Sodų ir daržų tvarkymo sezonui įsibėgėjant, panevėžiečiai guodžiasi susidūrę su dilema – norėdami tinkamai atsikratyti maišais supuvusių obuolių ar sugrėbtų lapų, turi atstovėti nemenką eilę prie didžiųjų atliekų surinkimo aikštelių.
Panevėžietė Angelė pasakoja nuosavame sklype susidarančias žaliąsias atliekas kompostuojanti, tačiau komposto dėžė jau pilnutėlė, o obuolių krituolių ir daržo atliekų nebėra kur dėti.
Visada tokias atliekas jiedu su vyru gabena į didžiųjų atliekų surinkimo aikštelę Savitiškio gatvėje, tačiau po praėjusio savaitgalio mano, kad tai tikriausiai buvo paskutinis jų apsilankymas šioje vietoje.
„Atvežėme du pusmaišius obuolių, o turėjome laukti kartu su kitais didžiulėje eilėje. Daugiau kaip valandą stovėjome, kad galėtume atiduoti tuos du maišelius. Nejaugi negalima padaryti atskiros eilės tiems, kurie veža tik žaliąsias atliekas?“ – piktinosi panevėžietė.
Pasak Angelės, kad ir kokie pilietiški būtų žmonės, retas kuris turi prabangą stovėti tokiose milžiniškose eilėse.
Ji neabejoja, kad esant tokiai tvarkai, neteks ilgai laukti, kol vėl atliekos bus verčiamos pamiškėse ar atokesnėse vietose. Arba paliktos tiesiog prie mišrių atliekų konteinerių gatvėse.
„Kitą kartą tą pusmaišį obuolių tikrai nuvešiu ir išpilsiu kur pamiškėje, ilgainiui jie ten ir supus. O ką daryti? Anksčiau rudenį Savivaldybė sodų derliui ir lapams surinkti pastatydavo žaliuosius konteinerius įvairiose miesto vietose, o dabar ir jų nebeliko. Visi piktinasi, kad prasidėjus rudens sezonui šalia konteinerių išdygsta kalnai lapų ir kitų žaliųjų atliekų, bet atsakingos institucijos ne tik nesiima spręsti problemos, bet dargi ją ir paaštrina“, – teigė Angelė.
Išimčių nėra
Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro (PRATC) direktorius Gintautas Ulys teigė, kad vadovaujantis nauju aplinkos ministro įsakymu visos į didžiųjų atliekų aikšteles patenkančios atliekos turi būti pasveriamos ir įtraukiamos į apskaitą. Išrašomos sąskaitos toms savivaldybėms, kurių teritorijose jos ir susidarė.
Žaliosioms atliekoms jokių išimčių taikyti negalima.
„Esame ir mes sulaukę siūlymų ir iniciatyvų padaryti atskirą eilę vežantiesiems tik žaliąsias atliekas, bet toks sprendimas tik dar daugiau įneštų sumaišties ir sukeltų kitų, laukiančių eilėje, nepasitenkinimą. Didesnės eilės susidaro dažniau šeštadieniais. Bet kiek pačiam teko matyti, dažniausiai stovi trys–penkios mašinos, tad palaukti tas penkiolika minučių tikrai galima. Nemanau, kad būtų tokia didelė bėda lukterėti, kad reikėtų tas atliekas kažkur kitur išversti“, – mano G. Ulys.
Nors žaliąsias atliekas atvežę asmenys registruojami, paprastai jos nėra sveriamos.
„Jeigu maišelis vizualiai sveria apie 20 kilogramų, niekas jo nesvers. Mūsų turimos svarstyklės nėra pritaikytos tokiems mažiems kiekiams sverti. Jeigu reikėtų tikslumo, galima naudoti ir mažesnes svarstykles, bet kol kas nematome tokio poreikio“, – kalbėjo G. Ulys.
Požiūrio klausimas
PRATC priklausančios didžiųjų atliekų aikštelės yra Savitiškio, Senamiesčio ir Kėdainių gatvėse, žaliųjų atliekų aikštelę Pilėnų gatvėje eksploatuoja ir Savivaldybės įmonė „Panevėžio specialus autotransportas“, o didesnius žaliųjų atliekų kiekius galima pristatyti tiesiai į sąvartyną Dvarininkų kaime.
„Dabar tas periodas, kai žaliųjų atliekų sukaupiama daugiausia, bet galimybių tinkamai jas tvarkyti tikrai yra. Esu girdėjęs ne vieną pasakymą, kad jeigu reikės palaukti eilėje, atliekas veš į mišką ar paliks prie konteinerių. Bet jei žmonės sąžiningi ir pilietiški, jiems tikrai nekils sunkumų palaukti eilėje, o kurie išmestų bet kur, ir taip nesivargindavo atvažiuoti į didžiųjų atliekų aikšteles. Tai kultūros ir požiūrio klausimas“, – įsitikinęs G. Ulys.
Sumoka visi
Bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ komunikacijos specialistės Justinos Indulytės teigimu, jų eksploatuojamoje aikštelėje Pilėnų gatvėje priimamos tik žaliosios atliekos, tad čia eilė juda gerokai greičiau.
Net ir piko metu laukia ne daugiau nei šeši automobiliai. Negalintiesiems tokių atliekų atvežti siūloma užsisakyti specialų 240 litrų konteinerį ir išvežimo paslaugą. Tiesa, už tokį patogumą tektų susimokėti.
„Gal todėl gyventojai šita paslauga naudojasi gana vangiai“, – pažymi J. Indulytė.
Bendrovės atstovė pripažįsta, kad mieste nepavyksta atsikratyti sąvartynų prie mišrių atliekų konteinerių, nors už čia suverstus senus rakandus ar išpiltą nupjautą žolę gresia baudos.
„Tai, ką žmonės palieka prie konteinerių ir mūsų darbuotojai sutvarko, vėliau atsiduria bendrose sąskaitose už atliekas“, – pabrėžė J. Indulytė.
Konteinerių nebus
Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė Odeta Vaičiūnienė teigė, kad šiemet žaliųjų atliekų konteineriai nebus statomi.
Savivaldybė ragina gyventojus kompostuoti žaliąsias atliekas arba didesnius jų kiekius patiems atvežti į tam skirtas aikšteles.
Iš gyventojų žaliosios atliekos priimamos nemokamai. O daugiabučių namų bendrijos, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos privalo pačios pasirūpinti tokių atliekų išvežimu į sąvartyną arba sudaryti sutartį su įmone, teikiančia šių atliekų tvarkymo paslaugas.
Taip pat tiek individualių valdų savininkai, tiek daugiabučių namų gyventojai, organizacijų bei garažų bendrijų atstovai gali pasinaudoti vienkartine žaliųjų atliekų išvežimo paslauga – vieną kartą per metus ją galima gauti nemokamai.
„Atkreipiame dėmesį, kad atskiri žaliųjų atliekų konteineriai nebus statomi, o žaliąsias atliekas griežtai draudžiama dėti šalia komunalinių atliekų surinkimo konteinerių aikštelių“, – pabrėžė O. Vaičiūnienė.