Dešimtmečius užtrukusi vizija apie naują Panevėžio autobusų stotį šįmet turi pradėti virsti kūnu. Savivaldybei savaitės pradžioje išduotas stoties su požemine automobilių stovėjimo aikštele statybą leidžiantis dokumentas, o vakar miesto Taryba pritarė, kad būtų skelbiamas viešųjų pirkimų konkursas rangovui parinkti.
Administracijos vadovai skaičiuoja, kad naujoji stotis Savanorių aikštės pietinėje pusėje, vietoje dabartinio alyvų skverelio, turėtų būti užbaigta per trejus metus.
Dėl iš esmės miesto centro vaizdą pakeisiančio projekto miesto Taryboje žvangėjo politinės špagos. Statyboms pritarė 15 Tarybos narių iš 27-ių. Dar keturi balsuojant susilaikė, o kiti balsavime net nedalyvavo.
Pakeis neatpažįstamai
Naują autobusų stotį Panevėžiui suprojektavo Nacionalinės premijos laureato Rolando Paleko architektų studija. Pačios stoties pastatas bus netaisyklingos trapecijos formos, skaidraus stiklo fasadais. Viduje numatyta maždaug 160 kv. m keleivių laukiamoji salė, 50 kv. m kavinė, bilietų kasos, vairuotojų poilsio kambarys, bagažo ir smulkių siuntų skyrius, kitos patalpos. Stotyje atsiras šiuolaikiška keleivių informavimo sistema: informaciniai ekranai, be įprastų bilietų pardavimo kasų, stotyje veiks ir savitarnos terminalas. Po autobusų stotimi suprojektuota požeminė 88 vietų automobilių stovėjimo aikštelė su neįgaliesiems skirtomis vietomis, taip pat dviračių saugyklomis.
Autobusų stoties veiklą perkėlus iš dabartinių patalpų į naująsias, numatyta rekonstruoti ir senąjį jos pastatą, o esamą peroną paversti rekreacine žaliąja zona.
„Tuos projektus numatyta įgyvendinti nuosekliai, kad nereikėtų stoties iškelti iš centro ir gyventojai galėtų ja naudotis nenutrūkstamai“, – aiškino T. Jukna.
Nacionalinės premijos laureato Rolando Paleko architektų studijos sukurtas Panevėžio autobusų stoties su požemine automobilių stovėjimo aikštele projektas išsiskiria modernumu.
Atsigręžė į istoriją
Autobusai į stotį pateks iš Savanorių aikštės pusės. Projekto autoriai teigia įvertinę ne tik esamą situaciją, bet ir šios vietos istorinį aspektą. Istoriškai šioje vietoje buvo Savanorių aikštė, kuri apėmė tiek dabartinį skverą, tiek ir stoties peroną.
„XX a. pradžios nuotraukose matyti, kad aikštės dalis, kur dabar yra autobusų peronas, buvo neužstatyta, o skirta žmonių susibūrimams. Ji buvo ribojama ne gatvių, kaip dabar, bet pastatų, čia vyko renginiai – tai buvo gyva erdvė. Ten net nebuvo grindinio, tik žolė. Mes ir norime sugrąžinti tai vietai ankstesnę žmonių buvimo paskirtį, o autobusų stotį slinktelti arčiau J. Basanavičiaus gatvės, neleidžiant autobusams lįsti, kaip yra dabar, į senamiesčio erdvę“, – sprendimą sukeisti autobusų peroną ir alyvų skverą vietomis „Sekundei“ yra argumentavęs R. Palekas.
Naujosios stoties peronas remsis į gatvę, vedančią nuo J. Basanavičiaus gatvės pro Savanorių aikštę link Laisvės aikštės. Nors peronas atsidurs vietoje dabartinio alyvų skvero, projektuotojai tvirtina, jog bus stengiamasi išsaugoti kiek įmanoma daugiau želdynų. Būsimos Panevėžio stoties požeminė automobilių stovėjimo aikštelė irgi suprojektuota tarsi iškandžiota – paliktos skylės, taip siekiant išsaugoti viršuje esančius medžius.
Statys trejus metus
Skaičiuojama, kad naujos autobusų stoties su požemine aikštele statybos gali kainuoti apie 3,7 mln. eurų. Šiais metais iš Savivaldybės biudžeto tam numatyta 521 tūkst. eurų. Pasak T. Juknos, likusią sumą planuojama skirti per ateinančius dvejus metus iš miesto biudžeto.
Toks finansavimo modelis Tarybos opozicijai neatrodė tinkamas.
„Kai buvo apsispręsta statyti naująją stotį, pradžioje sakyta, kad kainuos apie 1,5 mln. eurų. Dabar – 3,7 mln. eurų. Ar miestas galės skolintis to projekto realizavimui, ar statys vien tik iš Savivaldybės lėšų“, – klausė miesto Tarybos opozicijos atstovas, buvęs Seimo narys Povilas Urbšys.
T. Jukna patvirtino, kad išties pradžioje kalba sukosi apie gerokai mažesnę sumą, tačiau, anot direktoriaus, už ją buvo planuojama statyti tik antžeminę stoties dalį. Visgi projektavimo eigoje pasiūlyta įrengti ir požeminę stovėjimo aikštelę, o tai padidino projekto kainą.
„Stotis statoma vieną kartą, o automobilių statymo problema centrinėje dalyje labai aktuali“, – pabrėžė T. Jukna.
Anot mero Ryčio Račkausko, net jei ir nebūtų statoma nauja stotis, vis tiek Savivaldybei tektų spręsti aštrėjantį parkavimo klausimą miesto centre.
Savivaldybės vadovai mano, jog būsimosios stoties požeminė dalis bus įrengta jau kitų metų pavasarį.
Buvęs seimūnas mėtė kaltinimus
Dar prieš keletą metų buvo svarstyta privačiam investuotojui mainais už naują stotį leisti statyti daugiaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę vietoje dabartinės, esančios greta prekybos centro. Visgi dėl tokio projekto kilus ažiotažui, šios minties buvo atsisakyta. Pasak T. Juknos, šiuo metu nėra jokių minčių apie daugiaaukštę aikštelę.
„Kalbame apie galimybę vietoje automobilių turgaus plotų miesto centre turėti aikštelę po žeme, kas negadintų vaizdo“, – Tarybos posėdyje kalbėjo administracijos direktorius.
Autobusų stoties veiklą perkėlus iš dabartinių patalpų į naująsias, numatyta rekonstruoti ir senąjį jos pastatą, o esamą peroną paversti rekreacine žaliąja zona. P. Židonio nuotr.
Visgi P. Urbšys naujos stoties su automobiliams įrengtomis vietomis po ja projektą vadino afera, o autobusų stotį – gėdos paminklu politikų savanaudiškumui. Buvęs seimūnas kaltino Savivaldybę praradus ES paramą dabartinės stoties pastato sutvarkymui, mat šis projektas dar 2016-aisiais buvo įtrauktas į sąrašą tų, kuriems numatyta padalyti apie 20 mln. eurų europinės paramos. Vėliau tarp šių projektų senosios stoties neliko. Opozicijos atstovas keletą kartų Tarybos posėdyje piktinosi, kad ir iš biudžeto finansuojamas naujos stoties projektas nuo pradžioje planuotų 1,5 mln. eurų išaugo iki 3,7 mln.
„Kartu“ yra už atnaujinimą, bet prieš tai, kad svarbaus poreikio miestui tenkinimas paverčiamas eiline afera“, – drėbė P. Urbšys.
Siūlė klausyti ir suprasti
Tokius buvusio seimūno kaltinimus meras atrėmė pasiūlydamas „pasistengti klausyti ir suprasti, kas sakoma“.
„Pradiniame etape nebuvo galvojama apie požeminę aikštelę. Todėl tas kainos skirtumas ir yra, nes atsirado papildoma infrastruktūra. Tad nereikia bandyti vėlgi dramatizuoti ir svaidytis tokiais terminais“, – teigė R. Račkauskas.
Buvusio Seimo nario kaltinimus, anot jo, „eiline afera“ ir nepasinaudota ES parama T. Jukna pavadino visiškai nepagrįstais. Pasak direktoriaus, nė vienas miesto viešųjų erdvių atnaujinimo projektas nebuvo išmestas ir europinės lėšos nebuvo prarastos. T. Juknos teigimu, kiek lėšų buvo numatyta URBAN projektams, tiek jų ir panaudota, tik perskirstytas finansavimas tiems projektams, kuriems reikėjo daugiau prisidėti, – Laisvės aikštei atnaujinti ir kitiems.
„Taigi kaltinimas dėl prarastų ES lėšų nepagrįstas, nes nė vieno cento nebuvo prarasta“, – pabrėžė administracijos direktorius.
Anot jo, autobusų stoties projektą finansuoti iš URBAN lėšų, kaip buvo numatyta dar 2015–2016 m., pasirodė teisiškai pernelyg sudėtinga ir per brangu.
„Pati ministerija išaiškino, kad už URBAN lėšas tvarkomas turtas turi būti Savivaldybės nuosavybė. Dabartinė autobusų stotis su sklypu priklauso Autobusų parkui. Kad galėtume jos sutvarkymą finansuoti ES lėšomis, būtų tekę šį turtą išpirkti, kas būtų dar ir ilgai užtrukę“, – kodėl autobusų stoties sutvarkymas pasisuko kita kryptimi, aiškino T. Jukna.