Viena vasaros atostogų istorija ir dvi jos versijos. Iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Panevėžio rajone esančią kaimo turizmo sodybą pailsėti atvykusi šeima pasakoja dar ilgai su kartėliu prisiminsianti viešnagę. Tačiau svečius priėmę verslininkai tvirtina tokių „ponų“ dar neturėję per visus dvylika veiklos metų.
Kaimo turizmo sodyba „Vila Loreta“ Dūdorynės kaime, Paįstrio seniūnijoje, daug metų apgyvendina žmones ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio. Joje yra viešėję atvykėlių iš Ispanijos, Graikijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos, kitų pasaulio valstybių.
Užsieniečiai sodybai internete negaili pagyrimų ir padėkų. Tačiau praeitą savaitę pasirodęs vienos klientės atsiliepimas viešojoje erdvėje verslininkams tapo šaukštu deguto medaus statinėje.
Komentaro autorė Ramutė Gulbinienė tvirtina, kad jai trijų naktų poilsis Panevėžio rajone irgi nebuvo medumi teptas.
Ji jau trisdešimt metų gyvena JAV. Kartkartėmis grįžta į gimtą šalį aplankyti artimųjų.
Šiais metais emigrantė su seserimi atostogas kartu praleisti sugalvojo Paįstrio apylinkėse, kaimo turizmo sodyboje. Iš Los Andželo R. Gulbinienė su vyru, dukra ir anūku tiesiai iš lėktuvo rugpjūčio 1-ąją atvyko į užsakytą sodybą. Čia jų jau laukė Ramutės giminės. Visi įsikūrė nusiteikę gerai praleisti laiką
Bėdos dėl kepsninės
„Turėjom didelę problemą ir tebeturime. Buvom priversti nusipirkti kepsninę“, – pokalbį apie atostogas Lietuvoje pradeda R. Gulbinienė.
Jau pirmą naktį, anot jos, miegančius svečius pažadino aliarmas, suveikus dūmų detektoriui. Sulėkę sodybos šeimininkų samdyti apsaugos darbuotojai pareiškė, kad kambariuose rūkoma.
Tačiau emigrantai tvirtina, jog nerūko, o tuo labiau to nedarytų miegamuosiuose, kur miegojo trimetis Ramutės anūkas. Ji įsitikinusi, kad signalas suveikė dėl sugedusios įrangos.
Bet šis incidentas buvo tik pradžia, sudrumstusi nuotaiką. Tikras konfliktas kilo jau priešpaskutinę viešnagės dieną, kai svečiai sulaukė pretenzijų dėl sugadintos kepsninės.
„Vieną vakarą mes užsikūrėme grilį. Niekur aplink nebuvo anglių, tik malkos. Jomis mes ir uždegėme kepsninę, nes visokiais skysčiais tai daryti nėra sveika. O paskui sesuo rado mašinoje anglių ir įpylė jų. Išsikepėme mėsos, bet staiga sulaukėme žinios, kad taip mes sugadinome kepsninę“, – pasakoja emigrantė, rodydama lyg ir nepažeisto daikto nuotraukas.
Anot jos, rūdys ir dėmės ant kepsninės buvę jau iš anksčiau.
Tačiau šeimininkai svečiams aiškino, kad sodybos taisyklės neleido į grilį dėti malkų, dėl to sugadinta kepsninė ir reikia atlyginti žalą.
„Paklausiau, kiek kainuoja tokia kepsninė. Mums nurodė jos kainą – 300 eurų. Tik mestelėjau, kad tokių pinigų pirkinys nebuvo vertas, jei sudegė nuo malkų. Jos juk ne tokios kaitrios kaip anglys. Mums dar parodė, kur nupirkti tokį grilį ir kad dabar jam taikoma 50 proc. nuolaida“, – pasakojo R. Gulbinienė.
Parašė piktą atsiliepimą
R. Gulbinienė kaltina sodybos savininkus, kad šie šaukė ir spaudė svečius atlyginti nuostolius, kurių svečiai net nesuprato. Galiausiai ji sumokėjusi 150 eurų už nelemtą kepsninę ir nusprendusi ją pasiimti.
„Patys jie sakė susimokėti ir grilį dėti kur norim. Kai taip ir padarėm, paskambino, negražiai kalbėjo, apkaltino mus nebūtais dalykais“, – tikina Ramutė.
Anot jos, poilsiautojai buvo apkaltinti, jog triukšmavo sodyboje, trukdė kitiems poilsiautojams, rūkė. Po tokių pastabų klientė tvirtina neištvėrusi ir savo atsiliepimą parašė apgyvendinimo paslaugas viešinančiai interneto svetainei „Booking.com“, į ją taip pat įdėjo nuotraukas, kad „Vila Loreta“ nesaugi mažamečiams vaikams, mat juos tenka saugoti nuo atvirų vandens telkinių, suklypusio medžio namelio, be to, nepatikimai uždengta nuotekų sistema.
„Kepsninė dabar pas mano brolį, parsivešim į Ameriką lauktuvių“, – ironizuoja R. Gulbinienė.
Ji tvirtina vėliau atradusi pirkti tokį grilį už 109 eurus netgi be nuolaidos.
Draudžiamos net žvakės
„Vila Loreta“ savininkė Loreta Židonienė sako, kad tai buvo kokybiškas švedų gaminys ir jis nėra pigus. Jis sodybai tarnavo antrus metus.
„Apie visą šitą situaciją mes jau pranešėme ir „Booking“ kompanijai. Paaiškinome apie svečių elgesį: jie nesilaikė sodybos nustatytų taisyklių, negerbė šalia gyvenusių žmonių, buvo labai triukšmingi. Po teritoriją šitie klientai važinėjo automobiliu tokiu greičiu, kad tik per plauką nenutiko nelaimė“, – vardino verslininkė.
Nepatenkinti svečiais, anot jos, liko ne tik sodybos savininkai, bet ir kiti gyventojai. Šioje vietoje poilsiui skirti du gyvenamieji namai.
L. Židonienė įsitikinusi, kad kambariuose dūmų detektoriai suveikė tik dėl to, kad buvo rūkoma. Verslininkė tvirtina, jog priešgaisrinė įranga nesugedusi.
„Mes griežtai sodyboje draudžiame kurti ugnį. Negalima net žvakių svečiams užsidegti. O tos Ramutės kompanija visą laužą susikrovė kepsninėje. Įspėjome, kad jos negalima kurti malkomis, to paprasčiausiai neleidžia instrukcija. Bet jie nepakluso ir grilį sudegino“, – aiškino L. Židonienė.
Savininkė priduria: sumokėti už sugadintą kepsninė nereikalavo, bet pasiūlė ieškoti išeities, kaip atlyginti žalą.
Gėda už svečius
„Gražiai susitarėme, jie susimokėjo ir dar parai prasitęsė viešnagę sodyboje. Pasibaigus viešnagei pas mus, atsisveikinome ir atėjo kitos dienos rytas. Telefonu išgirdau ponios pretenzijas, kad kepsninės nuo malkų nesudega, kad atiduotume pinigus – kitaip esą jie mus taip sutryps, kad niekas pas mus nebevažiuos“, – sako Loreta.
Dar baisesnis žodynas, anot jos, iš klientės lūpų atsivėrė, kai verslininkai parašė grąžinti su kepsnine paimtą padėklą.
„Man sunku patikėti, kaip gali kalbėti septintą dešimtį perlipusi močiutė. Kiek mes išgirdome necenzūrinių žodžių, geriau nekartoti. Ji rėkė, klykė, grasino tarnybomis, bet turime liudininkų, mačiusių, kas nutiko šitiems amerikiečiams svečiuojantis viloje“, – patikina verslininkė.
Anot jos, gėda, kad lietuviai taip elgiasi gimtinėje atvykę iš svetur. Viską, pasak sodybos savininkės, galima išspręsti taikiai ir kultūringai.
„Mes tikriausiai pirmą kartą sulaukėme tokių svečių per 12 gyvavimo metų. Mūsų paslaugos internete vertinamos net 9,6 balo iš dešimties. O čia įvertino sodybą vienetu, apkaltino, primelavo“, – guodėsi L. Židonienė.
Nagrinėtų ginčą
Ginčo esmę išklausę Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos specialistai informavo, kad šiuo atveju tarp paslaugos teikėjo ir vartotojo yra susiklostę sutartiniai santykiai. Dėl jų kilę ginčai gali būti sprendžiami teisme, o jeigu vartotojas kreiptųsi į VVTAT, ginčas būtų nagrinėjamas ne teismo proceso tvarka.
„Kiekvieną ginčą mūsų tarnyba nagrinėja individualiai, vertindama ginčo šalių pateiktus įrodymus, paaiškinimus, atsižvelgdama į ginčo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas bei suformuotą teismų praktiką“, – aiškina VVTAT Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė.
Ji pažymi, kad verslininko atžvilgiu yra keliama pareiga suteikti išsamią, teisingą, visapusišką informaciją apie teikiamas paslaugas, paslaugų teikimo ir sutarties nutraukimo sąlygas, paslaugų teikimo terminus, galimas pasekmes bei kitokią informaciją, turinčią įtakos vartotojui apsispręsti sudaryti sutartį.
To neužtikrinęs verslininkas turi pats prisiimti dėl vartotojo patirtus nuostolius.
„Kiekvienu konkrečiu atveju būtų vertinama, dėl kokių paslaugų teikimo sąlygų buvo susitarta ir kokia vartotojo nustatyta atsakomybė už paslaugų teikimo metu padarytą žalą verslininko turtui“, – priduria D. Malinauskienė.