Kartais geresnio gyvenimo beieškant man kyla genialių minčių, todėl šiandien pateiksiu patarimų, ką padaryti, kad gyventume geriau. Juolab kad turiu neblogą patirtį.
Kai man buvo 14 metų, mama per pažintis įdarbino kolūkyje prie grūdų. Su lopeta juos stumdžiau į elevatoriaus skylę, o iš ten šie byrėjo į sunkvežimius. Belaukdamas atvažiuojančių sunkvežimių ir nosį bekrapštydamas suradau sandėlį su saulėgrąžomis. Daugelis mano amžiaus žmonių atsimena, kad kepintos saulėgrąžos buvo neatsiejama socializmo dalis. Tai va, norėdamas sugriauti socializmą ir įtvirtinti rinkos mechanizmą, kiekvienos darbo dienos pabaigoje pavogdavau nemažą dalį socialistinio saulėgrąžų turto ir parsinešdavau namo. Buvau nusprendęs pats jas kepinti ir pardavinėti beatsirandančios kapitalistinės rinkos vietoje – turgelyje. Neturėdamas kepinimo įgūdžių, uždūminau visą virtuvę ir sudeginau „siemkas“, todėl ėmiausi didmeninės prekybos…
Visą Audriaus Skačkausko komentarą skaitykite kovo 22 dienos (penktadienio) „Sekundės“ dienraštyje.