Site icon sekunde.lt

Benamių likimu susidomėjo ir aplinkosaugininkai

Neatleistinas vandalizmas ar natūralioji atranka – tokią mįslę šį ketvirtadienį teko narplioti aplinkosaugininkams, kai vienas neabejingas panevėžietis, pamatęs prie Bendruomenių rūmų išdraskytus kregždžių lizdus ir išsigandusius jauniklius, pranešė apie galimą barbariškumo atvejį.

I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Skaitytojo pasiūlyta tema

Neatleistinas vandalizmas ar natūralioji atranka – tokią mįslę šį ketvirtadienį teko narplioti aplinkosaugininkams, kai vienas neabejingas panevėžietis, pamatęs prie Bendruomenių rūmų išdraskytus kregždžių lizdus ir išsigandusius jauniklius, pranešė apie galimą barbariškumo atvejį.

Vyras teigia, kad yra liudininkų, kurie matė, kaip buvo draskomi ant Bendruomenių rūmų sienų kregždučių sulipdyti lizdai.

Pačios įstaigos darbuotojai iš pradžių puolė tvirtinti, esą jau daugiau kaip du dešimtmečius kregždės yra jų kaimynės ir niekam nekiltų ranka draskyti jų namelių su neseniai išsiperėjusiais jaunikliais.

Visgi vėliau pradėjo vidinį tyrimą.

Vaizdas pravirkdė

Kaip pasakojo į „Sekundės“ redakciją paskambinęs panevėžietis Darius, šį trečiadienį, darbo dienos pabaigoje su šuneliu pasivaikščioti išėjęs prie Bendruomenių rūmų, nustėro išvydęs keistai besielgiančias kregždutes.

Priėjęs arčiau, jis pamatė išties abejingų nepaliekantį vaizdą: kregždučių lizdai išdraskyti, o juose buvę mažyliai, sutūpę ant palangės, gailiai piepsi.

Mažyliams padėti negalinčios kregždutės tik beviltiškai suko ratus aplink išgriautus savo namus.

„Trūksta žodžių, aiškinsimės, ar tai savi, ar svetimi padarė. Mums tikrai ne vis vien, kas taip pasielgė. Net nežinau, kaip toms kregždutėms padėti.“

S. Myškienė

„Suprantu, nemalonu, kai paukščiai apdergia visas palanges, bet ar dabar metas draskyti lizdus, kai kregždės ką tik išperėjo mažylius? Galima buvo tą padaryti ankstyvą pavasarį, kai tik lipdė lizdus, arba rudenį, kai mažyliai jau paaugę ir išskridę. Suprasčiau, kad galbūt vienas lizdelis galėjo nukristi pats, bet dabar matyti, kad išdraskyti visi lizdai“, – pasibaisėjęs pasakojo Darius.

Jis sako matęs jau išdraskytus lizdus, tačiau, pasak Dariaus, yra liudininkų, regėjusių, jog barbarišką darbą atliko vienas vyriškis.

Apie galimą barbariško elgesio atvejį Darius ketvirtadienio rytą informavo „Sekundės“ redakciją ir aplinkosaugininkus.

„Mano draugė, pamačiusi tuos išdraskytus kregždučių lizdus, net apsiverkė. Argi galima taip elgtis? Nesuvokiama, kai tokie dalykai daromi Savivaldybės įstaigoje“, – kalbėjo panevėžietis.

Įtartinai neramiai besiblaškančias kregždes pastebėję praeiviai pakraupo išvydę, kas liko iš jų lizdų. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Nukrito patys?

Bendruomenių rūmų direktoriaus pavaduotojas bendriesiems reikalams Algimantas Skvereckas tikino, kad kregždės jau ne vienerius metus lizdus suka ant Bendruomenių rūmų sienų ir niekada nebuvo imtasi jokių priemonių paukščius išvyti.

Anot jo, žinia, kad kas nors galėjo taip pasielgti, per daug netikėta.

„Žmonės neva matė, kaip užlipęs ant kopėčių žmogus draskė lizdus, bet galiu patikinti, kad iš Bendruomenių rūmų niekas to padaryti negalėjo. Jau dvidešimt metų kregždės pas mus gyvena ir šiuos paukščius mes tikrai globojame“, – įtikinėjo pavaduotojas.

Jis bandė daryti prielaidą, neva lizdai galėjo nukristi patys. Esą dėl karščio išdžiūvę ir paukščių svorio neatlaikę jie tiesiog patys žnektelėjo žemėn.

„Labiau tikėtina, kad lizdai patys atitrūko ir nukrito. Šiuo metu labai karšta ir nėra lietaus, lizdai prieš pat saulę, o ir kregždžiukų svoris jau nemažas, gal tai lėmė tokią baigtį. Taip kartais atsitinka, ypač jeigu senesni lizdai. Nesuprantu, kaip galėjo pasirodyti, kad mes užsiimame vandalizmu. Kad mes specialiai ką nors darytume, tikrai to negali būti. Būna tos nešvaros nuo paukščių, bet susitvarkome ir viskas“, – savo versiją turi A. Skvereckas.

Jis teigė neatmetantis galimybės, kad tai galėjęs būti ir piktavalių darbas. Esą jau ne vieną kartą Bendruomenių rūmai nukentėjo nuo chuliganų – pernai išdaužti pagrindinio įėjimo langai, dar anksčiau dužo vitražai.

„Pasiekti lizdą reikia ir kopėčių ar lazdų, bet gal kokie vaikigaliai akmenimis apmėtė? Ne kartą esame nukentėję nuo piktos rankos“, – kalbėjo A. Skvereckas.

Nepastebėjo nieko neįprasto

Bendruomenių rūmų direktorė Sandra Myškienė apie galimą kregždžių lizdų sunaikinimą tvirtino sužinojusi tik iš „Sekundės“.

Pasak jos, jokių nurodymų naikinti kregždžių lizdus net negalėję būti. Direktorė ir pati sako svarstanti, kam užkliuvo paukščiukai.

Jau trejus metus Bendruomenių rūmų prieigose vyksta aplinkos tvarkymo darbai, statybininkai zuja nuo ankstaus ryto iki vakaro, tad įstaigos darbuotojai dažniau į darbą eina pro tarnybinį įėjimą kitoje pastato pusėje.

„Manau, niekam net nekiltų minčių draskyti kregždžių lizdus“, – tvirtino S. Myškienė.

Renka paaiškinimus

Vėliau perskambinusi Bendruomenių rūmų direktorė teigė, kad įstaigoje pradėtas vidinis tyrimas, siekiant išsiaiškinti visas aplinkybes.

Darbuotojams, šalia kurių kabinetų langų buvo išdraskyti kregždučių lizdai ir kurie galėjo ką nors žinoti ar daryti, liepta rašyti pasiaiškinimus.

„Labai laukiu pasiaiškinimų. Būtų labai liūdna, jei tai būtų tiesa. Sunkiai suvokiama, jeigu taip buvo iš tiesų, norisi verkti. Tikrai išsiaiškinsime, kas tokią egzekuciją sugalvojo“, – patikino S. Myškienė.

Ji pati teigė mačiusi tris sunaikintus lizdus. Ar jų būta daugiau, dar negalinti pasakyti. Toje vietoje, kur sunaikinti lizdai, langai iš vidaus neatsidaro, tik orlaidės, tad juos pasiekti buvo galima tik iš lauko.

„Budėtojas sakė, kad vakar jokių įtartinų pašalinių žmonių nesimatė. Trūksta žodžių, aiškinsimės, ar tai savi, ar svetimi padarė. Mums tikrai ne vis vien, kas taip pasielgė. Net nežinau, ar ten buvo paukščių mažylių ir kaip toms kregždutėms padėti“, – kalbėjo S. Myškienė.

Susirūpinę panevėžiečiai neabejoja, kad lizdai buvo nudraskyti, nors Bendruomenių rūmų darbuotojai kelia versiją, jog šie ir patys galėjo nukristi. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Pritrūko įkalčių

Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos skyriaus laikinasis vedėjas Almantas Vaičiūnas patvirtino pranešimo apie galimai piktavališkai išdraskytus lizdus sulaukę ketvirtadienio rytą. Iš karto į incidento vietą išvyko aplinkosaugininkas. Tačiau jam pritrūko įrodymų pradėti bylą.

„Inspektorius užfiksavo situaciją. Šviežiai susukti lizdai nesunaikinti, kregždutės toliau sėkmingai peri. Buvo matyti, kad būta ir daugiau lizdų, bet ar jie švieži, tikrai negalima pasakyti, nes atvykus inspektoriui apačioje jokių liekanų nebuvo“, – teigė A. Vaičiūnas.

Neatmetama, kad tos liekanos galėjo būti sušluotos.

Pasak jo, jeigu žmonės mato galimus pažeidimus, labai svarbu iš karto apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir, jeigu įmanoma, užfiksuoti pažeidimą. Šiuo atveju apie galimą lizdų sunaikinimą aplinkosaugininkai informuoti tik kitos dienos rytą.

„Jei žmogus būtų užfiksavęs, kaip daroma kas nors neleistina, būtų kitaip. Vien dėl požymių, kad ten yra buvęs lizdas, ką nors apkaltinti negalime. Nėra liudininkų ir informacijos, kas tą galėjo padaryti. Visuomet raginame žmones kuo greičiau pranešti apie tokius pažeidimus. Laiku atliktas darbas visuomet duoda rezultatų“, – sako A. Vaičiūnas.

Jeigu būtų nustatyta, kad lizdai išdraskyti, pažeidėjui grėstų bauda nuo 60 iki 300 eurų.

     Yra švelnesnių priemonių

Ornitologų teigimu, langinės kregždės dažniau lizdus lipdo prie grubaus paviršiaus sienų, langų nišose, palei stogo kraigus.

Lizdus šie paukščiai daro iš dumblo, sumaišyto su seilėmis, tad jie labai tvirti.

Nors sakoma, kad kregždės neša laimę, jų kaimynyste dėl teršiamų paviršių ne visi patenkinti. Tačiau yra ir labiau humaniškų būdų, kaip kovoti su nepageidaujamais įnamiais.

Kregždes geriausiai nubaido pakabinti polietileno maišeliai, blizgančios ar čežančios juostelės, lipdukai su paukščių atvaizdais.

Kai kurie kabina ir pliušinius žaislus, kurie paukščiams atrodo kaip plėšrūnai.

Naikinti lizdus paukščiams perint draudžia įstatymai. Esant palankioms klimato sąlygoms, kregždės jauniklius išperi du kartus per metus.

 

 

Exit mobile version