Įpirkti būstą ne tik sostinėje, bet ir regionuose tapo sudėtinga. Drastiškai augančios paskolų palūkanos, prastėjanti ekonominė situacija ir recesijos ženklai nuosavo būsto besidairantiems pirkėjams teikia vilčių, jog iki dangaus išaugusios kainos kris. Visgi ekspertai tvirtina, kad tam objektyvių priežasčių nėra.
Šiuo metu Panevėžyje, F. Vaitkaus gatvėje jau penktą dešimtį skaičiuojančiame nerenovuotame blokiniame name už dviejų kambarių 44,27 kv. m butą prašoma 75 tūkst. eurų.
Būstas kapitališkai suremontuotas, bet be baldų.
Tokio paties dydžio butas Tulpių mikrorajone, Gražinos gatvėje, atsieis 43 tūkst. eurų, tačiau jį įsigijusiems naujakuriams dar teks nemažai paplušėti remontuojant.
Netgi bendrabučiuose nedideli dviejų kambarėlių butukai kainuoja nuo 20 tūkst. eurų.
Ieškantiesiems erdvesnio, bent trijų kambarių, buto piniginę teks atverti gerokai plačiau.
Už standartinį trijų kambarių butą Pilėnų mikrorajone, pirmame aukšte, kur pakaktų kosmetinio remonto, prašoma 83 tūkst. eurų.
Nebaigtas įrengti būstas naujame name Klaipėdos gatvėje kainuoja 147 tūkst. eurų ir jis jau rezervuotas.
Naršant nekilnojamojo turto skelbimus, Panevėžyje galima rasti ir trijų kambarių butą už 37 tūkst. eurų. Vargu ar šis pasiūlymas bus patrauklus šeimai – parduodamas būstas pramoninėje zonoje, J. Janonio gatvėje, gamyklų kaimynystėje, kur be nuosavo transporto susisiekti su miestu kiltų nemenkų iššūkių. Be to, papildomų pinigų tektų ieškoti ir remontui.
Paklausa didesnė už pasiūlą
Nekilnojamojo turto agentūros „Remax Experts“ Panevėžio biuro vadovas Arūnas Markevičius teigė, kad sudėtinga prognozuoti, kaip gali keistis būstų kainos dėl brangstančių paskolų. Tačiau, anot jo, jau dabar matyti, kad Panevėžyje sandorių mažėja.
„Kas turi lemiamą įtaką sumažėjusiam sandorių skaičiui – ar kylančios palūkanos, įtempta geopolitinė padėtis dėl karo Ukrainoje, ar trečiasis faktorius – kalbos apie būsimą recesiją, sunku atsakyti. Bet matome, kad dabar žmonės, jeigu nėra skubos pirkti būstą, laukia“, – teigė A. Markevičius.
Pasak jo, nors kalbos, kad kils būsto paskolų palūkanos, sklido gerus porą metų, niekas nesitikėjo tokio staigaus šuolio.
Vis dėlto A. Markevičius nemano, kad brangstančios palūkanos atbaido panevėžiečius nuo noro turėti nuosavus namus.
Jauni žmonės, o jie ir sudaro didžiausią pirkėjų segmentą, į ateitį žvelgia optimistiškai. Dažnas perkantysis gauna stabilias pajamas, o bankai ir toliau paskolas duoda noriai.
„Visi buvo įpratę, kad skolinti pinigai pigūs, ir drąsiai ėmė paskolas. Tačiau pakilusios palūkanos nėra lemiamas veiksnys. Jeigu žmonės buvo suplanavę įsigyti namus ir randa išties gerą pasiūlymą, ilgai nedelsia“, – pastebi nekilnojamojo turto ekspertas.
Būsto kainų kritimo A. Markevičius neprognozuoja. Tam jis nemato jokių objektyvių priežasčių.
„Kai kurie laukia vildamiesi, kad kris būstų kainos. Tačiau Panevėžyje naujos statybos būstų skaičius labai ribotas, tad paklausa vis dar lieka didesnė nei pasiūla“, – pastebi rinkos žinovas.
Būstų kainos iki dangaus pakilusios ne tik sostinėje. Panevėžyje už suremontuotą 44,27 kv. m butą nerenovuotame blokiniame name prašoma 75 tūkst. eurų. P. Židonio nuotr.
Mažės pirkėjų lūkesčiai
Nekilnojamojo turto ekspertas atkreipia dėmesį, kad gali kristi ne realios būstų kainos, o pardavėjų lūkesčiai, kurie dažnai prasilenkia su tikrąja būsto verte.
„Nekilnojamojo turto skelbimuose nurodomos kainos yra ne tikrosios, o tik pardavėjų lūkesčiai. Pardavėjai nori gauti maždaug 10 proc. daugiau, o pirkėjai – mokėti 10 proc. mažiau nei rinkos kaina. Tad tikroji būsto kaina priklauso nuo to, kaip jiems pavyksta susitarti“, – pasakojo pašnekovas.
Anot A. Markevičiaus, perkant būstą realu nusiderėti iki 10 proc. kainos, tačiau jeigu objektas patrauklus ir parduodamas teisinga kaina, naujųjų šeimininkų ilgai ieškoti netenka.
Kaip pastebi ekspertas, patraukliausi būstai – Panevėžio centre. Parduodamiems miegamuosiuose rajonuose keliami didesni reikalavimai: turi būti kokybiškai sutvarkytas, su baldais.
„Pirkėjai visuomet turi galią prašyti nuleisti kainą, bet laukimas gali atsisukti prieš juos pačius – kol dels, būstą gali nupirkti kitas, sutinkantis su mažesne nuolaida“, – patirtimi dalijasi A. Markevičius.
Pasak eksperto, pigių pinigų era jau baigiasi, tačiau dar sunku prognozuoti, kaip keisis bankų politika ir koreguosis palūkanos. Realu, kad bus gerokai mažiau chaotiškų pirkimų, kai perkama bet kas ir bet kur, taip siekiant apsaugoti pinigus nuo infliacijos. Taip pat bus gerokai mažiau investuojančiųjų į būstus nuomoti, turint viltį kažkada juos parduoti ir uždirbti.
Erdvė deryboms
Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Panevėžio biuro vadovas Romualdas Paulauskas mano, jog augant bankų palūkanoms pirkėjams bus sunkiau gauti paskolą, augs ir finansiniai įsipareigojimai, galbūt reikės daugiau turėti lėšų pradiniam įnašui, todėl teks koreguoti lūkesčius – rinktis kiek kuklesnį šeimos būstą.
Visgi jis nemano, kad tai priežastis kristi kainoms.
„Kainų kritimui priežasčių nėra, jos turėtų išlikti tame pačiame lygyje kaip dabar. Žinoma, kiekvienas projektas – atskira istorija. Galbūt kai kurie vystytojai, ypač mažesni ir verslo plėtrai paėmę paskolas, bus suinteresuoti naujos statybos būstus parduoti pigiau, bet tokių atvejų bus nedaug. Tikrai neverta laukti drastiško nekilnojamojo turto pigimo. Šįkart nebus taip, kaip buvo per 2008 metų krizę, kai rinkos griuvo“, – įsitikinęs R. Paulauskas.
Tiesa, jis pabrėžia, kad pirkėjai turi daugiau svertų deryboms.
Numatyti, kaip keisis nekilnojamojo turto rinka, anot eksperto, labai sudėtinga.
„Mūsų dažnai klausia, kada geriausia pirkti būstą. Atsakome – tada, kada reikia. O perkantieji norint investuoti turi pasverti rizikas. Pernai nuomos rinką užpildė karo pabėgėliai iš Ukrainos. Jeigu situacija Ukrainoje pagerės, daugelis jų planuoja sugrįžti, o tada rinkoje atsiras daug tuščių būstų. Jau dabar matome, kad nuomoti skirtų butų Panevėžyje yra gerokai daugiau, nei buvo pavasarį“, – pastebi R. Paulauskas.