Premjerė Ingrida Šimonytė mano, kad sumažinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą didžioji mokesčio sumažinimo dalis liktų paskirstymo grandinėje, o gyventojai ir toliau mokėtų tokią pačią kainą.
Nors ministrė pirmininkė sutinka, kad maždaug trečdalis šalies infliacijos yra nulemta vidinių priežasčių, tačiau, atkreipia dėmesį jį, didžiausią įtaką kainų augimui turi būtent išorinis veiksnys – energetikos išteklių kainos.
„Čia yra klausimas, dėl ko auga kainos, nes galėtume sakyti, kad nebebūsime pigi šalis, jeigu kainų augimo šaltinis būtų vidinis. Realybė yra kita – du trečdaliai kainų augimo, to, kurį matome dabar, pastarąjį pusmetį, yra importuota, t. y. augo energetikos išteklių kainos, kurios, viena vertus, yra labai didelė dalis mūsų vartotojų krepšelio, daug didesnė dalis negu Vakarų Europoje. Bet pasižiūrėkit, Vakarų Europa irgi turi beprecedentę infliaciją. Tokių skaičių, kokius dabar matote, 6–7 proc., Senoji Europa, nežinau, kiek laiko nėra mačiusi. Todėl, kad tai importuota, tai energetikos kainų šoko pasekmė, nes tą šoką jaučia visi“, – interviu portalui lrt.lt kalbėjo I. Šimonytė.
Vyriausybės vadovė sako neatmetanti galimybės ieškoti sprendimų infliacijos augimo pristabdymui, tačiau PVM lengvata, jos vertinimu, nėra priemonė, kuri leistų vartotojams pajausti kainų sumažėjimo efektą.
„Įsivaizduoti, kad toje rinkos konjunktūroje, kurioje kainos turi tendenciją kopti į viršų, tarkime, PVM sumažinimas duos ilgalaikį sprendimą vartotojams, ten, kur nereguliuojamos kainos (…) liepos mėnesį buvo sumažintas PVM tarifas maitinimo paslaugoms. Kas nors pastebėjo? Niekas nepastebėjo, nes ir negalėjo pastebėti. Ekonomika auga, paklausa auga, žmonės vartoja daugiau“, – tikino premjerė.
„Ir negirdėjau, kad kas nors būtų ėjęs protestuoti prie restoranų ir sakęs: kur mano keliolika procentinių punktų PVM, nes aš žinau, kad valdžia jums jį sumažino? Kainos restoranuose toliau didėja. Paklauskite restoranų, kodėl, sakys: ir energetika brango, ir darbo užmokestis didėja, ir mums reikia sukaupti kažkiek riebalo po tų karantinų ir labai sunkaus laiko“, – pridūrė ji.
Ministrė pirmininkė taip pat atkreipia dėmesį, kad Vyriausybės iniciatyva buvo priimti sprendimai, didinantys gyventojų pajamas, tokie kaip biudžetinio sektoriaus darbuotojų atlyginimų, pensijų, minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimas.
„Visa tai ir atliepia, kad žmonėms, kurių finansinė situacija prastesnė, ji gerėtų sparčiau. Jeigu kalbėtume apie tas pačias komunalinių, šildymo, elektros kainas, buvo sprendimų, kaip stabilizuoti patį kainų augimą“, – pažymi I. Šimonytė.
ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda kitą savaitę ketina suburti šalies politines partijas diskusijai dėl šalyje augančios infliacijos.
„Ateinančią savaitę aš inicijuosiu dar vieną susitikimą su mūsų politinėmis partijomis, su mūsų ministrais, atsakingais už infliacijos reikalus, ir mėginsime kalbėti būtent plačiu kontekstu, kokias priemones dar galėtumėme taikyti“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė prezidentas.
Šalies vadovas sutinka, kad neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD), MMA ir pensijų didinimas prisidėjo prie gyventojų pajamų augimo, tačiau, pažymi prezidentas, šių priemonių tikslas buvo spręsti socialines, o ne kainų augimo problemas. Todėl G. Nausėda ragina apsvarstyti galimybę šalyje pritaikyti laikiną PVM lengvatą tam tikrų sektorių prekėms.
Prezidentas pažymi nesantis kategoriškai už PVM lengvatą visoms prekėms ir paslaugoms, tačiau jis rekomenduoja įvertinti, kaip panaši politika veikia Lenkijoje. Taip pat šalies vadovas atkreipia dėmesį, kad mokesčio lengvata galėtų būti pritaikyta tuose sektoriuose, kuriuose kainos yra reguliuojamos valstybės.
Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.