Mūsų planeta nuolat sukasi aplink savo ašį prieš laikrodžio rodyklę žiūrint iš šiaurinio jos poliaus pusės, todėl vyksta dienos ir nakties kaita.
Žemės sukimosi greitis ties pusiauju siekia 1670 kilometrų per valandą, o pajudėjus 45 laipsniais aukštyn ar žemyn greitis tampa kitoks ir yra maždaug 1180 kilometrų per valandą. Jei eisite į dar aukštesnes ar žemesnes platumas, sukimosi greitis mažės.
Priklausomai nuo to, kaip mūsų planetą veikia Mėnulis ir Saulė, jos sukimosi greitis gali keistis. Mokslininkai neatmeta galimybės, kad ateityje šis skaičius mažės arba padidės, o galbūt kada nors Žemė apskritai nustos suktis.
Jei Žemė sustotų staiga
Kad mūsų gimtosios planetos sustabdymo pasekmės būtų kuo aiškesnės, galite įsivaizduoti, jog vairuojate greitą automobilį.
Jei lekiate dideliu greičiu ir staigiai paspaudžiate stabdžių pedalą, visi viduje esantys žmonės ir daiktai iš inercijos toliau judės į priekį. Lengvesni daiktai suduš, o sunkesni, kaip žmonės, pramuš priekinį stiklą ir išlėks lauk.
Tas pats nutiktų, jei Žemė staiga liautųsi suktis.
Pasak Žemės ir aplinkos geomokslų profesoriaus eksperto Džozefo Levio, visas vanduo mūsų planetoje staiga persislinktų sukeldamas milžiniškas bangas – miestus sunaikintų cunamis. Medžiai ir pastatai, kad ir kaip gerai būtų prisitvirtinę prie žemės paviršiaus, taip pat būtų išrauti ir sunaikinti.
Skamba baisiai, bet dauguma Žemės gyventojų iki to laiko jau būtų mirę.
Mes sveriame labai mažai, todėl galinga inercija mus nusviestų taip toli ir taip stipriai, kad smūgis suplotų žmones kaip blynus.
Blogiausia būtų tiems, kurie gyvena netoli pusiaujo. Šioje srityje mūsų planeta juda greičiausiai ir inercijos jėga čia didžiausia.
Tačiau keli Antarktidos gyventojai turėtų galimybę išgyventi, nors be traumų vargu ar išsiverstų – inercija poliariniuose regionuose minimali.
O jei sukimasis mažės palaipsniui?
Laimei, mūsų planeta, kaip ir visa kita Visatoje, niekada staiga nesustos – tai prieštarauja fizikos dėsniams.
Jei Žemė dėl kokių nors priežasčių sustotų per kelerius ar keliasdešimt metų, niekas nesudužtų ir nesugriūtų, tačiau iš to mažai naudos.
Tokiu atveju žmonija merdėtų ilgai ir skausmingai.
Palaipsniui lėtėjant Žemės sukimuisi, dienos ir naktys taptų labai ilgos.
Jei diena truktų kelis šimtus ar net tūkstančius valandų, taptų labai karšta. Dėl karščio žmonės jaustųsi blogai – tai siaubingai veikia mūsų sveikatą ir psichiką. Prasidėtų mirtys. Aukšta oro temperatūra sunaikintų visus pasėlius ir išgarintų vandenį, žmonija kentėtų badą ir troškulį.
Ilgos naktys savo ruožtu paverstų Žemę labai šalta vieta. Žmonės nukentėtų nuo nepakeliamų šalčių, augalai nustotų augti, vanduo virstų ledu.
Abiem atvejais orai planetoje taptų nenuspėjami.
Norėdami kažkaip išgyventi, žmonės turėtų persikelti į ašigalius, kad bent kažkaip padidintų savo galimybes. Bet galiausiai visi padarai Žemėje vis tiek išmirtų, jei planeta nustotų suktis.
Ar Žemė gali sustoti
Ir dabar laikui bėgant Žemės sukimasis lėtėja veikiamas potvynių. Paprasčiau tariant, mūsų planetą palaipsniui lėtina Mėnulio ir Saulės gravitacija.
Tyrimai rodo, kad šios jėgos kas 100 metų sulėtina Žemės sukimąsi 2,3 milisekundės.
Visgi, mokslininkų nuomone, nors ir koks stiprus būtų aplinkinių kosminių objektų poveikis, mūsų gimtoji planeta niekada nesustos.
Pagal dabartinę tendenciją, prireiktų maždaug 140 milijonų metų, kad para pailgėtų tik viena valanda ir jos trukmė taptų 25 valandos.
O visiškai sustoti reikia dar daugiau, neįsivaizduojamai daug laiko.
Kol tai atsitiks, Žemė gali būti sunaikinta dėl kitų priežasčių. Pavyzdžiui, po 5 milijardų metų mūsų planetą gali praryti Saulė.
Apie kitas, pastaraisiais metais gan realistiškomis tampančias žmonijos susinaikinimo priežastis net nesinori diskutuoti.
Tačiau miegoti galime ramiai – staigus Žemės sustojimas mūsų tikrai iš lovos neišvers.