Atsibodo tos pačios senos monetos ir banknotai, kuriuos naudojate kasdieniams atsiskaitymams? Imkite pavyzdį iš tų, kurie fantazija tikrai nesiskundė. Neabejojame, jog jus gali nustebinti ir pralinksminti keisčiausios valiutos, naudotos visame pasaulyje.
Butelių kamšteliai
2005 metais alaus darykla Kamerūne pradėjo spausdinti prizų pasiūlymus po alaus butelių kamšteliais, taip norėdama padidinti savo produkcijos pardavimus.
Jų konkurentai pasekė paskui, kol galų gale šalyje susidarė situacija, jog už vieno alaus butelio kainą žmonės beveik garantuotai kažką laimėdavo po kamšteliu – nuo kito alaus butelio iki sportinio automobilio.
Tuomet vietiniai pradėjo butelių kamšteliais atsiskaitinėti už taksi paslaugas, o taksi vairuotojai jais papirkdavo kelių policiją. Puikus sandoris! Gana greitai laimingieji butelių kamšteliai tapo maža vietos ekonomikos dalimi.
Mediniai pinigai
Tokie įmantrūs pinigai gali pasirodyti kiek per grubūs jūsų piniginei, tačiau tai buvo vienas išradingiausių būdų, kuriuo vokiečiai sumanė atkurti savo ekonomiką po Pirmojo pasaulinio karo. Kai karas visiškai nustekeno Vokietijos ekonomiką, vietiniai miesteliai ėmėsi gaminti „skubius pinigus“, pradedant medinėmis lentelėmis ar aliuminio folija, baigiant išpieštais šilko audiniais. Tai tapo tarsi vietine mokėjimo forma laukiant, kol centrinis Vokietijos reicho bankas atsigaus.
Akį traukiantys Kanados doleriai
Kanados dolerių kupiūros ir dabar yra vienos spalvingiausių pasaulyje, dažnai puoštos tokių nacionalinių pramogų kaip ledo ritulys simboliais. Tai neatrodo keista. Keistoji dalis ta, jog banknotų užrašai „Canada“ yra pagaminti iš plastiko. Be to, juokaujama, jog Kanados doleriai ypač panašūs į žaidimo „Monopolis“ pinigus. Panašumų išties yra.
QUID
Nacionalinio Kosmoso centro ir Lesterio universiteto mokslininkai sukūrė QUID (Quasi Universal Intergalactic Denomination) valiutą, kuri bus naudojamas kaip kosmoso valiuta ateityje.
Ką gi, atrodo, jau pats metas ruoštis gyvenimui kosmose!
Klastotojų akiratyje
JAV doleris išaugo į vieną stabiliausių pasaulio valiutų, tačiau taip buvo ne visada. Tiesą sakant, kol banknotai dar nebuvo tokie paplitę, šie buvo tapę vienu pagrindiniu klastotojų taikiniu.
Kolonializmo laikais buvo gana lengva pinigus klastoti: buvo daug spausdinimo mašinų, pinigai neatrodė labai rafinuotai ir tiesiog nebuvo jokių kovos su klastotėmis būdų. Taigi valdžia lengvai sugalvojo būdą, kaip sukurti dirbtinį tokių pinigų trūkumą, jog įžūlių klastočių būtų kuo mažiau. Ant pinigų jie tiesiog atspausdino užrašą: „Padirbinėjimas reiškia mirtį.“ Visos 13 kolonijų tai atspausdino ant visų savo turimų pinigų. Tiesa, galiausiai vėliau užrašas buvo pakeistas į „Pasitikime Dievu“.
Dogecoins
Girdėjote apie bitkoiną, atvirojo kodo interneto valiutą? Na, dabar jis turi konkurentą – dogekoiną.
Tai kriptovaliuta arba interneto pinigai, savo talismanu pasirinkę labai mylimą šiba inu veislės šunį, išgarsėjusį įvairiausiais juokeliais internete.
Pasidarbavo žirklėmis
Afrikos Zairo tauta, šiandien žinoma kaip Kongo Demokratinė Respublika, neturi ir niekada neturėjo tiek pinigų, kad galėtų juos naikinti. Taigi kai 1997 m. buvo nuverstas totalitarinis Mobutu Sese Seko režimas, naujoji vyriausybė atsidūrė visiškoje grynųjų pinigų krizėje, kol sugebėjo sukurti ir atspausdinti naują valiutų seriją.
Tiesa, jie negaišo laiko nerimaudami, ką daryti su senąja valiuta, kurią darkė tautą kankinusio diktatoriaus veidas. Iš didžiulės šūsnies Zairo kupiūrų naujoji valdžia tiesiog iškirpo Mobutu Sese Seko atvaizdą. Darbas atliktas be priekaištų.
Kuponų sistema
Mes paprastai galvojame apie pinigus kaip apie visiškai pakeičiamus. Logiška, kad juos galime iškeisti į panašią visų prekių ir paslaugų vertę. Bet tai anaiptol nėra universalu. Kai kuriose kultūrose tam tikra valiuta galima įsigyti tik tam tikrus daiktus, pavyzdžiui, nuotaką ar pasėlių žemę. Senoji Vietnamo sąskaita yra vienas tokių pavyzdžių. Ji veikė kaip savotiška kuponų knyga.
Vieną lapą sudarydavo daugybė kuponų, kuriuos nuplėšus galėjai įsigyti, pavyzdžiui, drabužių – vienas kuponas už marškinius, kitas už kelnes ir pan.
Valgomi pinigai
Druska yra viena seniausių pasaulyje mokėjimo formų. Tiesą sakant, žodis „atlyginimas“ yra kilęs iš lotynų kalbos „salarium“, kuris reiškė pinigus, sumokėtus romėnų kareiviams. Viduramžiais druska buvo pagrindinė valiutos forma Sacharos dykumoje ir ji buvo plačiai naudojama visoje Rytų Afrikoje. Paprastai tiek pirkėjai, tiek pardavėjai palaižydavo druskos kaladėlę, kad įsitikintų, jog ji yra tikra ir viskas nekvepia apgaule.
Kita valgomoji valiuta yra „reng“, augalinio prieskonio verpalai, suvynioti į kokoso pluoštą. Tokia valiuta buvo naudojama prekybai Saliamono salose. Kakava (arba šokolado pupelės) plačiai naudojama visoje Meksikoje ir Centrinėje Amerikoje, o parmezano sūris anksčiau taip vertintas Italijoje, kad buvo naudojamas ir kaip valiuta, ir kaip banko užstatas.
Infliacijos lyderiai
Nerimaujate dėl infliacijos? Išties turėtume šiek tiek pasistengti, kad šioje srityje įveiktume Vengriją, kuri maždaug 1946 metais sukūrė tikrų tikriausią pasaulio rekordą – šimtą milijonų milijardų pengių – buvusios Vengrijos valiutos.
Tuomet tai buvo verta maždaug 20 JAV dolerio centų!
Pengės buvo naudotos 1927–1946 metais, kol dėl hiperinfliacijos buvo pakeistos dabartiniu forintu.
Kailių mainai
Atsiprašome gyvūnų mylėtojų, tačiau viduramžių Rusijoje voverių kailiai buvo įprasta valiuta atsiskaityti už prekes ir paslaugas.
Konvertuodami voverių kailius į grynuosius pinigus, rusai taip pat galėjo turėti netikėtos naudos: maro metu tokia kailiukų medžioklė galėjo sumažinti ligas nešiojančių parazitų skaičių.
Atsiskaitydavo akmenimis
Mikronezijos Japo sala yra žinoma dėl savo unikalios, anksčiau galiojusios atsiskaitymo sistemos, vadinamųjų rei (japoniškai – raay) akmens pinigų.
Pamirškite apie tai, jog banknotus ar monetas galėtumėte patogiai nešioti piniginėje ar kišenėje. Šie kalkakmenio luitai gali būti bemaž keturių metrų skersmens ir sverti iki aštuonių tonų!
Kadangi tuomet itin trūko tinkamo kalkakmenio rei akmenims gaminti, kaimo gyventojai nuolat rizikavo savo gyvybe plaukdami pavojingu vandenynu savadarbėmis kanojomis į Palau, kur šiuos gigantiškus akmenis ir kaldavo.
Kalbant apie tokių pinigų panaudojimą, reikia pasakyti, jog akmenys paprastai likdavo savo vietoje, keitėsi tik jų nuosavybės teisė.
Piniginė Japo sistema rėmėsi žodine nuosavybės teise. Jei akmenys atrodė per dideli, kad juos būtų galima pergabenti į kaimą, reikėdavo tą pasakyti pardavėjui ir perleisti jam nuosavybės teises. Beje, visi salos gyventojai puikiai žinojo, koks ir kada sandoris įvyko ir kam kokie akmenys priklausė, nes nuosavybės teisės perdavimo ceremonijos vykdavo viešai. Vėliau Japo vyriausybė uždraudė rei akmenų eksportą. Vienas iš nedaugelio tokių eksponuojamų akmenų yra saugomas Kanadoje, Otavoje.
Parengta pagal cnbc.com