Mama, nusivylusi žaislų pasiūla neįgaliems vaikams, pristatė unikalių lėlių seriją mažiesiems, turintiems įvairių sveikatos sutrikimų.
Iššvaisčiusi nemažai laiko ieškodama lėlės su klausos aparatu kurčiai dukrai, britė Kler Teivel suprato, kad rinkoje tokių nėra. Tai įkvėpė ją sukurti „Bright Ears UK“ – ne pelno siekiančią organizaciją, o jos padedama dabar konstruoja išskirtines lėles.
Labai natūralu, kad mažieji nori juos pačius primenančių žaislų. Deja, nėra lėlių, skirtų vaikams, turintiems sveikatos sutrikimų ir atrodančių kitaip, nei kiti.
39-erių metų britė, dviejų vaikų mama Kler Teivel nusprendė išspręsti šią problemą ir sukūrė ne pelno siekiančią organizaciją, kurios lėšas panaudoja konstruodama lėles vaikams pagal jų sveikatos būklę. Didžiausiu Kler įkvėpimu tapo jos pačios kurčia ketverių dukrelė Matilda.
Radiologe dirbanti K. Teivel laisvalaikiu kuria negalią turinčias lėles ir sako, jog jos tikslas, kad kiekvienas neįgalus vaikas galėtų žaisti su tokiais žaislais, kaip jis pats.
K. Teivel laisvalaikiu kuria negalią turinčias lėles ir sako, jog jos tikslas, kad kiekvienas neįgalus vaikas galėtų žaisti su tokiais žaislais, kaip jis pats.
Daugiau pasitikėjimo savimi
Ketverių Matildai Teivel vos šešių savaičių buvo diagnozuotas visiškas klausos praradimas – ji yra kurčia abejomis ausimis ir turi naudotis klausos aparatu.
Jos mamai Kler pasidarė kiek liūdna, kai dukra kartu su aštuonerių seserimi Evelina pradėjo žaisti lėlėmis, tačiau nė viena jų nebuvo panaši į neįgalią mergaitę.
Motinai nepavyko įprastose vaikų prekių parduotuvėse rasti tinkamo žaislo, todėl K. Teivel nusprendė pati padaryti dukrai lėlę, nešiojančią klausos aparatą.
Kai ji ir vyras Mailsas pamatė savo mažosios dukrelės reakciją gavus tokią lėlę, Kler išleido visą lėlių, vadinamų „Bright Ears UK“, seriją. Šios lėlytės vaizduojamos su maitinimo vamzdeliais, kiškio lūpa – įgimtu išvaizdos defektu, klausos aparatais ir atrodo visai taip, kaip gimę neįgalūs tūkstančiai vaikų visame pasaulyje.
Kler sakė, kad neradusi nė vienos lėlės, kuri būtų su klausos aparatu, jautėsi labai blogai.
„Man tai tarsi simbolizavo visuomenę, sakančią, kad mano dukra Matilda nėra svarbi, kad ją pripažintų. Dabar noriu suteikti ir kitiems vaikams daugiau pasitikėjimo savimi“, – teigia K. Teivel.
Susidomėjimas augo žaibiškai
Nusprendusi ypatingą žaislą dukrai pagaminti pati, mama nusipirko paprastą lėlę ir iš polimero plastiko sukūrė blizgantį rausvą klausos aparatą – visiškai tokį pat kaip Matildos.
„Nesu menininkė – neturėjau jokių dizaino pagrindų, todėl man prireikė net trijų bandymų, kad su tuo susitvarkyčiau“, – juokiasi K. Teivel.
Kai pagaliau ji padovanojo lėlę Matildai, mergaitė akimirksniu ją pamilo – kikeno ir glausdama žaislą glėbyje šokinėjo.
„Tada jai buvo kiek daugiau nei 18 mėnesių, bet ji parodė į lėlės klausos aparatą, o paskui į savo, tarsi sakydama: „Ji atrodo visai kaip aš “, – jaudinančią akimirką prisimena Kler.
Didžiuodamasi savo darbu, K. Teivel pasidalijo apie tai su grupe mamų, su kuriomis susidraugavo kurčius vaikus auginančių šeimų draugijoje. Visos jos panoro tokių pat lėlių savo mažyliams!
Iš pradžių Kler gamino lėles nemokamai, bet kai žinia pasklido labai plačiai, pradėjo gauti užsakymus iš žmonių, kurių nė sykio nebuvo sutikusi.
Ji sulaukė tiek dėmesio, kad nusprendė įsteigti internetinę parduotuvę. Nuo to laiko kūrybinga mama pardavė beveik 3000 lėlių ypatingus vaikus auginančioms šeimoms visame pasaulyje.
Gelbėja „stebuklingos ausys“
Kai gimė, Matilda atrodė visiškai sveika mergaitė. Tik atliekant įprastą naujagimio patikros testą, galintį nustatyti klausos problemas, tėvai kiek sunerimo.
Iš pradžių ir gydytojai nieko blogo nemanė, tačiau po šešių savaičių antrasis klausos testas patvirtino, kad kūdikis kurčias dėl genų mutacijos.
„Mums buvo tikras šokas! – prisimena K. Teivel. – Kadangi vyresnė dukra Evelina gimė visiškai sveika, maniau, kad ir Matildai viskas bus gerai. Kai tai sužinojau, mano galvoje sukosi tiek daug baimių! Baimė dėl to, koks bus jos gyvenimas, kaip su ja elgsis kiti žmonės.“
Būdama aštuonių savaičių Matilda gavo pora rausvų, blizgančių klausos aparatų, vadinamų stebuklingomis ausimis.
Visa Teivelų šeima išmoko gestų kalbą, kad būtų lengviau bendrauti su Matilda. Mama Kler šiuo metu netgi studijuoja gestų kalbą ir siekia įgyti gestų kalbos vertėjo kvalifikaciją.
K. Teivel neslepia, kad po kurčios dukrelės gimimo atsirado daug naujų dalykų, kuriuos visa šeima turėjo išmokti, be to, reikėjo prisitaikyti.
„Pavyzdžiui, Matildą reikia ilgai įkalbinėti, kad eitų miegoti. Kadangi nakčiai jai nuimame klausos aparatą, pasaulis mergaitei visiškai nutyla, ji išsigąsta. Todėl turime likti su ja, kad matytų, jog mes vis dar čia. Vis dėlto ji yra nuostabus vaikas – sumanus ir nepriklausomas. Ji man kasdien suteikia jėgų“, – sako K. Teivel.