visus tabu prieš nuogumą filmuose, Bardo perrašė to meto kino istoriją ir labai greitai tapo geriausiai mokama aktore Prancūzijoje.
Paradoksalu, bet ekrano dievaitė niekada nelaikė savęs to meto grožio etalonu. Nuo pat vaikystės ji nuolat sau kartodavo esanti bjauri.
Be to, daugelis galbūt to nežinojo, bet bendravimas su žmonėmis, neatsiejama aktorės kasdienybės dalis, gražuolei prilygdavo tikram siaubui. Ją užvaldydavo nekontroliuojama baimė.
Kadangi buvo viena didžiausių to meto žvaigždžių, aktorė neišvengdavo ir nepageidaujamo paparacų dėmesio. B. Bardo pasakojo jausdavusi, kad už tam tikro krūmo ar šiukšlių konteinerio slepiasi ją medžiojantis fotografas.
Net ir praėjus keliems dešimtmečiams ir užaugus naujoms kartoms, kurioms B. Bardo vardas ir veidas mažai ką sako, ramybe ji nesimėgavo.
Visai neseniai 90-ies sulaukusi moteris svajoja apie visiškai anonimišką gyvenimą.
„Nežinau, ką reiškia tyliai sėdėti užkandinėje, terasoje ar teatre ir nebūti kažkieno užkalbintai. Žmonės prie manęs prieidavo, jie stebėdavo, ką valgo Brižita Bardo, kaip ji laiko šakutę. Jie paprašydavo dar ir dar vienos nuotraukos. Niekada neatsisakiau būti fotografuojama, tačiau negaliu pakęsti, kai esu stebima“, – kiek anksčiau interviu sakė legendinė aktorė.
Gęstant karjerai Bardo paskutiniuose savo filmuose pasirodė 1973 m., o vėliau išėjo į pensiją.
Ekranuose žibėjusiai kino deivei tekęs naujas mamos vaidmuo ne itin sekėsi. Su
sūnumi ji neturėjo praktiškai jokio ryšio, o jį augino tėvas.
Nesutverta būti mama
Nenuostabu, kad sekso simboliu laikyta jauna aktorė nuolat sulaukdavo vyrų dėmesio. Tačiau jis nebuvo nuoširdus ir tikras, nes vyrai, kaip teigė B. Bardo, nemokėjo atskirti tikrų jausmų nuo to, ką jausti priversdavo kitų sukurtas jos įvaizdis.
Bardo buvo ištekėjusi keturis kartus, o dabartinė jos santuoka trunka daug ilgiau nei ankstesnės trys kartu sudėjus.
Viename interviu Bardo sakė: „Visada ieškojau aistros. Todėl dažnai būdavau neištikima. O kai aistra išblėsdavo, susikraudavau lagaminą.“
Po išsiskyrimo su pirmuoju vyru Vadimu ir aistringo romano su aktoriumi Trentinjanu, B. Bardo užmezgė ryšius su aktoriumi Žaku Šarjė. Ir pastojo gerokai anksčiau, nei jiedu susituokė.
1960 m. B. Bardo tapo mama – porai gimė sūnus Nikolia Šarjė.
Tačiau ekrano deivei naujasis vaidmuo sekėsi itin sunkiai. Sūnumi rūpinosi tik jo tėtis. Galbūt todėl B. Bardo ir jos sūnaus niekada nesiejo stiprus ryšys.
Viešumoje B. Bardo buvo pateikusi keletą skaudžių komentarų apie savo sūnų, lygindama jį su kenksmingu augliu, o savo knygoje pareiškė, kad mieliau būtų norėjusi turėti šunį.
Po trejų metų santuokos B. Bardo išsiskyrė ir su antruoju vyru. Kaip viena skyrybų priežasčių įvardintas Lenkijos žydų kilmės prancūzų aktorius Samis Frei, su kuriuo Brižita užmezgė romaną.
Bardo sūnus Nikolia užaugo su tėvu ir iki pilnametystės mažai bendravo su savo biologine motina.
Dovanos santuokos neišgelbėjo
Trečioji Bardo santuoka buvo su vokiečių milijonieriumi pleibojumi Giunteriu Saksu. Saksas beprotiškai įsimylėjo Bardo, o gražuolės širdį bandė pavergti įspūdingomis staigmenomis. Pavyzdžiui, kartą jis pasiuntė sraigtasparnį, kad numestų šimtus rožių virš Brižitos namų.
Jiedu susitiko Sen Tropeze 1966 m. gegužę ir susituokė Las Vegase vos po dviejų mėnesių.
Tačiau netrukus po medaus mėnesio Bardo pradėjo susitikinėti su aktoriumi Patriku Žiljė, kuris kartu su ja vaidino filme „Meška ir lėlė“.
1969 m Bardo išsiskyrė ir su trečiuoju savo vyru. Nepaisant skyrybų žaizdų, jie liko draugais. G. Saksas netgi yra prasitaręs, kad vieneri metai su Bardo buvo geriau nei dešimt metų su bet kuo kitu.
Sudėtingi išgyvenimai
Legendos sklinda ne tik apie B. Bardo aktorės talentą, bet ir meilužių skaičių. Romanai su vedusiais vyrais, 200 sugulovų, tarp kurių buvo ir moterų – tai vos keletas skandalingo kino aktorės gyvenimo detalių.
Išsiskyrusi su trečiuoju vyru, per ateinančius kelerius metus Bardo susitikinėjo su slidinėjimo instruktoriumi, naktinio klubo savininku, dainininku, rašytoju, aktoriais, kitais kolegomis bei bendražygiais.
1974 metais Bardo, švęsdama keturiasdešimtmetį, pasirodė nuoga fotosesijoje žurnale „Playboy“. Kino dievaitė iš karto patraukė menininko Miroslavo Brozeko dėmesį. Jiedu užmezgė santykius, o naujoji menininko mūza ne kartą pozavo jo skulptūroms. Pora kartu apsigyveno La Madragė. Visgi jiedu išsiskyrė 1979 m.
Vėliau Bardo palaikė santykius su prancūzų televizijos prodiuseriu Alenu Bugrainu-Duburgu. 1983 m. rugsėjo 27 d., savo 49-ojo gimtadienio išvakarėse, Bardo perdozavo migdomųjų su raudonuoju vynu, tada nuklydo į paplūdimį. Vėliau aktorės tuometinis partneris ją ištraukė iš vandens ir skubiai nugabeno i į ligoninę, kurioje jos gyvybę šiaip taip pavyko išgelbėti.
Bardo daugelį metų kovojo su psichinės sveikatos problemomis, kelis kartus bandė nusižudyti – dėl depresijos ar nelaimingos meilės.
1984 m. Bardo diagnozuotas krūties vėžys. Ji atsisakė gydytis chemoterapija ir nusprendė atlikti tik spindulinę terapiją. Po dvejų metų ji įveikė onkologinę ligą.
Atrado ramybę
Ankstesnės trys Bardo santuokos truko vos po kelerius metus, o su dabartiniu vyru Bernaru d’Ormaljė, su kuriuo 1992-aisiais atšoko vestuves, moteris gyvena iki šiol. Bernaras aktorės gyvenime pasirodė po daugiau nei 20 metų vienatvės.
Jiedu susipažino liepą, o susituokė rugpjūtį – tai buvo tikrai labai greitos piršlybos.
Naujieji santykiai netgi padėjo Bardo vėl užmegzti ryšį su kadaise paliktu sūnumi Nikolia.
Bardo pati paskambino Nikolia, norėdama supažindinti jį su nauju būsimuoju vyru.
Per savo įspūdingą karjerą B. Bardo nusifilmavo 47 filmuose, įrašė daugiau nei 60 dainų, pasirodė keliuose miuzikluose.
Tiesa, dėmesio ji susilaukė ne tik dėl savo talentų, bet ir dėl daugybės viešų prieštaringų pasisakymų. Ji net šešis kartus nubausta už rasinės neapykantos kurstymą.
Bardo pateko į bėdą, kai atvirame laiške žmones iš Reunjono salos pavadino „išsigimusiais laukiniais“. Už tai Prancūzijos teismas jai skyrė 20 000 eurų baudą.
Prieš tai legendinė aktorė turėjo sumokėti 15 000 eurų baudą už laišką, kurį parašė prezidentui Nikolia Sarkozi apie gyvūnų žudymą. Tame laiške ji parašė keletą ne itin malonių dalykų apie musulmonus.
Gyvūnų teisių aktyvistė
Būdama savo karjeros viršūnėje B. Bardo atsisakė visko, ką užsidirbo, ir atsidavė gyvūnų, kuriais rūpinasi pastaruosius keliasdešimt metų, apsaugai.
Moteris yra įkūrusi savo vardo fondą, padėjusį ne vienoje šalyje kenčiantiems ir nykstantiems laukiniams gyvūnams.
„Žinau, ką reiškia būti medžiojamai, – sakė B. Bardo. – Žmonės mane sužalojo. Stipriai. Ir tik būdama su gyvūnais, gamtoje aš atradau ramybę.“
Šiuo metu Bardo gyvena atsiskyrusi nuo pasaulio, savo namuose La Mandragė, Sen Tropeze. Nuo prašalaičių akylai saugoma teritorija jai priklauso nuo 1958 metų.