Skaitytojo pasiūlyta tema
Miesto viešasis transportas – ne toks ir viešas, tvirtina ne kartą į autobusą negalėję įlipti neįgalieji ir sunkiau vaikštantieji.
Vežėjas tvirtina, jog dažnai problema ne vairuotojų atsainus požiūris į keleivį, o panevėžietiški automobilių statymo ypatumai, kai užblokuojamos net įvažos į stoteles.
Panevėžietė 78-erių Zita autobuso stotelėje kaskart laukia nerami.
Nuo to, kaip arti kelkraščio jis privažiuos, priklausys, ar senjorė sugebės įlipti.
Zita gali vaikščioti tik atsirėmusi į stumiamą neįgaliojo vežimėlį ir yra laiminga, kad sveikata dar neprivertė į jį atsisėsti.
Kai autobusas sustoja tolėliau nuo kelkraščio, Zitai prasiveržia ašaros.
„Dažniausiai autobusai sustoja pusę metro ar net toliau nuo krašto. Nei į tarpą tarp stotelės ir autobuso koją įkišti, nei didelį žingsnį žengti. Aš su savo vežimėliu nė krust – per toli įlipti, o dar ir jį įkelti reikia. Kaip neįgaliam žmogui įsikabaroti?“ – guodžiasi nuolatinė keleivė.
Visą straipsnį skaitykite gegužės 25 dienos (ketvirtadienio) „Sekundės“ laikraštyje.