Panevėžiui švenčiant 519-ąjį gimtadienį lyg marga upė per miestą nusidriekė kilometrinė eisena. Į Aukštaitijos sostinę ji sugrįžo po dvejų metų pertraukos, kurią buvo paskelbęs koronavirusas.
Šįmet norinčiųjų šventiškai pražygiuoti ar pravažiuoti per miestą buvo tiek daug, kad net teko riboti dalyvaujančių skaičių. Bet stebėjusiems šį reginį buvo į ką paganyti akis. Šiemetinėje eisenoje dalyvavo nuo pačių mažiausiųjų iki senjorų. Nenutrūkstamu srautu žygiavo tiek lopšeliai-darželiai, mokyklos, tiek įvairūs klubai, miesto įmonės, sporto organizacijos, miesto svečiai, šokių studijos, meno kolektyvai, senjorai, neįgalieji, keturkojų mylėtojai, įvairios partijos, specialiosios tarnybos, Panevėžio karaliaus Mindaugo husarų bataliono kariai, savanoriai, šauliai ir daugelis kitų.
Panevėžio bendruomenių rūmų direktorės Sandros Myškienės duomenimis, penktadienį ryte buvo užsiregistravę 3600 dalyvių iš kone devynių dešimčių įmonių, organizacijų, klubų.
„Kovidas buvo nutraukęs šią gražią tradiciją. Šiemet ne mes ieškojome dalyvių, bet jie mus patys susirado. Žmonės labai pasiilgę eisenos“, – pastebi S. Myškienė.
Šiemet norinčiųjų žygiuoti buvo tiek, kad eisena būtų trukusi maždaug iki vidurnakčio. Tad teko riboti dalyvaujančiųjų asmenų skaičių.
„Paskaičiavome, kad norinčiųjų buvo tiek, kad bent jau iki dvyliktos nakties būtume ėję. Kadangi koncertas turėjo prasidėti 19 valandą, turėjome reguliuoti srautą, kad visi spėtų iki to laiko pražygiuoti ar pravažiuoti“, – pasakoja S. Myškienė.
Anot S. Myškienės, toks norinčiųjų dalyvauti skaičius skatina pamąstyti, kad esant tokiam dideliam susidomėjimui ir
kitais metais, eisenai reikėtų skirti ilgesnį laiką.
Pirmą kartą jau gražia Panevėžio tradicija tapusi eisena pristatyta dvejose scenose – Laisvės aikštėje ir ties J. Urbšio gatve, kur šiemet šurmuliuoja mugė.
„Pirmą kartą pro mugės dalyvius pražygiavo tūkstantinė žmonių minia ir jie galėjo išvysti dalį šventės, o ne vien prekiauti“, – džiaugiasi S. Myškienė.
Istorinis finišas eisenoje
Šiemet Panevėžio gimtadienio eisenoje riedėjo ir istoriniai ralio automobiliai. Pirmą kartą Panevėžyje finišavo daugiau nei trys dešimtys tradicinio istorinių automobilių ralio dalyvių, šiemet keliavusių prezidento Antano Smetonos keliais.
Nuo ryto įveikę 200 kilometrų, kelionę jie užbaigė Panevėžio eisenoje.
„Norėjome dalyvauti eisenoje, į kitus pasižiūrėti ir save parodyti. Kai sužinojome, kad miesto gimtadienis, sutarėme su organizatoriais dėl dalyvavimo “, – pasakoja VšĮ „Saugus ratas“, organizuojančios ralį, vadovas Valdas Juozas Vilūnas.
Anot jo, eisenoje dalyvavę automobiliai yra techniškai tvarkingi, dalyvaujantys eisme. Tiesa, jų keliuose dėl automobilių amžiaus dažnai neišvysime.
V. J. Vilūnas pasakoja, kad ralio metu niekas niekur nelėkė, nebuvo jokio padangų deginimo ar dūmijimo. Dalyviai turėjo atlikti tam tikras užduotis.
Kelionę jie pradėjo Molėtų rajone, ralio dalyviai suvažiavo iš visos Lietuvos. Beje, kartu dalyvavo ir keletas panevėžiečių.
Dalyvių ratuotos technikos parkas – labai įvairus tiek pagaminimo metais, tiek modeliais.
Pats seniausias ralyje dalyvavęs automobilis – 1955 metais pagamintas „BMW“. Kiti automobiliai skaičiuoja pusę šimtmečio ar mažiau.
G. Kartano nuotr.
P. Židonio nuotr.
