Prasidėjęs išankstinis balsavimas rinkimuose į Europos Parlamentą rinkimų komisijų nariams leidžia ilsėtis.
Panevėžio miesto ir rajono savivaldybių išankstinio balsavimo vietose rinkėjų sulaukta keliskart mažiau nei renkant šalies prezidentą.
Aktyviausiai balsuoja senjorai
Į Panevėžio savivaldybę rinkti europarlamentarų pirmąją išankstinio balsavimo dieną iki 16 val. buvo atėję 455 gyventojai.
„Prezidento rinkimų antrajame ture išankstinio balsavimo dienomis vienas rinkimų komisijos narys per pusę dienos priimdavo apie 200 žmonių. Šįkart balsuojančių kokius keturis kartus mažiau nei prezidento rinkimuose. Bet tie, kurie ateina, nusiteikę pilietiškai ir su gera nuotaika“, – sako Panevėžio rinkimų apygardos komisijos atstovė Zina Stripeikienė.
Nors rinkėjai gali balsuoti bet kurioje išankstinio balsavimo vietoje visose 60 Lietuvos savivaldybių, nepriklausomai nuo to, kur deklaravę gyvenamąją vietą, dauguma balsavusių Aukštaitijos sostinėje – vietiniai gyventojai.
Z. Stripeikienė atkreipė dėmesį, kad kol kas aktyviausiai europarlamentarus renka vyresnio amžiaus žmonės.
„Ankstesniuose rinkimuose išankstinio balsavimo dienomis balsuoti ateidavo ir prieš darbą, ir per pietų pertrauką, ir pačios Savivaldybės žmonių, ir aplinkui dirbančių. O šį kartą net per pietų pertrauką prie balsadėžių buvo tuščia. Darbingo amžiaus žmonės gal ateis balsuoti sekmadienį“, – svarsto Z. Stripeikienė.
Jos nuomone, tokio pasyvumo priežastis – rinkėjai mažiau reikšmės teikia politikai už Lietuvos ribų.
„Gal neinantieji balsuoti nemato šitų rinkimų prasmės? Kai renka prezidentą ar merą, turbūt galvoja, kad renka atstovą, kuris tiesiogiai gins jų interesus, o iš Europos Parlamento gal nelabai mato tiesioginės naudos“, – mano Z. Stripeikienė.
Laukia įsilinguojant
Panevėžio rajone išankstinis balsavimas vyksta Vasario 16-osios gatvėje esančiame Savivaldybės pastate.
Čia dirbančios rinkimų apygardos komisijos pirmininkė Lorita Mykolaitienė taip pat atkreipė dėmesį, jog kitaip nei renkant šalies prezidentą prieš balsadėžių eilės nesidriekia.
Iki 16 val. čia savo valią buvo išreiškę tik 151 rinkėjas.
„Antplūdžio dar neturėjome. Gal dirbantieji įsilinguos antrą išankstinio balsavimo dieną. Pirmąją visada srautas mažesnis“, – svarsto L. Mykolaitienė.
Visgi ji neabejoja: šiuose rinkimuose balsuojančiųjų bus gerokai mažiau.
„Nežinau, ar žmonės jau pavargo, ar per mažai buvo informacijos apie Europos Parlamento rinkimus, gal kandidatai per mažai reklamavosi, gal rinkėjams atrodo, kad šitie rinkimai jiems mažiau aktualūs, mano, kad Europa – ne jų problemos. O prezidento rinkimuose, kaip matėme, rinkėjai buvo labai aktyvūs, ypač jaunimas“, – sako komisijos pirmininkė.
Kandidatų per tris šimtus
Antradienį Lietuvoje prasidėjęs išankstinis balsavimas rinkimuose į Europos Parlamentą tęsis iki birželio 6-osios, 20 valandos.
Pagrindinę rinkimų dieną – sekmadienį – balsuoti vėl bus galima visoje Lietuvoje, nepriklausomai, kur rinkėjas registruotas.
Į balsavimo vietas dėl pagrįstų priežasčių negalintiems atvykti rinkėjams bus sudaromos sąlygos balsuoti jų buvimo vietose.
Lietuva EP rinkimuose renka 11 europarlamentarų, dėl mandatų varžosi 14 partijų ir vienos koalicijos sąrašai.
Rinkimuose dalyvauja Darbo partija, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Krikščionių sąjunga, Laisvės partija, Liberalų sąjūdis, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, Lietuvos regionų partija, Lietuvos socialdemokratų partija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos žaliųjų partija, Nacionalinis susivienijimas, partija „Laisvė ir teisingumas“, Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija ir Žemaičių partija sudarė „Taikos koaliciją“.
Iš viso į EP kandidatuoja 320 politikų, jų amžiaus vidurkis – 52 metai.