Panevėžyje Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje visą rugsėjį laukia malonus susitikimas su itin ryškiais, jaunatviškais, net provokuojančiais menininko Arvydo Gudo skaitmeninės grafikos darbais. Intriguoja net pats parodos pavadinimas „sadug“.
„sadug,… – pažvelk į veidrodį, ten… – Gudas“, – šypsosi parodos autorius.
Humoro jausmo nestokojantis jaunasis menininkas prisistato XX amžiaus pabaigoje, geru šimtmečiu vėliau nei žymusis Vladimiras Iljičius (L…), gimusiu žmogumi.
„Bet nustebsite – tą pačią dieną, balandžio 22-ąją. Mamos pasakojimu – netipišką pavasario popietę, kai dangų maišė dargana ir sniegas“, – teigia menininkas.
A. Gudo kūryboje jos dar nepažįstantis parodos lankytojas atras daug ir supras, jog autorius nė kiek nemelavo viename interviu prasitaręs, kad „geriausias jo apibūdinimas – tai žmogus, kuris džiaugiasi gyvenimu.“
Jo kūriniuose apstu to įvairiausiomis spalvomis trykštančio gyvenimo džiaugsmo apraiškų.
Pažintis su talentingu, šiuo metu aktyviai ne tik skaitmeninę grafiką kuriančiu, bet ir fotografuojančiu, bendradarbiaujančiu su teatrais kaip spektaklių dailininkas menininku puikiai nuteiks.
Nepaisant aplink biblioteką siaučiančių remonto audrų, parodą „sadug“ aplankyti verta.
Geriausia, kaip teigia rengėjai, vykstant Respublikos gatvės tvarkymo darbams į biblioteką patekti per tarnybinį įėjimą iš A. Kisino gatvės pusės.
Pasak A. Gudo, jo darbus gali įkvėpti pokalbis ar knyga, kartais net vienas sakinys. Tačiau autorius prie savo kūrinių specialiai nerašo pavadinimų, nes jei išduotų viską – nebeliktų paslapties ir būtų nebeįdomu.
Svarbiausia – svajos
Dar vaikystėje pasvalietis menininkas jautė potraukį piešti, tapyti, pagauti aplink besiskleidžiantį grožį.
Tuo keliu jis žengia ir toliau – gaudo, tyrinėja, tobulina, tikslina, koduoja, aiškina, ieško ir suranda.
„Vakaras ramus. Gal truputėlį melancholiškas ir nieko nežadantis. Tarsi lėtas ėjimas link kulminacijos, kurios baigtis nežinoma. Kelios sutiktos įžeistos sielos ir keletas neišpildytų norų. Banalūs pokalbiai apie nieką. Arba gulėjimas lovos kojūgalyje, žvelgimas į lubas, laukimas vakaro baigties. Viskas paviršutiniška. Pusiau nugerta vyno taurė, pusiau surūkyta cigaretė. Žvelgiu pro langą ir nesuprantu, ar saulė krinta į horizontą, ar vice versa horizontas ją nori pasiglemžti. Būdamas vienoje vietoje mintimis vis klajoju. Tą vakarą visiškai pakitęs – neatsiduodamas pašnekovui prieš mane. Pats pažeisdamas savo sugalvotas taisykles. Žinai, svajos man daug svarbesnės“, – įdomu skaityti šiuos menininko prisistatymo žodžius.
1992 metais gimusio Pasvalyje, baigusio Pumpėnų vidurinę mokyklą, 2016 metais – dailės ir dizaino pedagogikos studijas Šiaulių universitete jauno žmogaus kūrybinė biografija gana turtinga.
Jis dirbo Pasvalio kultūros centro dailininku, nuo 2014 metų yra Pasvalio miesto švenčių tematikos ir vizualikos kūrėjas, Šiaurės Lietuvos chorų festivalio dailininkas ir stiliaus autorius.
Nuo 2017-ųjų A. Gudas – garsaus Pasvalio rajono menininkų klubo „RATS“ narys.
Ir parodų jau surengta nemažai. Iš jų neabejotinai išsiskiria 2018-ųjų „Lengvatikybė po vidurnakčio“.
A. Gudas dalyvavo 56-oje Šiaulių menininkų parodoje, grupinėje parodoje „Masinė hipnozė“, Kauno grafikos bienalėje „Fragmento (r)evoliucija“ ir kitose. Surengė keletą asmeninių parodų. Jo grafičių darbas „Gatvės kalba“ puošia Pasvalio viešąją erdvę.
Įkvėpimų šaltiniai
G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje per A. Gudo parodos atidarymą bibliotekos renginių koordinatorė Vida Mikelevičiūtė pasakojo menininką save pristatant taupant žodžius: „Sveiki. Aš – Arvydas Gudas. Piešiu. Maketuoju. Tapau. Dažau. Kartkartėmis ir kalu bei pjaustau. Priklauso nuo to, koks yra darbo pobūdis.“
Renginių koordinatorę patraukė autoriaus kūrybiška asmenybė, gilumas, jo jautrus požiūris į gyvenimą ir aplinką. Taip ši paroda rado vietą Panevėžio bibliotekoje.
Pasak A. Gudo, jo darbus gali įkvėpti pokalbis ar knyga, kartais net vienas sakinys.
Tačiau jis prie savo kūrinių specialiai nerašo pavadinimų, nes jei išduotų viską – nebeliktų paslapties ir būtų nebeįdomu.
„Kartais pavargstame nuo aplinkinių balsų ir garsų, reikia daugiau patiems susikoncentruoti ir įsižiūrėti į darbus“, – mano menininkas.
Dar dalis jo darbų šiuo metu eksponuojami Juozo Miltinio dramos teatre.