-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Penkiskart klasikinio „Ironman“ triatlono trasoje užtrukusi 98 val. ir 38 min. Alina nuplaukė 19 kilometrų, dviračiu numynė 900 km ir dar 211 kilometrų nubėgo.
Šiai neįtikėtinų fizinių jėgų ir ištvermės reikalaujančiai trasai įveikti buvo skirtas 148 valandų limitas.
Ruošdamasi tokiam iššūkiui sportininkė kalbėjo, jog didžiuotųsi, jei distanciją baigtų per 100 valandų.
Pačios išsikeltą tikslą pagerinusi A. Ranceva trasą įveikė ketvirta, už nugaros palikusi aštuonias varžoves. Tarp pastarųjų – ir viena iš trijų šiame čempionate dalyvavusių ankstesnių rekordininkių.
Iki šiol penkiagubą ultratriatloną yra įveikę tik du lietuviai: panevėžietis Vidmantas Urbonas ir iš Jonavos kilęs Tautvydas Grabauskas.
„Noriu greičiau į lovą, labai noriu miego“, – po finišo praėjus vos pusvalandžiui „Panevėžio balsui“ kalbėjo A. Ranceva.
Ištvermės karaliene, geležine ledi tituluojama panevėžietė, dabar jau įrašyta į Lietuvos sporto istoriją ir kaip įveikusi penkiagubą ultratriatloną, prisipažino telefonu su žurnalistais kalbanti ilgesingai žiūrėdama į ją lydinčio vyro Andrejaus Rancevo kemperyje jau paklotą lovą.
Nuo pirmadienio 7 val., kai stojo prie starto linijos, iki pat penktadienio 9 val. 40 val., kai kirto finišą, Alina miegojo vos šešias valandas.
Bluosto nesudėjo ir Andrejus.
Visą tą laiką jam vienam teko rūpintis alinamą iššūkį sau metusia žmona: būti jos treneriu, kineziterapeutu, gydytoju, psichologu, net – virtuvės šefu.
Andrejus buvo tas žmogus, kuris įkvėpdavo išsekusią ir krizių ištiktą Aliną grįžti į trasą.
Pasak A. Rancevos, sunkiausia buvo ištverti Kolmarą šią savaitę alinantį karštį.
Termometro stulpelis pavėsyje rodė apie 30 laipsnių, tačiau įkaitęs trasos asfaltas čempionato dalyviams karščio dar pridėjo.
„Trasa driekiasi pro vynuogynus, nėra jokio medžio šešėlio, visada saulėje. Džiaugiuosi, kad varžybas baigiau ryte – ištverti saulėje darosi nebeįmanoma“, – pasakojo Alina.
Varžybas čempionato dalyviai pradėjo plaukimo rungtimi.
Pirmadienį 7 valandą šokusi į baseiną, panevėžietė 19 kilometrų nuplaukė iki 13.30 val.
„Plaukiau su kombinezonu, saulė kaitina, vanduo šiltas. Į dviračių taką išvažiavau degančia galva, toks jausmas, kad visas kraujas į galvą būtų subėgęs. Galvojau, kad tokia būsena dėl nuovargio nuo plaukimo, bet dabar manau, kad tai buvo saulės smūgis“, – pamena sportininkė.
Po plaukimo rungties sėdusiai minti dviračio Alinai nuolat teko kovoti su karščiu ir degančia galva.
Pirmą parą einant 2-iems valandoms pamiegoti, varžybų dalyvę pykino, krėtė šaltis, nors kūnas degė.
„Baigusi minti ir pradėjusi bėgti jaučiausi neblogai, kol vienu momentu pradėjau vemti, ėmė suktis galva, purtyti šaltis. Galvojau, kad man varžybos jau baigtos. Sėdėjau ir žiūrėjau į vieną tašką“, – pasakoja A. Ranceva.
Andrejui teko skubiai gaivinti jėgų nebetenkančią žmoną.
„Vyras iš karto kišo mane po šaltu dušu, dėjo ledo, davė gerti daug vandens su druskomis ir paguldė miegoti“, – sako Alina.
Miegas, nors ir trumpas, panevėžietei suteikė naujų jėgų tęsti tai, dėl ko ir atvyko į Kolmarą – artėti finišo link, kad ir Lietuva turėtų beprotišką atstumą įveikusią moterį.
A. Ranceva svarsto, jog jei ne karšti orai ir perkaitimas trasoje, būtų pasivaržiusi dėl bronzos medalio.
Vykdama į čempionatą ji nesitikėjo, kad Kolmare šitaip kepins saulė.
„Visada buvau trečia, bet kai bėgant dėl kaitros ištiko krizė, atsilikau. Toks vienas smūgis – bam ir likau tarsi tuščia. Po to buvo nebe bėgimas, bet greitas ėjimas apdujus. Aš visada sunkiai ištveriu kaitrą. Kitiems tinka ir patinka saulė ir karštis, o man toks oras visada iššūkis“, – sako Alina.
Nesitikėdama tokios karštos Prancūzijos, Alina į trasą leidosi net neišsitepusi kremu nuo saulės.
Į Lietuvą ji sugrįš kone tamsiaodė. Sportininkė juokauja, jog jai dar pasisekė, kad spėjo greitai suktis.
„Kas už mane ilgiau plaukė, iš baseino išlipo juodais nuo saulės veidais. Kai kurie taip įdegė, kad atrodė ne iš vandens, o iš suodžių išlindę“, – pasakoja A. Ranceva.
Penkiagubą ultratriatloną įveikusi A. Ranceva grįžta antradienį ryte. Ją iš Milano parskraidinsiantis lėktuvas Kaune nusileis 9 valandą.
Andrejus iš Prancūzijos namo į Panevėžį parvažiuos kemperiu.
„Labai pasiilgau vaikų“, – prasitaria apie susitikimą su jais jau svajojanti panevėžietė.
Namuose su močiutėmis pasilikę trejų metukų Andrėja ir dvylikametis Arijus – didžiausi jos palaikytojai.
A. Ranceva pasakojo penkiagubam ultratriatlonui pradėjusi ruoštis dar žiemą, vos paskelbus apie vasarą Kolmare vyksiantį čempionatą.
Vyras ją dar bandė atkalbėti nuo tokios sporto beprotybės. Kiek daug fizinės ir psichologinės ištvermės pareikalauja tokie išbandymai, jis jau matė praėjusią vasarą, kai Alina įveikė trigubą ultratriatloną Vokietijoje ir tapo pirmąja tą padariusia lietuve.
Vokietijoje vykusių varžybų trasą panevėžietė įveikė per 50 val. ir 12 min. Per tiek laiko Alina nuplaukė 11,4 kilometro, dviračiu numynė 540 km ir nubėgo 126,6 km.
Įveikusi trigubą distanciją Alina pareiškė: galiu ir penkiagubą.
Paklausta, kam viso to reikia, sportininkė svarstė, jog jai patinka išsikelti iššūkių.
„Vieni į kalnus lipa, kiti dar kažko imasi, o aš leidžiuosi į trasą. Pasiekus finišą apima ypatinga euforija, bet iš karto sukasi mintys – o kas toliau, o jei dar ilgesnė distancija? Neatmetu dalyvauti ir dešimtgubame triatlone“, – nusiteikusi A. Ranceva.
