Iš aukso puodo europinių lėšų viešosioms erdvėms tvarkyti pasisėmęs Panevėžys imasi mažinti savo ambicingus užmojus. Iš keturiolikos vadinamųjų URBAN projektų du – Laisvės aikštę supančių senamiesčio gatvelių ir autobusų stoties seno pastato rekonstrukcijos – Savivaldybė jau deda į šalį. Administracija motyvuoja, jog šiuos projektus kol kas tenka atidėti dėl neplanuotai išaugusių statybos darbų kainų.
„Kas Laisvės aikštėje bus laidojama?“, – tokių klausimų šiomis dienomis sulaukia Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyrius. Aikštėje atsiradusios savotišką kapą primenančios duobės – archeologinių kasinėjimų dalis. Dar šią vasarą prasidės aikštės rekonstrukcija, tačiau prieš tai savo darbą joje turi atlikti archeologai.
Savivaldybės skelbtą konkursą tvarkyti Laisvės aikštę ir jos prieigas laimėjo Panevėžio statybos trestas, užsiprašęs beveik 6 mln. eurų. Skelbiama, kad už tokius pinigus 2020 m. pabaigoje Aukštaitijos sostinės centras atgims visiškai kitokiu veidu: be dabartinės automobilių stovėjimo aikštelės priešais Savivaldybės pastatą, su nauju fontanu, skirtingų funkcijų erdvėmis.
Dabar aiškėja, kad visas tas grožis bus kuriamas kitų projektų sąskaita.
Į senamiestį nebeužsuks
Įspūdingu paveldu negalintis pasigirti Panevėžys atgaus senamiestį. Tokia vizija buvo dėliojama pernai, kai viešoji įstaiga „Studija 501“ pristatė Savivaldybės užsakymu atliktą Laisvės aikštės prieigų – mažųjų gatvelių – sutvarkymo techninį projektą.
Tai reiškė artėjantį renesansą senosioms T. Moigio, Birutės, Panevėžio Bataliono, Š. Mero, A. Kisino gatvelėms. Projekte numatyta dabartinį asfaltą pakeisti tonuoto betono trinkelėmis, įterpti ir bazalto trinkelių.
„Tai yra aliuzija į istorinį Panevėžio mieste vyravusį gatvių profilį“, – rašoma techniniame projekte.
T. Moigio, Birutės, A. Kisino, Perkūno gatvėse numatyti ir nauji trinkelėmis grįsti šaligatviai, nauji šviestuvai.
Dar šių metų pradžioje Savivaldybė pateikė paraišką Centrinei projektų valdymo agentūrai (CPVA) dėl šio projekto finansavimo. Jam įgyvendinti Savivaldybė prašė 2,3 mln. Eur paramos. Iš miesto biudžeto planuota prisidėti maždaug 392 tūkst. Eur.
Paraiška sulaukė teigiamo įvertinimo ir Savivaldybė su CPVA pasirašė finansavimo sutartį. Visgi maždaug prieš mėnesį sutartis nutraukta.
Kaštai, kokių nenumatė
Savivaldybės administracijos laikinasis direktorius Tomas Jukna teigia, jog senamiesčio gatvelių rekonstrukcijos dabar tenka atsisakyti dėl kur kas didesnių, nei planuota, Laisvės aikštės sutvarkymo kaštų. Anot jo, prieigoms numatytos lėšos dabar atiteks aikštei tvarkyti.
„Planavome Laisvės aikštės rekonstrukcijai skirti 3 mln. eurų, o rangos darbai nupirkti beveik dvigubai brangiau. Skolintis Savivaldybė neturi galimybės, reikia ieškoti, iš ko rangovams sumokėti. Kalbantis su CPVA priimtas sprendimas, jog bus leista šiam projektui naudoti kitiems projektams planuotas lėšas“, – aiškino T. Jukna.
Rekonstruojant Laisvės aikštę iš įvairių kitų finansavimo šaltinių bent jau bus sutvarkytos Respublikos gatvė, taip pat Kranto, Elektros, dalis Vasario 16-osios gatvės.
Aikštėje atsiradusios savotišką kapą primenančios duobės – archeologinių kasinėjimų dalis. Dar šią vasarą prasidės aikštės rekonstrukcija, tačiau prieš tai savo darbą joje turi atlikti archeologai.
M. Garucko nuotr.
Nenori nusipiginti
Net ir atsisakius mažųjų senamiesčio gatvelių rekonstrukcijos, Laisvės aikštei pinigų vis tiek neužteko. Savivaldybė nematė geresnės išeities, kaip tik atsisakyti ir autobusų stoties aptriušusio pastato rekonstrukcijos. Šį projektą Savivaldybė taip pat buvo įtraukusi į URBAN sąrašą. Gavus europinę paramą, daugiau nei prieš pusę amžiaus sumūrytą dabartinį stoties pastatą planuota atnaujinti ir pritaikyti visai kitoms reikmėms. Po rekonstrukcijos čia iš Laisvės a. ketinta perkelti Turizmo informacijos centrą, o iš Kranto g. – Verslo konsultacinį centrą. Po tuo pačiu stogu taip pat žadėta suteikti vietos bendruomenių veiklai. Atnaujinti stoties pastatą ketinta už 861,2 tūkst. Eur. Iš jų 732 tūkst. Eur – ES lėšos, po 64,6 tūkst. Eur turėjo prisidėti valstybė ir miesto biudžetas.
Tačiau ir šie pinigai dabar atiteks Laisvės aikštei.
Viešosioms erdvėms tvarkyti – dvylikai URBAN projektų – Savivaldybė gauna apie 20 mln. Eur. Pati planavo prisidėti 7,5 proc. Visgi, pasak T. Juknos, jau dabar aišku, kad miesto indėlis bus keturiskart didesnis – apie 30 proc.
„Visa Lietuva per dvejus metus stengiasi panaudoti europines lėšas, o tai sukėlė ir medžiagų, ir rangos darbų kainą. Nusipiginti galime, bet tada neturėsime gero efekto. Geriau šiuo metu kažko atsisakyti“, – mano laikinasis vadovas.
Laisvės aikštę už 6 mln. Eur rekonstruosiančio PST generalinis direktorius Dalius Gesevičius mano, jog tokių europinių projektų problema – didelės laiko sąnaudos, kas įtakoja ir kainą.
„Statybos rinka dabar pakilimo etape. Laikas eina ir rinka keičiasi. Šiandieną nėra nieko pastovaus, ypatingai statybų rinkoje, kur kainos tai kyla, tai krenta. Įvertinkit, kiek per pastaruosius metus pabrango nekilnojamasis turtas“, – teigė D. Gesevičius.
Rekonstruos iš savų
T. Jukna tvirtina, jog dėl Laisvės aikštės sutvarkymo paaukotieji projektai savo valandos sulauks ateityje. Tiesa, senamiesčio trumpų gatvelių renesanso gali tekti laukti ilgokai. Laikinojo administracijos vadovo teigimu, paraiška šiam projektui išpildyti veikiausiai būtų teikiama jau kitame ES finansavimo periode, kuris prasidėtų tik 2022 m.
O autobusų stoties pastatą rekonstruoti Savivaldybė žada tuomet, kai greta bus pastatyta naujoji stotis, – šioji, planuojama, duris turėtų atverti 2021 metų viduryje.
Senajam stoties pastatui sutvarkyti veikiausiai bus imama paskola.
Autobusų stoties pastato sutvarkymo planas iš tiesų tarsi užkeiktas.
M. Garucko nuotr.
T. Jukna guodžiasi, kad senieną rekonstruojant iš miesto, o ne ES kišenės, neliktų aibės problemų. Mat europinę paramą administruojanti CPVA kėlė reikalavimą, kad pastatas būtų Savivaldybės nuosavybė. Šiuo metu jis – Panevėžio autobusų parko įmonės turtas.
„Mes geriausiu atveju būtume turėję pastatą nusipirkti. O tai reiškė laiko gaišatį pirkimo procedūroms, papildomas išlaidas mokesčiams“, – aiškino T. Jukna.
Konkurencijos tarnybos veto
Autobusų stoties pastato sutvarkymo planas iš tiesų tarsi užkeiktas. Savivaldybei dėliojant viziją, kaip po rekonstrukcijos jame įsikurs Turizmo informacijos centras, bendruomenės ir verslo konsultantai, savo veto tarė Konkurencijos tarnyba.
Šioji įžvelgė, kad Verslo konsultaciniam centrui taip būtų sudarytos palankesnės sąlygos nei kitoms įstaigoms, veikiančioms toje pačioje srityje. Konkurencijos tarnyba užkirto kelią ir Savivaldybės užmačioms sutvarkyto autobusų stoties pastato patalpas pagal panaudą suteikti iš projektų besiverčiančių bendruomenių nekomerciniams nemokamiems renginiams. Konkurencijos tarnyba konstatavo, esą tokiu būdu privatus verslas praras galimybę išnuomoti savo patalpas.