Panevėžio savivaldybė ir statybų bendrovė Panevėžio statybos trestas santykius aiškintis ėmėsi teisme.
Pastarajam ieškinį pateikusi Savivaldybė kaltina PST palikus broko rekonstruotoje Kranto gatvėje ir Kultūros centro prieigose.
Statybų gigantė atsirevanšavo teismui tėškusi savąjį.
Laikas išseko
Panevėžio savivaldybė ir PST dar 2020-ųjų vasarą sukirto rankomis dėl miesto centro atnaujinimo. Pagal pasirašytą sutartį konkursą laimėjęs PST įsipareigojo sutvarkyti teritoriją po savo paties langais – Kultūros centro, tuomet vadinto dar Bendruomenių rūmais, prieigas, taip pat Kranto gatvės atkarpą nuo Vasario 16-osios iki Anykščių gatvelės.
Šiuos darbus PST įsipareigojo atlikti už 2,437 mln. eurų.
Tuomet tikėtasi, kad remontas truks iki 2021-ųjų pabaigos, vėliau pabaigtuvės nukeltos į 2022-ųjų galą.
Galop tik 2023-iųjų rugpjūtį Savivaldybės interneto svetainėje paskelbta, kad baigiamos tvarkyti Kranto gatvė ir aikštė prie Kultūros centro.
Rekonstruojant šią miesto centro dalį daugiausia panevėžiečių kritikos pylėsi dėl pėsčiųjų tilto per Nevėžį remonto. Ilgą laiką jis buvo uždarytas, o A. Jakšto gatvė su joje veikiančiomis gydymo įstaigomis pasiekiama tik kulniuojant aplinkui Smėlynės arba Stoties gatvių tiltais. Į šuns dienas miestelėnų dedami statybininkai visgi sugalvojo nebaigtame remontuoti tilte iš statybinių konstrukcijų įrengti taką.
Juo gyventojai vaikšto iki šiol, o Savivaldybė neliko patenkinta ir tuo, kaip PST statybininkai sutvarkė Kranto gatvę ir teritoriją aplinkui Kultūros centrą.
Po savo pačios langais aikštę prie Kultūros centro atnaujinęs PST turės ir teismui pasiaiškinti dėl darbų kokybės. G. KARTANO nuotr.
Ginčas dėl milijono
Kone visą rekonstrukcijos laiką tęsęsi nesutarimai tarp statybų gigantės ir Savivaldybės galop persikėlė į teismą.
Miesto Savivaldybė dar lapkričio 30-ąją pateikė ieškinį Panevėžio apygardos teismui dėl PST jai pateikto vienašališko atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu. Savivaldybė nesutinka PST apmokėti darbų už 1,371 mln. eurų.
O jau kitą dieną PST atsirevanšavo tam pačiam teismui pateikdamas savąjį ieškinį. Juo įmonė prašo teismo įpareigoti Savivaldybę priimti aktą ir apmokėti už, verslininkų nuomone, tinkamai atliktus darbus.
Galop abi šias bylas sausio pabaigoje teismas nusprendė sujungti į vieną.
Kol kas posėdžio, kuriame ji bus atversta, data nėra paskirta.
Savivaldybei prireikė net keliolikos lapų surašyti teismui PST paliktus trūkumus rekonstruojant Kranto gatvę ir Kultūros centro aplinką. G. KARTANO nuotr.
Ieškinys – keliolika lapų
Savivaldybės ieškinys teismui sudaro net keliolika lapų. Tiek prireikė išvardyti PST paliktus trūkumus.
Kol vyksta teisminis procesas, Savivaldybė jų nelinkusi viešinti.
„PST siekia įrodyti, kad sutartis įvykdyta, o mes sakome, kad iki pabaigos dar toli gražu. Jei darbai bus nebaigti, gresia visos sutartyje numatytos sankcijos“, – sako Savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna.
Anot jo, PST vienašališkai pateikė aktą, atseit visi rekonstrukcijos darbai baigti. Savivaldybė prašo teismo šį dokumentą panaikinti ir bandys įrodyti, kad darbai nepabaigti.
„Yra darbų, kurių Savivaldybė negalėjo priimti dėl pastebėtų defektų. Ir pačioje rūmų aikštėje yra nebaigtų arba ne pagal projektą atliktų darbų, tokių irgi negalėjome priimti. O už darbus, kuriuos galėjome priimti kaip tinkamai atliktus, rangovui jau sumokėta“, – teigia administracijos direktorius.
Pasak T. Juknos, tai ne pirmas kartas, kai Savivaldybei tenka bylinėtis su rangovais, bet tokio masto bylos dar nėra buvę.
Permetė į kitą kišenę
Europos Sąjungos lėšomis finansuotas Kranto gatvės ir Kultūros centro prieigų sutvarkymo projektas privalėjo būti baigtas vėliausiai iki 2023-iųjų pabaigos.
Neįvykdžius šios sąlygos, Panevėžiui grėsė prarasti tam skirtą europinę paramą – per 800 tūkst. eurų.
T. Jukna tvirtina, jog išeitis rasta ir pinigai iš miesto kišenės neišplaukė.
„Nuspėdami, kad gali būti tokie procesai, su agentūra (europinę paramą administruojančia Centrine projektų valdymo agentūra – aut. past.) sutarėme, kad atsisakom šio projekto kaip europinio ir grąžinom gautąsias europines lėšas. Bet sutarėme, kad tuos pinigus galima perkelti į Senvagės sutvarkymo projektą. Taigi, grąžinom apie 800 tūkstančių eurų, o gavom 2,8 milijono eurų. Finansinių nuostolių nepatyrėm, bet nukentėjom dėl nebaigtų darbų – objektas neužbaigtas, gyventojai nepatenkinti, pėsčiųjų tiltas išardytas“, – komentavo T. Jukna.
G. KARTANO nuotr.
Įrodinės, kad liko smulkmenos
PST savo ruožtu bandys teisme įrodyti, jog visi darbai atlikti, o Savivaldybė nepagrįstai nepasirašo jų perdavimo-priėmimo akto.
Įmonės generalinio direktoriaus Tomo Stuko teigimu, jei ir viskas nepadaryta iki galo, telikusios smulkmenos. O ir dėl jų verslininkai verčia kaltę užsakovei.
„Jei ten yra kažkokios smulkios detalės, tai neesminiai defektai. Nes esminių defektų nėra. Iš Savivaldybės pusės trūko aiškumo, nėra teisingai parengtas darbo projektas. Mes, nesulaukę atsakymų, atlikome darbus kaip profesionalai ten, kur trūko tų detalių. Bet Savivaldybė tų darbų nenori priimti“, – kalbėjo T. Stukas.
Generalinis direktorius tikina, esą PST suinteresuotas ginčą sklandžiai išspręsti, bet jam neliko kitos išeities, kaip pasekti Savivaldybės pavyzdžiu ir taip pat kreiptis į teismą.
„Mūsų interesas taikiai rasti kompromisą ir užbaigti darbus“, – situaciją bando švelninti T. Stukas.
Mirties taške įstrigęs pėsčiųjų tilto per Nevėžį remontas – tik vienas iš PST ir Savivaldybės ginčo objektų. G. KARTANO nuotr.
Tilto remontas mirties taške
Iš Kranto gatvės ir Kultūros centro teritorijos statybininkai jau išsikraustė. Tačiau PST pašonėje, vos už 100 metrų nuo įmonės biuro stūksantis jos pačios pradėtas remontuoti A. Jakšto gatvės pėsčiųjų tiltas per Nevėžį tebėra miesto bėda ir gėda.
Dar 2021-ųjų pavasarį pradėjus remonto darbus, jie turėjo būti užbaigti tų pačių metų gale. Visgi planai greitai sprogo kaip muilo burbulai ir prieš 64-erius metus statyto tilto remontas įstrigo mirties taške.
Užsitęsę darbai tebekelia daug aistrų tarp greičiau suktis statybininkus raginančios Savivaldybės ir savo argumentus žeriančio PST.
Įmonė tvirtina, esą nuvalius nuo tilto betoną paaiškėjo, kad konstrukcijos pažeistos labiau, nei manyta, taigi, ir darbų reikia daugiau, o tai reiškia, kad Savivaldybė turi dar primokėti.
„Išardę ir pamatę tikrąjį tilto vaizdą, teikėme pasiūlymus, bet išsiskiria mūsų ir Savivaldybės nuomonės. Ji nori vienaip, o mes sakome, kad taip negerai ir nesaugu“, – aiškina T. Stukas.