Dirbtinis intelektas vis giliau skverbiasi į įvairias gyvenimo sritis. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto informatikos fakulteto dekano, dirbtinio intelekto ir kalbos taikymų specialisto, profesoriaus Tomo Krilavičiaus nuomone, šiandien ši sritis dar yra pernelyg mistifikuojama.
Baltijos pažangių technologijų instituto IT skyriaus vadovas, prof. Tomas Krilavičius savo laiką dalija fakulteto reikalams, verslo bei tyrimų partneriams. Labiausiai profesorių džiugina naujų idėjų aptarimas, nesvarbu, ar tai būtų naujas projektas, nauja studijų programa arba dalykas, ar tiesiog naujas požiūris į technologijas ir jų taikymą.
„Esame sukūrę nemažai įdomių dalykų, ypač bendradarbiaudami su įmonėmis ir kolegomis. Pavyzdžiui, metodikas, skirtas kvėpavimo sukeltam judėjimui kompensuoti radioterapijoje, prekių poreikiui prognozuoti, krovinio gabenimo kainai prognozuoti, kredito rizikai vertinti. Visi šie sprendimai yra savitai įdomūs ir tuo, kad padeda spręsti praktines problemas, ir tuo, kad leidžia įvertinti naujausių dirbtinio intelekto metodų efektyvumą“, – sako T. Krilavičius.
Profesorius džiaugiasi ir kolegų sėkme: prof. Gailiaus Raškinio ir dr. Dariaus Amilevičiaus šnekos sintezavimo sprendimas yra įdiegtas Lietuvos Respublikos Seime, jų sukurti lietuvių kalbos atpažinimo įrankiai leidžia transkribuoti įvairius garso įrašus.
Mokslas iš pakartojimų
T. Krilavičius šiuo metu dirba su kalbos technologijomis ir dirbtiniu intelektu (DI). Jam įdomiausia šio darbo dalis – surasti sėkmingas jų taikymo sritis, kurios atneštų daugiausia naudos, leistų žmonėms tapti laimingesniems. Be kita ko, dirbdamas su kolegomis NATO Mokslo ir technologijų organizacijos Informacinių technologijų sekcijoje, profesorius turi galimybę analizuoti, kokie sprendimai gali būti perspektyviausi siekiant apsiginti nuo atakų informacinėje ir realioje erdvėje.
Egzistuoja įvairių nuomonių, kas iš tiesų yra dirbtinis intelektas ir ko galime pasiekti jį pasitelkę. T. Krilavičius sako, jog dirbtinis intelektas yra tiesiog metodų rinkinys, leidžiantis iš pavyzdžių „išmokti“ juos atkartoti: atpažinti paveikslėlyje kačiuką, jeigu buvo pateikta daug pavyzdžių, prognozuoti, kiek prireiks pieno kitą savaitę, jei gavo pavyzdžius, kiek paskutiniu metu jo buvo geriama, ar išversti iš anglų kalbos į lietuvių tekstą, jeigu prieš tai buvo pateikta daug išverstų tekstų.
„Dirbtinio intelekto sprendimai leidžia kurti sistemas, kurios atrodo taip, lyg elgtųsi protingai. Tačiau dabartiniai dirbtinio intelekto metodai yra labai specializuoti (jie dar vadinami siauruoju, arba silpnuoju, dirbtiniu intelektu) ir geriausiai leidžia spręsti rutininius uždavinius, kur nereikia kūrybos, bet būtina pastebėti smulkias detales, neprarasti dėmesio, apdoroti milžiniškus duomenų kiekius“, – aiškina profesorius.
Siekis – superintelektas
Pasak, T. Krilavičiaus, daug mokslininkų siekia sukurti bendrąjį dirbtinį intelektą, arba superintelektą, bet iki jo dar labai toli.
Pasak profesoriaus, dirbtinis intelektas jau šiandien daro labai didelę įtaką mūsų gyvenimui, tačiau dažniausiai mes į tai nekreipiame dėmesio.
„Kiekvienas, kuris naudoja navigacijos programėles, ieško informacijos internete, naudojasi vertimo programėlėmis, jau naudoja dirbtinio intelekto sprendimus. Daugumos iš mūsų fotoaparatuose įdiegta dirbtinio intelekto sprendimų, pagerinančių fotografijų kokybę. Ir tokių DI sprendimų randame daug kur aplink mus: televizoriuose, skalbyklėse, mikrobangų krosnelėse, automobiliuose, bankinėse sistemose“, – vardija mokslininkas.
Paveiks labiau nei išrasta elektra
Dirbtinis intelektas gali spręsti daugybę rutininių uždavinių, kur reikia įdomiai apdoroti milžiniškus duomenų kiekius ir ką nors prognozuoti arba iš tų duomenų identifikuoti. Jo taikymo galimybės tampa vis platesnės, sprendimų kokybė – vis geresnė, o įtaka mūsų kasdieniame gyvenime – stipresnė.
„Galbūt kiek per drąsus palyginimas, bet dirbtinis intelektas yra naujoji elektra. Manau, kad jis paveiks mūsų gyvenimą dar labiau negu elektros atradimas ir jos naudojimas“, – sako pašnekovas.
Nors šiame skaitmeniniame amžiuje nuogąstaujama, kad robotai išstums žmones iš darbo vietų, dirbtinio intelekto specialistas ramina, jog nei robotai, nei dirbtinis intelektas nepakeis žmonių. Tai tėra įrankiai, kurie leis žmonėms dirbti efektyviau, greičiau, kokybiškiau.
„Žinoma, keisis darbai ir žmonės turės išmokti dirbti kitaip – kūrybiškiau, naudodami įrankius. Jau kelis šimtus metų daugelyje sričių technologijos keičia darbų pobūdį, bet kol kas nepanašu, kad dėl ekskavatorių atsiradimo turėtume daug bedarbių grioviakasių ar kad dėl kokybiškesnės medicinos įrangos nėra ką veikti medikams ir jų per daug“, – atkreipia dėmesį T. Krilavičius.
Atsakymą sufleruoja istorija
Šiandien prekybos centruose, kai kuriuose restoranuose, kavinėse dar galime rinktis, kaip atsiskaityti ar pateikti užsakymą – pasinaudoti automatinėmis kasomis ar bendrauti su kasininku. Ar ne už kalnų ta diena, kai pasirinkimo nebeliks – situacija susiklostys automatizacijos naudai?
Pasak T. Krilavičiaus, neišvengiamai kasininkų žmonių vis mažės ir apsipirkimo procesas taps labiau automatizuotas. Bet dar užtruks, kol tie sprendimai bus tokie, kuriems nereikės nuolatinės priežiūros, o jų naudotojams – pagalbos. Be to, anot jo, apmokėjimas už pirkinius yra tik maža automatizacijos proceso dalis.
„Vis tiek bus reikalingi pagalbininkai, kurie patartų, ką pirkti, kaip sumokėti, atsakytų į klausimus. Ir nors šioje srityje taip pat atsiras daug automatizuotos pagalbos, bet žmogų pakeisti robotu lengvai nepavyks“, – įsitikinęs mokslininkas.
Paklaustas, kaip dirbtinio intelekto amžiuje paprastam žmogui išgyventi pokyčius, profesorius tik šypteli: „Taip, kaip įprato naudotis išmaniuoju telefonu, popierinius žemėlapius pakeitė virtualiais, fotojuostas, laboratorijas ir fotopopierių – telefonais, už pirkinius pradėjo mokėti banko kortele. Juk visa tai yra paskutinio dešimtmečio pokyčiai ir jie šiandien nieko nebestebina“, – sako T. Krilavičius.
Anot jo, visa gamtos ir žmonijos istorija sufleruoja, ką daryti, – būti atviram, mokytis ir prisitaikyti.
Ir pervertinimas, ir nusivylimas
Šiandien dirbtinis intelektas susiduria su nemažai iššūkių ir rizikų. Pasak T. Krilavičiaus, kai kurie dirbtinio intelekto sprendimai tampa tik išrinktųjų privilegija – kuriant DI sprendimus prireikia didelių skaičiavimo resursų, prieigos prie didelių duomenų kiekių. Tai gali kainuoti milžiniškas pinigų sumas. Taigi ir duomenų turėjimas, ir galimybė naudoti tokius resursus gali sukurti tam tikrą skirtį.
„Kita rimta problema yra dirbtinio intelekto baimė arba jo pervertinimas ir po to nusivylimas juo. Baimė gali nuvesti link įvairių ribojimų ir draudimų, kurie stabdys progresą. O pervertinimas, kai tikimasi, kad dirbtinis intelektas išspręs visas gyvenimo problemas, gali sukelti nusivylimą, kas, tikėtina, skatintų netikėti jo galimybėmis“, – pastebi profesorius.
T. Krilavičiaus nuomone, kol kas dirbtinis intelektas yra pernelyg mistifikuojamas – apie jį kalbama daug ir labai nekonkrečiai, žadant, kad jis išspręs visas problemas. Tai sukuria įspūdį, kad jo per daug ir kad gal ne visur reikalingas.
„Tačiau šiandien dirbtinis intelektas naudojamas dar per mažai. Plačiau naudojamas jis pagerintų mūsų visų gyvenimą. Turbūt jau seniai niekas nekvestionuoja elektros naudojimo – nesigirdi diskusijų ar reikalavimų, kad turi būti rašoma, jog gaminant vieną ar kitą produktą buvo naudota elektra“, – palygina pašnekovas.
Įrankis žmogaus rankose
Mokslinės fantastikos filmuose ne kartą esame matę, kaip išsilaisvinę iš savo kūrėjų rankų, robotai ima kenkti žmonijai. Tačiau T. Krilavičius teigia, jog kol kas žmonėms labiausiai kenkia patys žmonės.
„Dirbtinis intelektas yra tik įrankis. Kaip ir plaktukas – jeigu nori, gali juo vinį įkalti, jei nori – per galvą užvožti“, – juokiasi specialistas.
Pasak jo, dabartinis dirbtinis intelektas neturi iš kur laisvintis. Blogiausia, ką jis gali padaryti, tai pradėti blogai veikti dėl to, kad yra likę klaidų, kažkas neteisingai padaryta.
„Pats dirbtinis intelektas nėra sąmoningas, jis nėra laisvas ar nelaisvas, tai yra tiesiog sudėtingų formulių ir taisyklių rinkinys. Jis yra galimybė, kuri mūsų visų gyvenimus gali labai žymiai pagerinti. O grėsmė yra žmonės, kurie gali bandyti šį įrankį panaudoti netinkamai“, – sako profesorius.
Erdvė mokslininkams
T. Krilavičiaus manymu, išmanių humanoidinių robotų, lyg niekur nieko šmirinėjančių miestų gatvėmis, dar teks palaukti. Profesorius juokiasi, jog ir jį patį šiandien toks tikrai nustebintų. Be to, mokslininkas akcentuoja, jog dirbtinis intelektas nėra ir niekada nebus toks, kokį matome filmuose. Jis bus kažkur aplink mus: ir telefonuose, ir automobiliuose, ir televizoriuose, ir šviesoforų sensoriuose, ir kasos aparatuose.
T. Krilavičiaus manymu, nors technologijos pas mus naudojamos, ir gana plačiai, bet dar yra daug erdvės joms tobulinti.
„Jeigu žmogus turi galvoti, kaip kažką padaryti – ar užsakyti pažymą, ar užsiregistruoti pas gydytoją, ar surasti, kaip pakeisti indaplovės nustatymus – ir jam tai nepatogu, jį tai erzina arba ilgai užtrunka, vadinasi, dar yra daug erdvės technologijoms vystyti ir tinkamiau naudoti“, – sako pašnekovas.
Nuo literatūros iki technologijų
Už informacinių technologijų srities T. Krilavičius „užsikabino“ seniai, kai pirmą kartą pamatė kompiuterius. Tuomet dar mokėsi vidurinėje mokykloje. Labai greitai pasidarė aišku, kad būtent kompiuteriai turi tapti jo gyvenimo dalimi, kaip ir matematika bei literatūra. Po to sekė studijos Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Informatikos fakultete, darbas keliose įmonėse, doktorantūra Tventės universitete Nyderlandų Karalystėje ir vėl, grįžus po klajonių, – darbas VDU.
„Tikslieji mokslai mane domino visada. Turbūt tai didelė ir tėvų, ir gerų mokytojų įtaka. O kompiuteriai „užkabino“ iš karto, kai su jais susidūriau, nors tada jie nebuvo nei tokie įspūdingi, nei patrauklūs kaip dabar. Ne kartą esu grįžęs iš mokyklos namo tik vakare, visą laiką po pamokų praleidęs prie kompiuterio mokykloje“, – prisimena T. Krilavičius.
Studijų kryptis jam visada buvo aiški. Tuomet dar ką tik atkurtas VDU atrodė labai patraukliai, ypač jame vyraujantis artes liberales studijų modelis, laisvės pojūtis ir posovietinio požiūrio į studentą nebuvimas.
„Studijų modelis leido išklausyti daug įdomių ne tik su informatika susijusių dalykų, susipažinti su tokiais žmonėmis, kaip Mečislovas Litvinskis, Gintaras Beresnevičius. Ir ta, manau, sėkmingai išnaudota plataus išsilavinimo galimybė padeda vis labiau – ir bendraujant su mokslininkais iš viso pasaulio, ir su kitų sričių mokslininkais, ir su verslu – žymiai lengviau suprasti kitus ir susikalbėti su jais, kai tavo žinios neapsiriboja tik itin siaura sritimi“, – teigia profesorius.
Specialistų komandą atstoja antrakursiai
Pirmus pinigus už darbą T. Krilavičius gavo dar studijuodamas antrame kurse – asembleriu suprogramavo mažą programėlę, kuri leido buhalterinės apskaitos programą susieti su kompiuteriu. O jau trečiame kurse pradėjo dirbti įmonėje. Dar mokykloje galvojo, kad norėtų tapti mokslininku. Tačiau pirmuosius rimtus žingsnius žengė ketvirtame studijų kurse, kai savo baigiamojo darbo vadovu pasirinko dr. Valentiną Kriaučiuką. Būtent jis ir parodė, kad tyrimai gali būti įdomūs, padėjo suprasti, kas yra moksliniai straipsniai ir kaip juos skaityti.
„Sprendžiant pagal tai, kada studentai ima dirbti dabar ir kiek uždirba, manau, kad studijuodami jie įgyja gana daug žinių, o po to jas sėkmingai taiko praktikoje. Šiandieniniai antrakursiai geba kurti sprendimus, kuriems sukurti prieš 20 metų būtų reikėję patyrusių specialistų komandos“, – pastebi dekanas.
