Dėl Panevėžio kino centro „Garsas“ likimo susirūpinę miestelėnai vakar piketavo Laisvės aikštėje. Piketa liejosi emocijos – žmonės piktinosi pačiais įvairiausiais dalykais. Miesto valdžios atstovai pas piketuotojus neatėjo, o S. Eidrigevičiaus menų centro (SEMC) direktoriaus Egidijaus Žukausko perduotu mero kvietimu atstovams ateiti ir susėdus prie stalo pakalbėti – nepasinaudota.
Vienas piketo organizatorių Raimundas Pilkauskas sako, kad piketas organizuotas gana netikėtai. Pasak jo, vienas žymių fotografų „Facebooke“ išspausdino nuotrauką tarsi atsisveikinimą su „Garsu“ – pažiūrėkite paskutinį kartą, kaip jis atrodo.
„Tada kažkaip spontaniškai susirašėme keliese ir nusprendėme, kad reikia rengti kažkokį žygį ir išgelbėti“, – sako jis.
Internete yra paskelbta peticija, sulaukusi apie 1 000 žmonių pritarimo. Joje teigiama, kad nepritariama „Garso“ sunaikinimui ir SEMC statybai jo vietoje bei reikalaujama skirti lėšų kapitaliniam kino teatro remontui bei modernizavimui, išlaikant pagrindinę jo paskirtį. Taip pat reikalaujama suteikti kino centrui „Garsas“ kultūros paminklo statusą, kad niekas daugiau nekištų prie jo rankų.
„Pagal žmonių pasisakymus – jiems ne tas pats. Daug kas akcentuoja, kad tai – gražiausias Panevėžio pastatas“, – sako R. Pilkauskas.
Panevėžio nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nematė reikalo šį pastatą paskelbti paveldu. Įvertinta, kad šis 1969 metų statinys nėra vertingas nei architektūriniu, nei urbanistiniu aspektu.
„Mane kažkas kritikavo dėl paveldo statuso, bet aš pažiūrėjau, kad netgi bendruomenės saugomas objektas gali būti paveldu. Matosi, kad mūsų bendruomenė tikrai nori, jog pastatas išliktų, tik reikėtų suremontuoti“, – sako jis.
Vyro teigimu, su 90 metų atšventusiu kino centru išaugo daug žmonių.
„Aš atsimenu dar iš tėvuko pasakojimų, kad jie, neturėdami pinigų, filmus senajame pastate žiūrėdavo iš kitos ekrano pusės“, – pasakoja R. Pilkauskas.
Be to, kino centro salėje telpa nemažai žmonių, o muzikantai, jo teigimu, džiaugiasi gera akustika. Tačiau pastatas neremontuotas – iš esmės niekada nesulaukė daugiau dėmesio. Nepaisant to, čia vyksta kino festivaliai, jame lankosi žmonės.
„Tikrai būtų nusikaltimas, jeigu mes jį pradėsime griauti. Tuomet ir daugiau yra tokių pastatų – pavyzdžiui, J. Miltinio dramos teatras, – R. Pilkauskas samprotauja, kad kažkas gali pradėti svarstyti ir apie kitų sovietmetį menančių pastatų griovimą. – Panevėžys turi tokį kino teatrą. Jis tikrai gražus ir vienas išlikęs Lietuvoje kaip kino centras. Reikia išsaugoti, sutvarkyti ir gali gyvuoti dar šimtą metų.“
Yra vertesnių?
Piketuotojams kliuvo ir pati S. Eidrigevičiaus asmenybė. Pasak R. Pilkausko, meno centras vadinamas ne žymaus Panevėžio žmogaus, o tik su juo susijusio panevėžiečio vardu.
„Jei norima kurti tokį kultūros centrą, mes turime žmonių, kurie skamba per visą pasaulį – tas pats Juozas Miltinis. Aš, kaip panevėžietis, nemanau, kad reikėtų įamžinti būtent S. Eidrigevičių. Yra kitų žmonių, tuo labiau kad turime nuoskaudą dėl visiems žinomo Stasio Petrausko-Bitlo“, – primena seną istoriją jis.
Skulptorius Kęstutis Krikščiūnas sako, kad plakatai, knygų iliustracija nėra aukščiausia kategorija meno rinkoje. Menininkas važinėjęs po Europą, kur geriausiose šiuolaikinio meno galerijose patiems garsiausiems europiečiams menininkams skiriama tik salė ir niekas dėl to neturi jokių pretenzijų.
„Berlyne Salvadoro Dali muziejų radome biurų pastate – skirti du aukštai. Dėl to S. Dali nė kiek nesusilpnėja, nepamažėja jo autoritetas meno srityje ir nereikia jam atskiro pastato“, – sako jis.
Piketuotojai itin emocingai reiškė savo nuomonę dėl „Garso“ likimo. M. Garucko nuotr.
K. Krikščiūnas siūlo paprastesnį variantą meno centrui – išnaudoti anksčiau „Panevėžio“ viešbutyje buvusio restoranas patalpas ir ten surinkti žymių Panevėžio menininkų darbus – jau išėjusių anapilin Stasio Petrausko-Bitlo, Vyganto Kosmausko, Kazio Naruševičiaus ir daugelio kitų.
„Kodėl mes aukštiname vienus, žinodami, kad šalia yra daug didesnių menininkų? Jeigu jums patinka, darykite fondą, surinkite pinigus ir statykite jo vardo centrą. Nebūkime kaip Kazachstane – dar auksinę statulą pastatysime. Kažkaip juokinga“, – stebisi jis.
Norėjo ne kabinete
Žmonės piketo pradžioje buvo tiek įsiaudrinę, kad aikštėje kilo nemenkas triukšmas. Girdėjosi ir tokių pasiūlymų, jog SEMC reikėtų iškelti į Mėnulį, panaudoti buvusios „Semos“ teritoriją, kurioje jau senokai suplanuoti privatūs projektai, ar centrą steigti buvusiame „SEB“ banko pastate. Sakęs asmeniškai pažįstantis S. Eidrigevičių senjoras piktinosi klausdamas, ką gero pastarasis nuveikė Panevėžiui. Jauna panevėžietė susitikti su piketuojančiais atėjusio SEMC direktoriaus E. Žukausko emocingai teiravosi, kur pats S. Eidrigevičius, kodėl jo čia nėra. Nerimauta ir dėl pastato dydžio, kad galiausiai esą bus ne toks, koks buvo pristatytas visuomenei – gali nebelikti aikštės.
„Suklaidinti visi gyventojai“, – konstatavo viena panevėžietė.
Jos teigimu, kalbėta, kad „Garsas“ bus rekonstruotas, tad ir priimta tiesiogiai, kad taip bus.
„Žmonės negalėjo suprasti, kad ta rekonstrukcija bus tokia, jog liks tik pastato pamatai“, – sako ji.
Kelta ir daug įvairių kitų klausimų. E. Žukauskas perdavė mero prašymą susitikti atstovams su juo ir pasikalbėti ramiai prie stalo. Tačiau piketuotojai į susitikimą taip ir nenuėjo. R. Pilkauskas sako, kad žmonės susirinko piketuoti, o ne į susitikimą ir paprastai meras pats tokiu atveju ateina pas piketuotojus. Jo teigimu, ir aikštėje po peticija pasirašė nemažai žmonių. Parašai bus renkami ir toliau bei sprendžiama, ką daryti.
Už diskusijas
„Piketas yra saviraiškos forma. Gyvename, ačiū Dievui, laisvame Panevėžyje, laisvoje Lietuvoje“, – sakė E. Žukauskas.
Jo manymu, diskusija, prasidėjusi piketu, turėtų tęstis ir toliau. SEMC direktoriaus įsitikinimu, Panevėžiui menų centro reikia. Šiuo metu vyksta įvairūs darbai, o pats projektas savo apimtimi yra labai didelis.
„Kita vertus, reikia diskusijos, kodėl buvo pasirinktas „Garsas“, – mano E. Žukauskas.
Žmonių pasisakymai buvo tokie įvairūs, kad prireikė ir paaiškinimo, apie ką konkrečiai kalbama – pastatą, „Garso“ atliekamą funkciją ar abu kartu. Paaiškėjo, kad žmonių nuomonės šiuo klausimu kiek skyrėsi.
„Aš už tai, kad „Garsas“ išliktų. Kiek žinau, vyksta diskusijos, svarstymai. Dar 2007 ar 2008 metais tuometė miesto Taryba priėmė nutarimą dėl „Garso“ perkėlimo į kitas patalpas ar kitų suteikimo“, – E. Žukauskas sako esantis už tai, jog kino centras turėtų atlikti savo funkciją, tačiau kur jis būtų, reikia diskutuoti.
Jis priminė, kad menų centre taip pat planuojama filmams rodyti tinkama salė. Tačiau delsti nereikėtų. Pasak SEMC direktoriaus, dar 1990 metais buvo suplanuota Panevėžio vizija, kurioje numatyta nauja autobusų stotis. Deja, jos miestas neturi iki šiol.
„Raskime sprendimus, kad išliktų nekomercinis kinas ir atsirastų menų centras. Jei 30 metų diskutuosime – nieko neturėsime, kaip autobusų stoties. Tada tai – ne išeitis“, – konstatavo jis.
