Gyventojai vis jautriau reaguoja į skriaudžiamus ar sužalotus gyvūnus, tik dažnai tas gerumas atsimuša į atsakingų tarnybų abejingumo sieną.
Gražiu pilietiškumo pavyzdžiu galima pavadinti ir Perekšlių gyventojos elgesį. Ji nenumojo ranka į šalikelėje rastą sužalotą katiną. Moteris skambino į visas tarnybas, tačiau neprisikvietusi pagalbos kreipėsi į „Sekundės“ redakciją.
Kruviną ir jau nebepasikeliantį gyvūnėlį perekšlietė rado ketvirtadienio vakarą. Sužalotas murklys gulėjo šalikelės griovyje ir gailiai kniaukė.
„Su kaimyne nežinojome, ką daryti. Pabijojome, kad į melioracijos vamzdį įlindęs katinas nugaiš. Todėl užmečiau ant jo skudurą ir parsinešiau namo. Gyvūnas priešinosi, šnypštė – tikriausiai iš skausmo“, – „Sekundei“ pasakojo moteris.
Dar tą patį vakarą ji ėmė ieškoti pagalbos. Tačiau padėti niekas neskubėjo.
„Gerai, kad visa to nematė mūsų vaikai – pilni namai verksmo būtų“, – dejavo katiną priglaudusi Perekšlių gyventoja ir klausė, ar kas nors padės nelaimėliui.
Pašnekovė spėjo, kad katiną galėjo partrenkti kaimo keliu lekiančios mašinos. Perekšliuose esą jauni vairuotojai dažnai nepaiso nei pėsčiųjų saugumo, nei Kelių eismo taisyklių.
Neišgelbėjo
Penktadienio rytą į prašymą gelbėti gyvūną reagavo Smiglių seniūno pavaduotoja Tatjana Kondratavičienė. Ji į Perekšlių kaimą pasiuntė bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ beglobių gyvūnų gaudytojus.
Ši įmonė sužalotais ar valkataujančiais gyvūnais rūpinasi tiek Panevėžio mieste, tiek rajone.
„Kaimo gyventojams panašiais atvejais reikėtų kreiptis į savo seniūniją. Mes pasirūpinsime, kad paimtų gyvūną. Už tokį darbą atlyginama iš Panevėžio rajono savivaldybės biudžeto“, – aiškino T. Kondratavičienė.
Tačiau į Perekšlius atvykęs „Panevėžio specialaus autotransporto“ darbuotojas padėti sužalotam katinui jau nebegalėjo. Nuvežus jį veterinarui paaiškėjo, kad keturkojis gerokai nukentėjęs. Sužaloti jį galėjo ir kiti katinai. Gyvūną kankino kraujo užkrėtimas ir beliko jį užmigdyti.
„Iškvietimų dėl beglobių ir sužalotų gyvūnų sulaukiame kasdien. Būna ir melagingų pranešimų“, – apie savo darbą pasakojo „Panevėžio specialaus autotransporto“ beglobių gyvūnų gaudytojas Virgilijus.
Sveikus ir išgydytus gyvūnus ši tarnyba vežasi į įmonę 14 dienų karantinui. Dabar čia glaudžiasi septynios katės ir vienas šuo. Vėliau jie turėtų keliauti į Panevėžio gyvūnų globos draugiją.
Prieš šventes antplūdis
Tačiau gyvūnų prieglauda perpildyta. Pasak Panevėžio gyvūnų globos draugijos vadovės Rūtos Liberienės, šiuo metu laikoma per tris dešimtis kačių ir apie 80 šunų.
„Jau įprasta, kad prieš Kalėdas ar Velykas mus užplūsta nauji gyvūnai. Ypač daug sulaukiame kačių. Jas mūsų savanorės vežasi net į namus. Su šunimis lengviau, juos ir pasiima greičiau“, – „Sekundei“ pasakojo R. Liberienė.
JI džiaugiasi, kad žmonės tampa pilietiškesni ir nelieka abejingi net ir menkiausio gyvūno nelaimei. Tačiau, pasak pašnekovės, vis dar pasitaiko ir melagingų pranešimų.
Tačiau labiausiai nerimą kelia neatsakingi šeimininkai.
„Atsakomybės dėl gyvūnų vis dar trūksta vyresniems žmonėms. Jie nekreipia dėmesio į merdėjantį keturkojį, nes jau pasiruošę jį pakeiti nauju augintiniu. Neseniai sulaukėme prašymo paimti ką tik atvestus šunyčius. Pasiūlėme šeimininkei palaukti bent iki tol, kol jie patys pradės ėsti. Tai moteriškė buvo pasirengusi tuos mažylius atiduoti mums su visa kale“, – apie kai kurių gyventojų nerūpestingumą pasakojo R. Liberienė.
Nespėja padėti
Lietuvių sąmoningumu džiaugėsi ir Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė.
„Iš tiesų mūsų žmonės tampa jautresni ir sužalotiems gyvūnams, ir blogam elgesiui su jais. Kasdien sulaukiame daugybės skundų. Kai kada gyventojai mums paskambina tiesiog pasiteirauti, kaip elgtis, į ką dar kreiptis pagalbos.“, – „Sekundei“ sakė organizacijos vadovė.
Tačiau B. Kymantaitė apgailestauja, kad piliečių gerumas vis dar dažnai atsimuša į valstybinių įstaigų abejingumą. Jos teigimu, gyvūnų globą ir jų teises užtikrinantis įstatymas Lietuvoje yra puikiai parengtas, bet jam įgyvendinti trūksta priemonių.
„Deja, gyvūnų pagalbos infrastruktūra mūsų šalyje plėtojama lėtai. Problemų turime ir dėl transporto, ir dėl prieglaudų. Šių dar trūksta mažesniuose rajonuose. Bijome, kad nesulaukę pagalbos žmonės atsainiau ims žiūrėti į gyvūniją. Tačiau ir jie patys turėtų parodyti iniciatyvą – nuvežti sužalotą gyvūną veterinarui ar kaip kitaip padėti“, – paaiškino pašnekovė.
Pasak B. Kymantaitės, žmonės ir patys turėtų priimti atsakomybę už įsigytą augintinį. „Visų pirma turime rūpintis prevencija, o ne pasekmėmis. Reikia gyventojus pratinti savo gyvūnus ženklinti, registruoti“, – pabrėžė B. Kymantaitė.