Lietuvai prisimenant tragiškus 1991 metų sausio įvykius, Paįstrio kultūros centre – išskirtinė Laisvės gynėjams atminti skirta paroda. Čia išsirikiavo apie 300 gyventojų suneštų įvairaus dydžio ir formų angelų.
Unikalios parodos metų sandūroje jau tapo Paįstrio tradicija.
Jau eksponuoti vietinių žmonių sunešti atvirukai, seni laikraščiai, įvairiausiais raštais stebinusios pirštinės, arbatinukai.
Pernai pirmą kartą tokia paroda surengta prisimenant sausio 13-osios įvykius. Tąkart buvo galima apžiūrėti įvairias žvakides, žibintus. Šiemet Laisvės gynėjų dieną suskrido angelai.
„Tie, kurie žuvo sausio 13-ąją, kurie paaukojo už laisvę, už mus gyvybę, ir yra angelai“, – sako Paįstrio kultūros centro direktorė Daiva Kiršgalvienė.
Direktorė džiaugiasi turinti visą būrį talkininkų, prisidedančių idėjomis ir darbu. Viena didžiausių pagalbininkių priešmokyklinio ugdymo mokytoja Rima Gaspariūnienė pasiūlė sukurti ir televizijos bokšto maketą.
„Maniau, kad neįmanoma to padaryti per tokį trumpą laiką, bet per dvi naktis Paįstrio J. Zikaro gimnazijos technologijų mokytojas Ramūnas Locnis maketą pagamino“, – stebisi D. Kiršgalvienė.
Kone trijų metrų bokštas labai kruopščiai sukonstruotas iš įvairių buityje naudojamų medžiagų ir atrodo išties efektingai.
O paįstriečių angelai parodoje sutūpė tarsi ant balto, apšviesto kalno. Iš popieriaus pagaminti ir didžiuliai angelo sparnai, kuriuos lankytojai gali pasimatuoti.
Paįstrio kultūros centre nutūpė keli šimtai vietos žmonių suneštų angelų. P. Židonio nuotr.
Bendra kūryba
D. Kiršgalvienė pasakoja, kad angelus parodai vietiniai pradėjo nešti po Naujųjų ir vis dar tebeneša.
Maždaug 300 angelų būryje puikuojasi ir beveik pusantro šimto pedagogės Kristinos Lisauskienės angelų.
Greta nutūpę ne tik paįstriečių namus saugantys angelai, bet ir parodai paskolintieji Pragarėlės, Adomavos ir kitų kaimų gyventojų. Eksponatų atvežta net iš Bliūdžių kaimo.
„Žmonės šia žinia dalinasi vieni per kitus. Jei žino, kas kolekcionuoja, prašo prisijungti. Nebereikia raginti. Jie jau patys vieni kitus ragina“, – džiaugiasi D. Kiršgalvienė.
Direktorė juokauja, kad dar nesibaigus vienai parodai, žmonės jau pradeda klausinėti, o ką sugalvos kitiems metams.
„Šios parodos visą laiką labai laukiamos ir įpareigoja sugalvoti kažką naujo“, – pripažįsta vadovė.
Sentimentus keliantys eksponatai
Parodoje eksponuojami patys įvairiausi angelai – nuo mažiukų, nedaug sveriančių, iki nemenkų, sunkių. Yra medinių, šamotinių, gamintų iš stiklo, keraminių. Greta jų – ir angelai-žvakės ar angelai-žvakidės, taip pat angelai su trispalvėmis.
„Yra labai įdomių. Kartais net ginčijomės tarpusavyje, ar tikrai angelas, o ne kokia Coliukė ar fėja“, – pasakoja D. Kiršgalvienė.
Daugelis eksponatų jų savininkams kelia tam tikrų sentimentų, susiję su įvairiais gyvenimo įvykiais. Tarkime, viena gyventoja atnešė ir popierinį angelą, jos vaikų padarytą dar mokykloje. Du angelus į parodą atnešė ir pati D. Kiršgalvienė. Vieną jų prieš nemažai metų gavo iš muzikos mokytojos Kristinos Lisauskienės.
„Pradėjusi dirbti, ji man dovanojo angelą. Dabar šis rado vietą parodoje“, – sako Paįstrio kultūros centro direktorė.
Pasak jos, svarbiausia šioje parodoje – žmonių iniciatyva. Tik dėl jų noro dalintis, kuo turi, ir gimsta tokios Paįstrį garsinančios ekspozicijos.
Kad parodą išvystų kuo daugiau žmonių, ji veiks iki vasario 16-osios.
P. Židonio nuotr.
Angelų trauka
Paįstrio J. Zikaro mokyklos muzikos mokytoja Kristina Lisauskienė parodai paskolino beveik visą savo kolekciją – 145 angelus. Juos rinko daugiau nei 15 metų.
Pedagogė sako kokią dešimtį jų dar pasilikusi namuose.
Mintis kolekcionuoti angelus K. Lisauskienei kilo 2000 metais, kai pradėjo dirbti Krinčino bažnyčioje vargonininke. Naujoje darbovietėje dovanų gavo angelą.
Dabar jau šešerius metus kolekcijos nebepildanti, mat angelams pritrūko namuose lentynų.
„Sudėjau į dėžes ir perkėliau į rūsį. Kai pamačiau skelbimą apie rengiamą parodą, pagalvojau, kad gal ir man reikia juos prikelti skrydžiui“, – pasakoja K. Lisauskienė.
Jos kolekcijoje yra ir ypatingų, savininkei labai reikšmingų angelų. Vienas toks gautas dovanų iš sesers gimus pirmam vaikui. Brangus ir pirmasis angelas, nuo kurio ir prasidėjo kolekcija.
Pedagogė pasakoja turinti ir labai mažą angeliuką, telpantį ant mažojo pirštelio.
K. Lisauskienės kolekcija pildėsi ne pačios pirktais, o dovanų gautais eksponatais.
„Man kyla mintis atsiprašyti angelų ir vėl juos namuose išdėlioti ant lentynų. Vyrui jau sakiau, kad gal reikės dar vienos – ketvirtos lentynos“, – mokytoja neatmeta galimybės, kad po parodos kolekcija vėl pradės pilnėti.
Juolab kad ir per Kalėdas dovanų gavo angelą.
„Dabar jie vėl pas mane plaukia. Apsidairiau namuose – pristatyta angelų. Patys atskrenda. Matyt, aš juos traukiu“, – šypsosi kolekcininkė.
