Nors Panevėžio butų ūkyje auditą atlikę Savivaldybės kontrolieriai įspėjo, kad įmonė didesnio pelno turėtų siekti ne daugiabučių gyventojų sąskaita, o mažindama savo sąnaudas, bendrovė nuėjo kitu keliu.
Daugiabučių namų bendrijų pirmininkus pasiekė Butų ūkio pranešimai apie keičiamas buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis. Pagal jas buhalterijos tvarkymas bendrijoms brangsta daugiau nei du kartus.
Tokius pokyčius Butų ūkis motyvuoja buhalteriams išaugusiu darbo krūviu įsigaliojus naujam Darbo kodeksui: pasikeitė namų bendrijų darbuotojų atlyginimų ir darbo laiko apskaita, padidėjo finansinių ataskaitų, teikiamų „Sodrai“ bei Valstybinei mokesčių inspekcijai, apimtis. Be to, išaugo renkamų namo lėšų apskaitos tvarkymo apimtys.
Šokiruoti pirmininkai jau svarsto ištrūkti iš brangininke jų akyse tapusios Savivaldybės įmonės glėbio.
Šokiravo kaina
Ramygalos gatvės 66-ojo namo bendrijos pirmininkė Jelena Kisielienė suskaičiavo, kad pagal Butų ūkio siūlomą pasirašyti sutartį namui buhalterinės paslaugos pabrangtų 2,25 karto. Mokestis skaičiuojamas gyventojams pagal buto plotą – po 1,8 cento be PVM už kvadratinį metrą per mėnesį.
J. Kisielienė nesiima spręsti, ar logiška tokia skaičiavimo formulė. Jos nuomone, pats Butų ūkio užmojis kelti įkainį peržengia ribas.
Pirmininkė įsitikinusi, jog, užuot sėmusi iš gyventojų, Savivaldybės įmonė turėtų ieškoti kitų taupymo būdų.
„Bendrovė dominuoja mieste, o įkainiai didžiausi. Sugeba išgyventi vien keldama mokesčius. Pati dažnai lankausi Butų ūkio valdyboje. Ten daugybė darbuotojų, dar veikia kasos. Įmonė pirmiausia turi savo vidinius rezervus išnaudoti, o tik po to didinti finansinę naštą daugiabučiams“, – pasipiktino J. Kisielienė.
Rado pigiau
Daugiabučio namo valdyba, užuot nuolankiai sutikusi su Butų ūkio diktuojamomis sąlygomis, ėmėsi tirti rinką Panevėžyje ir surado, kad Savivaldybės įmonės paslaugos toli gražu nėra pigiausios mieste. Pirmininkės teigimu, šiuo metu einama prie to, kad ne tik nebus su šia bendrove pasirašyta sutartis dėl bendrijos buhalterijos tvarkymo, bet ir iš viso atsisakyta jos paslaugų.
„Nors Butų ūkis pabrėžia, kad jų paslaugos pigiausios mieste, mes radome, kur namo techninė priežiūra, administravimas ir buhalterinės paslaugos tikrai mums kainuos pigiau“, – tvirtina J. Kisielienė.
Anot pirmininkės, dabar 80-ies butų namas Butų ūkiui už techninę priežiūrą ir administravimą per mėnesį pakloja 388 eurus su PVM.
G. Ruzgio teigimu, šįmet Butų ūkis jungia taupymo režimą. Iš beveik 200 etatų numatyta naikinti 15-iolika. V. Bulaičio nuotr.
Pasigedo socialinio jautrumo
Gavusi pranešimą apie keliamą įkainį, J. Kisielienė neslepia dar turėjusi vilties nusiderėti. Pirmininkė pirmiausia nuvyko į Butų ūkio valdybą, bet sako ten sulaukusi trumpo ir aiškaus atsakymo: jei nepatinka, gali pasiieškoti kito paslaugų teikėjo – apie jokias derybas įmonės atstovai nesileido nė į kalbas.
Tuomet atkakli panevėžietė tikėjosi prisibelsti į Butų ūkio akcininkės – miesto Savivaldybės duris. Tačiau sako ir čia atsitrenkusi lyg į sieną.
„Bandžiau susitarti dėl susitikimo su vienu Savivaldybės darbuotoju. Apeliavau į valstybės tarnautojų socialinį jautrumą, o išgirdau: pasakykit savo pensininkams, kad viskas brangsta. Negi Savivaldybė nesupranta, kad dirba miesto žmonėms? Negi neturėtų labiau mūsų užjausti? Socialinis jautrumas jai neturėtų būti svetimas“, – stebėjosi panevėžietė.
Nemato ekonominės logikos
Panevėžio butų ūkio direktorius Gintaras Ruzgys sutinka, kad šiai bendrovei savo buhalteriją patikėjusių daugiabučių bendrijų laukia kainų šuolis. Vadovas neslepia, jog įmonė netgi nėra suinteresuota šią paslaugą išlaikyti savo rankose.
„Kurios bendrijos sutiks su didesniu įkainiu, tų buhalteriją ir toliau mes tvarkysime. Jų pačių valia, ką rinktis: gali samdytis buhalterį, iš kitos bendrovės pirkti paslaugą arba pasilikti su mumis“, – aiškino G. Ruzgys.
Anot jo, bendrijoms teikiama buhalterinė paslauga įmonei nešė nuostolius. Jos įkainis, direktoriaus teigimu, nebuvo keistas nuo 2008-ųjų, nors per tą laiką ne kartą augo minimalus darbo užmokestis. Esą Butų ūkiui teko apsispręsti, arba tos paslaugos bendrijoms visai nebeteikti, arba didinti tarifą.
Nors Butų ūkis kol kas pranešė keliantis tik buhalterijos tvarkymo įkainį, G. Ruzgys pripažįsta, jog jo teikiamų ir kitų paslaugų kaina esą nebeadekvati kaštams.
„Techninės priežiūros ir administravimo paslaugų įkainių nekeliame, kad gyventojų neišgąsdintume, nors visa ekonominė logika verčia apie tai galvoti“, – prasitaria vadovas.
Dirba giminaičiai
Daugiabučius administruojantis Panevėžio butų ūkis apglėbęs liūto dalį – jo žinioje daugiau nei 570 miesto gyvenamųjų namų. Iš jų maždaug 400 bendrovei yra patikėję ne tik techninę priežiūrą, bet ir tvarkyti buhalteriją.
Bendrovėje įkurti 197-i etatai, iš jų 19 – administracijos. Darbo užmokesčio sąnaudos čia sudaro net 71 proc. įmonės išlaidų.
Pernai įmonės veiklos auditą atlikę Savivaldybės kontrolieriai atkreipė dėmesį, jog Butų ūkyje nėra griežtos darbo laiko ir net sunaudotų degalų kontrolės, o tai šiais laikais sunkiai įsivaizduojama ne tik privačioje, bet ir valstybinėje įmonėje. Įranga, leidžianti nustatyti judėjimo maršrutą, sumontuota tik avarinės tarnybos automobiliuose. Kitų Butų ūkio automobilių kelionės lapuose rašomas maršrutas, darbo objektas, tačiau pagal panaudos sutartį savo automobilius darbo reikalams naudojantys darbuotojai – įmonės trijų tarnybų vadovai kelionės lapuose įrašo tik abstraktų kelionės tikslą. Pavyzdžiui, vienas iš jų, nurodęs maršrutą „aptarnaujamas rajonas“, per 21 dieną nuvažiavo 769 kilometrus – vidutiniškai 36,6 km per dieną. Kitas, važinėjęs „po aptarnaujamus objektus“, Panevėžyje per 16 dienų sukorė 921 kilometrą – po 57,6 km per dieną. Dar vienas, sukiodavęsis „po aptarnaujamą rajoną“, per dieną Panevėžyje nuvažiuodavo 48 kilometrus.
Bendrovė pateko ir po Specialiųjų tyrimų tarnybos didinamuoju stiklu. STT, analizavusi, kaip Savivaldybės kontroliuojamų įmonių vadovai ir jų pavaduotojai vykdo Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus, nustatė, kad Panevėžio būtų ūkyje buvo įdarbinti 7 darbuotojų giminaičiai. STT nurodo, kad pats faktas, jog įmonėje įsidarbina giminaičiai, nesudaro pagrindo nepotizmo apraiškoms konstatuoti, tačiau minimais atvejais giminės į darbą buvo priimami nevykdžius viešųjų procedūrų, nepaskelbus apie atsiradusias laisvas darbo vietas.
Mažins etatų
Butų ūkis 2017-uosius baigė turėdamas 41 tūkst. Eur pelno. 30 proc. šios sumos kaip dividendai sugrįš į Savivaldybės biudžetą.
„Mes tikrai nesiekiame didinti pelną brangindami paslaugas gyventojams ir tapdami dividendų Savivaldybei mokėtojais. Norim, kad įmonė būtų pakankamai pelninga, galėtume formuoti rezervus, investicines programas vykdyti“, – aiškino G. Ruzgys.
Direktorius tvirtina šiais metais įmonę įjungsiant taupymo režimą. Bendrovės vadovas kalba ir apie laukiantį etatų mažinimą. Iš beveik 200 etatų numatoma panaikinti 15-iolika.
„Įdiegsime technines stebėjimo priemones – nebereikės sargų. Numatome centralizuotą stalių paslaugos teikimą, kuri atrodys kur kas šiuolaikiškiau nei kad iki šiol, kai stalius prie dviračio lentą prisirišęs važiuoja į vietą“, – vardijo G. Ruzgys.
Kokią ekonominę naudą įmonei turės tokia pertvarka, vadovas nesiima prognozuoti. Anot jo, sąnaudų pokyčius bus įmanoma įvertinti bėgant laikui.