Bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų veiklai stiprinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skirtų lėšų dalybos Panevėžyje sukėlė ažiotažą, kurio atgarsiai jau pasiekė sostinę.
Nors konkursui pateiktuosius projektus vertino ir lėšas skirstė tik visuomenės deleguoti atstovai – seniūnaičiai ir bendruomenių nariai, o pati Savivaldybė neprisilietė nė pirštu, pinigų pyrago dalybos įgavo kartų prieskonį.
Likę be finansavimo neįgalieji, taip pat išliekamąją vertę turinčių projektų autoriai kelia klausimą: kuo jų projektai prastesni nei pateiktasis iš tos pačios kišenės pasisėmusios Seimo nario įkurtos politinės jėgos?
Sulaukė skundų
Paraiškas dalyvauti dar birželio pabaigoje paskelbtame konkurse pateikė 47 nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės, asociacijos. Iš viso savo parengtiems projektams jos prašė 154 tūkst. 809 eurus. Tai yra netgi dvigubai daugiau, nei šįmet Panevėžys turėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bendruomeninei veiklai skirtų lėšų – 61 tūkst. 828 eurus.
Į finansavimą pretendavusius projektus vertinusi vadinamoji seniūnaičių sueiga, sudaryta iš 6 seniūnaičių ir 8 bendruomenių atstovų, lėšas paskirstė 19 projektų. Iš jų 13 gavo didžiausią sumą, į kurią buvo galima pretenduoti – po 3 tūkst. 500 eurų, kitiems šešiems teko nuo 1 tūkst. 554 iki 3 tūkst. eurų.
Ir nors pinigai jau išdalyti, projektus teikusios bendruomenės, asociacijos, kitos nevyriausybinės organizacijos jų dar nėra gavę. Tam reikia Savivaldybės administracijos direktoriaus pasirašyto įsakymo.
Paskutinis štrichas liko nepadėtas kilus nemenkam pasipiktinimui dėl šiųmečių pinigų dalybų.
„Telefonu sulaukėme skundo dėl neva neteisingai paskirstytų lėšų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai irgi skambino dėl lėšų skirstymo tvarkos. Jei per kitą savaitę negausime raštiškų skundų, įsakymą skirti lėšas pasirašysime“, – teigė administracijos direktorius Tomas Jukna.
Anot direktoriaus, ar skundas dėl projektų vertinimo procedūros pagrįstas, Savivaldybė negali atsakyti, mat pagal teisės aktus šių lėšų dalybos – pačios visuomenės rankose.
„Patvirtinti ar paneigti tikrai negalime, nes administracija nedalyvauja tokiose procedūrose. Bendruomenės pačios pasiskirsto lėšas“, – pabrėžė T. Jukna.
Savivaldybės funkcijos apsiribojo tik konkurso paskelbimu, paraiškų surinkimu ir jų pateikimu vertinti seniūnaičių sueigai.
Pasak T. Juknos, jam keistas ir kilęs ažiotažas, nors kol įsakymas nepasirašytas, informacija apie finansuotus projektus turėjo būti konfidenciali.
„Vyksta įdomūs dalykai, kad visi tarsi jau žino, kas gavo pinigus, nors mano įsakymo dar nėra, o visi komisijos nariai pasirašę konfidencialumo pasižadėjimą“, – stebisi administracijos direktorius.
Vertino nešališkai
Projektus vertinusios komisijos pirmininkė Jūratė Pauliukienė teigė negalinti komentuoti, kas ir kiek gavo lėšų – visus komisijos narius riboja pasirašyta konfidencialumo deklaracija. Vertintojai taip pat raštu pasižadėję būti nešališki. Pasak J. Pauliukienės, projektai buvo vertinami vadovaujantis konkrečiais kriterijais, išvardytais vertinimo apraše. Šis parengtas pagal Socialinės apsaugos ministerijos pateiktą pavyzdį ir su ja suderintas.
„Buvo vertinama vadovaujantis aprašo kriterijais, pagal konkrečius punktus. Jei projektas atitinka kriterijus, mes neturime teisės jo įvertinti neigiamai“, – pabrėžė pirmininkė.
Knygoms pinigų negavo
Gyventojų bendruomenės „Senamiestietis“ pirmininkas Stanislovas Žiogas nusiteikęs aiškintis, kokių kriterijų neatitiko jų parengtasis išliekamosios vertės projektas. Bendruomenė pinigų prašė panevėžietės Liudvikos Knizikevičienės knygos apie Panevėžio senamiesčio istoriją leidybai.
„Girdėjau, nepatvirtino mūsų projekto. Dar neišsiaiškinom, kodėl jis buvo netinkamas“, – sako S. Žiogas.
Vertintojai į finansuojamųjų sąrašą neįtraukė ir asociacijos „Bitės namai“ projekto. Jos vadovės Vitalijos Vasiliauskaitės teigimu, prašomi 3 tūkst. 500 eurų būtų buvę išleisti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės vardo aktualizavimui ir jos filantropinei veiklai pažymėti: bendradarbiaujant su Panevėžio muzikiniu teatru surengti kalėdinį labdaros koncertą, suorganizuoti edukacinę programą vaikų dienos centro vaikams bei išleisti parengtą knygą apie G. Petkevičaitę-Bitę, kaip sutelkto moterų judėjimo pradininkę.
Neįgalieji – už borto
Po šiųmečio konkurso kartėlį bando nuryti ir Panevėžio aklųjų ir silpnaregių vaikų globos bendrija „Žvilgsnis“. Jų projektas, kuriam reikėjo 3 tūkst. 492 eurų, nepateko tarp laimingųjų.
„Net bijau pasakyti bendruomenės nariams. Jie manęs klausia, kaip sekėsi. Sakau, kad kol kas nežinau, bet man rodos, jog šįmet mus nuskriaudė. Labai skaudu. Girdėjau, kad jau ir politinės organizacijos pradėjo teikti projektus ir net laimėti“, – prasitarė „Žvilgsnio“ įkūrėja ir jo vadovė tiflopedagogė Stanislava Tamoliūnienė.
Išgirdusi, kad jų projektas nelaimėjo, vadovė netgi buvo pasiruošusi teikti skundą.
„Pagalvojau, kad reikia nusiraminti, jei upės tėkmės nepakeisi“, – susitaikė S. Tamoliūnienė.
„Žvilgsnis“ pinigų prašė kelių dešimčių aklųjų ir silpnaregių vaikų edukacinėms išvykoms į Druskininkus, Biržus, Kauną, taip pat Panevėžio lėlių vežimo teatrą. Vadovė apstulbusi, kad projektą vertinusiems galėjo pasirodyti, jog neįgalieji tik keliauja.
Anot jo, regėjimo negalia pasaulyje pripažinta kaip sunkiausia, o akliesiems ir silpnaregiams esminis iššūkis ir yra išeiti į naują erdvę, išmokti joje orientuotis – kuo daugiau tokių naujų erdvių, tuo stipresni orientavimosi įgūdžiai formuojasi nematančiam vaikui.
„Tokie vaikai dėl savo negalios vengia keliauti su bendraamžiais. Stengiuosi kuo labiau įtraukti juos į veiklą, kad važiuotų, eitų. Mūsų kelionės specifinės – paliesti, „pamatyti“ rankomis ir kitais pojūčiais. Jos labai svarbios vaikui, dažnam yra bene vienintelė galimybė šitaip praplėsti akiratį. Ir ne vien dėl tėvų finansinių galimybių. Yra vaikų, kurie auga aklųjų arba silpnaregių šeimose“, – pasakojo S. Tamoliūnienė.
Politikams pasisekė
Nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos idėjos esmė – finansiškai paremti vietos bendruomeninę veiklą, jos savivaldybėms paskirstytomis lėšomis pasinaudojo ir politikai.
Tarp 19 laimingųjų, kurių projektams skirta lėšų, – Seimo nario Povilo Urbšio įkurtas pilietinis judėjimas „Kartu“. Jo projektas „Maži darbai kuria didelę Lietuvą“ gaus didžiausią leistiną sumą – 3 tūkst. 500 eurų. Politinė jėga teisiškai galėjo teikti projektą, mat registruota kaip asociacija.
Iš bendruomenių kišenės pasisėmusio judėjimo lyderis P. Urbšys teigia tame nematantis nieko negražaus.
„Jeigu kalbame apie bendruomenių veiklą, ji pirmiausia susijusi su viešuoju interesu, o jeigu kalbame apie viešąjį interesą, tai bendruomenės dalyvauja tam tikros politikos formavime. Bendruomenių veikla susijusi su pilietiniu sąmoningumu ir pilietinių galių stiprinimu. Bendruomenių veikla nėra atsieta nuo politikos plačiąja prasme.
Jeigu politinius dividendus kraunamės iš to, kad yra stiprinamos bendruomenės, tai ar čia yra blogai? Jeigu galvojate, ar teisingas sprendimas, galime nusiristi iki absurdiškumų. Jeigu polinė jėga yra veikianti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, jeigu ši jėga pateikė projektą, kuris atitinka keliamus tikslus ir uždavinius, tai kur yra nekorektiškumas? Nekorektiškumas būtų tada, kai tas politinis interesas būtų paslepiamas, tarkim, mūsų judėjimo žmonės dangstytųsi po kita organizacija ar bendruomene, mes nieko neslepiame“, – pareiškė P. Urbšys.
Už gautuosius pinigus judėjimas „Kartu“ surengs šventę miesto nevyriausybinėms organizacijoms ir bendruomenėms. Taigi, ir toms pačioms, kurios liko tuščiomis kišenėmis.
Renginys numatytas „Minties“ gimnazijoje.
„Šiose erdvėse veiktų bendruomenių mugė, planuojame surengti paskaitų-diskusijų bendruomeniškumo ir pilietiškumo stiprinimo klausimais su įdomiais pranešėjais. Taip pat lauktų koncertas ir filmas. Gyventojai galės susipažinti su organizacijomis ir įdomiai praleisti laiką“, – aiškino projekto vadovė Marija Miknė.