Pietūs už mažiau nei eurą, o vakarienė ar pusryčiai – keturiasdešimt penki centai – tiek dabar kainuoja mažųjų maitinimas miesto darželiuose. Tačiau kardinaliai pakeitus valgiaraščius, darželių vadovai jau skambina pavojaus varpais, kad už tokią sumą pamaitinti vaikus, kai kasdien privalantys pateikti šviežių vaisių, daržovių, kokybiškos mėsos ar žuvies, tampa tikru iššūkiu.
Tad nuo naujųjų metų siūloma branginti vaikų maitinimą darželiuose. O jau nuo šio rugsėjo kelti mokestį įstaigos reikmėms. Tiesa, vaikui susirgus nebereikės pateisinamų pažymų iš gydytojo, todėl net ir vienai dienai neatvedus vaiko neteks mokėti už jo maitinimą.
Mokesčių už maistą ir įstaigos reikmėms kėlimui dar turės pritarti miesto Taryba. Nors motyvuojama, kad mokestis už darželį Panevėžyje vis tiek liks mažiausias iš didžiųjų miestų, kai kurie tėvai neslėpė pasipiktinimo. Pasak Audronės, kuri augina du ikimokyklinio amžiaus vaikus, ji sutiktų už darželį mokėti daugiau tik tokiu atveju, kad nebeliktų nuolatinio kaulijimo iš tėvų įvairioms priemonėms pirkti.
„Nors jokių rinkliavų oficialiai negali būti, tačiau kiekvieną rugsėjį tas pats – tėvams tenka pirkti nuo tualetinio popieriaus iki indų ploviklų. O kur dar įvairūs neoficialūs fondai, iš kurių neva įsigyjamos ugdymosi priemonės. Suprantu, kad savo vaikams nieko neturėtų būti gaila, bet už visas šias priemones mes jau sumokame – per metus vidutiniškai po 120 eurų“, – kalbėjo mama.
Ji įsitikinusi, kad tiek ruošiamas maistas vaikams, tiek jaukios aplinkos kūrimas priklauso ne nuo iš tėvų surenkamų pinigų kiekio, o nuo įstaigos vadovo ūkiškumo. Iniciatyva maitinti sveikiau yra sveikintina, tačiau pamirštama svarbiausia – maistas ruošiamas vaikams, todėl jis turi būti dar ir skanus bei estetiškai pateikiamas. Anot mamos, pasikeitus meniu dalis vaikų namo pareina gurgiančiais pilvais, bet tikrai ne dėl to, kad darželis neįperka maisto, o todėl, kad jis atrodo nevalgomas.
„Didinti kainas – lengviausias kelias, bet gal pirmiausia pasižiūrėkime, kiek maisto iškeliauja į atliekas. Aš nekalbu, kad reikia sugrąžinti dešreles ar batoną su sviestu, anaiptol – vaikams maistas pirmiausia turi būti pateikiamas estetiškai, o ne kaip jovalas kiaulėms. Deja, mokesčio didinimas šios problemos nesprendžia“, – įsitikinusi Audronė.
Sveikas maistas – brangesnis
Numatyta, kad mokestis įstaigos reikmėms jau nuo šio rugsėjo taptų fiksuotas ir siektų 11,5 euro per mėnesį. Iki šiol jis priklausė nuo darbo dienų skaičiaus – buvo vidutiniškai 9,46 euro. O jau nuo naujųjų metų 20 proc. būtų branginamas ir maistas. Pasak Panevėžio savivaldybės Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus vyriausiosios specialistės Simonos Vizbarienės, mokestis įstaigos reikmėms nebuvo keltas jau nuo 2012-ųjų, o maitinimo – nuo 2008 metų, nors maisto ir paslaugų kainos pakilo visur. Darželių vadovai vis garsiau kalba, kad nebepakanka tų pinigų, kuriuos surenka iš tėvų, kad būtų galima užtikrinti kokybišką maitinimą ir vaikų ugdymą.
„Nuo rugsėjo visuose darželiuose kardinaliai pakeistas valgiaraštis. Visi suprantame, kad sveikas maistas daug brangesnis, o darželiai privalo užtikrinti įvairų ir visavertį racioną. Kito sprendimo kaip kelti mokesčius už darželį nėra“, – tvirtino S. Vizbarienė.
Jau beveik metai, kai darželinukai maitinami gerokai sveikiau, tačiau darželių vadovai skambina pavojaus varpais, kad paruošti pusryčius, pietus ir vakarienę už nė dviejų eurų nesiekiančią sumą tampa vis sunkiau, todėl jau nuo kitų metų siūloma 20 proc. didinti mokestį už maitinimą, o nuo šio rugsėjo – ir už įstaigos reikmes.
Tiesa, naujovė ta, kad nuo šio rugsėjo nebelieka tokio dalyko kaip medicininės pažymos dėl ligos. Iki šiol ją pateikus praleistos dienos būdavo pateisinamos ir tėvams nereikėdavo mokėti už maitinimą.
„Sprendimo projekte siūloma, kad būtų pateisintos visos praleistos dienos – visa atsakomybė tenka tėvams. Ir sveikatos apsaugos ministras teigia, kad reikia ugdyti tėvų atsakomybę, žiūrėsime, kaip tai bus praktikoje“, – sakė specialistė.
Kito kelio nėra
Ikimokyklinio ugdymo mokyklų vadovų asociacijos pirmininkė ir regos centro „Linelis“ direktorė Vera Janikūnienė įsitikinusi, kad mokesčius už vaikų ugdymą ir maitinimą kelti būtina. Palyginti su privačiais darželiais, Savivaldybei priklausančios ikimokyklinio ugdymo įstaigos gyvena žemiau skurdo ribos.
„Per dešimt metų kilo algos, maisto ir paslaugų kainos, o mokestis už darželį taip ir liko nepakitęs. Patys pagalvokite, kaip vaikui už 40 centų paruošti pusryčius ar vakarienę. Meniu labai pasikeitė – atsirado lašiša, skumbrė, daugybė daržovių ir vaisių. Tad tenka laviruoti – jeigu pietums vaikams paruošėme lašišos, tai vakarienei išeina tik košė ar daržovių troškinys. Dideliems darželiams šiek tiek lengviau, bet mažiesiems tikrai reikia skaičiuoti“, – pripažįsta V. Janikūnienė.
Jos teigimu, mokesčių didinimo būtinybė yra ne noras paploninti tėvų pinigines, bet pagerinti vaikų maitinimą ir jų ugdymo sąlygas. Jau dvejus metus Savivaldybė darželiams skiria po šešis tūkstančius eurų per metus užtikrinti higienos reikalavimams, tačiau čia – lašas jūroje. Direktorės teigimu, šių pinigų užteko tik apsitverti tvorai, nors opių vietų – apstu.
„Dabar skiriamų lėšų užtenka tik išgyventi. O iš kokių pinigų atsinaujinti? Gyvenimas nestovi vietoje, mes taip pat norime nors žingsnį žengti į priekį. Pavyzdžiui, prieš aštuonerius metus įsigytus lauko įrenginius jau tenka išmontuoti, nes supuvo ir vaikams nebesaugu žaisti, o nusipirkti naujų nėra galimybių. Tokių įrenginių kainos – didžiulės. Darželis ne mūsų asmeniniai namai, stengiamės ne dėl savęs, o dėl vaikų. Tikimės, kad ir tėvai realiai įvertins situaciją“, – sakė V. Janikūnienė.
Ėrienos neįperka
Lopšelio-darželio „Jūratė“ direktorė Kristina Žaltauskienė įsitikinusi, kad mokestis už įstaigos reikmes ir vaikų maitinimą didėja ne taip drastiškai, kad sukeltų didelį tėvų pasipiktinimą. Daugelis supranta, kad viskas daroma vaikų labui.
„Nemanau, kad mokestis už darželį yra didelis. Vargu ar pigiau vaikas bus pamaitintas namuose. Tuo labiau kad darželyje tikrai kokybiškas ir šviežias maistas. Gal bus vienas kitas nepatenkintas, bet suma tikrai nedidėja drastiškai, kad sulauktume didelio tėvų pasipriešinimo“, – mano K. Žaltauskienė.
Tiesa, ji pripažįsta, kad iki šiol pavyko išlaviruoti su turima vaikams maitinti skiriama pinigų suma. Nors pakeitus valgiaraštį buvo baiminamąsi, kad dalis maisto keliaus į šiukšliadėžes, tačiau to neatsitiko. Pakoregavus valgiaraštį ir atsisakius to, ko vaikai išties nemėgsta, mažieji alkani nelieka.
„Nuolat stebime, ko vaikai nemėgsta. Pradžioje daržovės tikrai keliavo į šiukšliadėžę. Pastebėjome, kad mišrainių nemėgsta, bet kai pradėjome daržoves tiekti atskirai, jas tikrai suvalgo. Turime labai gerą vaikų maitinimo higienos specialistę, ji apskaičiuoja taip, kad užtektų paruošti pagal maistinę vertę turiningą meniu. Mes kažkaip išlaviruojame, bet kitos įstaigos, kiek žinau, tikrai susiduria su šia problema“, – sakė darželio vadovė.
Dvidešimčia procentų pakėlus mokestį už maitinimą, anot K. Žaltauskienės, vaikams bus galima pasiūlyti kiek brangesnių maisto produktų, pavyzdžiui, uogų, egzotinių vaisių, daržovių ar mėsos bei žuvies.
„Pavyzdžiui, į vaikams siūlomą meniu rekomenduojama įtraukti ėrienos, bet kol kas mums tai per brangu. Tas pats yra su brangesnėmis uogomis ar vaisiais. Juk viskas dėl vaikų. Lygiai taip pat ir su pinigais įstaigos reikmėms – turėsime daugiau galimybių gerinti ugdymo aplinką, kurti naujas edukacines erdves, atnaujinti patalpas, tai suteiks dar kokybiškesnį vaikų ugdymą“, – teigė K. Žaltauskienė.