Molainių gatvėje trūkęs vandentiekio vamzdis pirmadienio vakarą ne tik sraunia upe pavertė gatvę ir pėsčiųjų takus, bet ir dalį Panevėžio paliko be vandens.
Gyventojams ėmus iš parduotuvių lentynų šluoti geriamąjį vandenį, avariją pavyko greitai lokalizuoti – dar tą patį vakarą vandens tiekimas atnaujintas.
Upė per kelias minutes
Nors sinoptikai pirmadienio pavakare liūčių neprognozavo, Molainių gatvė ties 28-uoju daugiabučiu ir šaligatviai virto sunkiai įveikiama upe.
Stipri srovė iškilojo šaligatvio plyteles, o išplautas molingas gruntas padengė aplinkinius kiemus, gatvę ir pėsčiųjų takus.
Manoma, kad trūkus magistraliniam apie pusės metro skersmens vandentiekio vamzdžiui, į aplinką galėjo išsilieti apie 1 500 kubinių metrų vandens.
Atvykę avarinės tarnybos specialistai, norėdami lokalizuoti avarijos padarinius, daliai miesto užsuko vandenį. Be jo liko Molainių, Kniaudiškių, Statybininkų, Pilėnų, miesto centro gyventojai.
Tiesa, vandens trūkumą pajuto ne visi – dėl smarkiai susilpnėjusios srovės nei šalto, nei karšto vandens neturėjo viršutiniuose daugiabučių aukštuose gyvenantieji. Kitur jis tekėjo gerokai mažesne srove ar drumstas.
„Bendrovė veiklą vykdo nuo 1960-ųjų, atitinkamai ir tinklai pradėti tiesti tuo laikotarpiu.“
A. Plančiūnaitė
Pažeidimo galimybę atmeta
Dar tą patį vakarą vandens tiekimas buvo atkurtas, nors dalis gyventojų, baimindamiesi ilgiau likti be vandens, iš parduotuvių lentynų ėmė šluoti geriamąjį vandenį.
Kodėl įvyko avarija, pasak bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ Gamybos ir technikos skyriaus viršininkės Angelės Plančiūnaitės, dar sunku pasakyti. Tuo metu nevyko jokie statybos ar žemės kasinėjimo darbai, tad mechaniškai vamzdynas negalėjo būti pažeistas.
„Dar patys analizuojame, kodėl taip atsitiko. Bendrovės darbuotojai atkasa avarijos vietą ir tik po to bus galima nustatyti priežastį. Kol kas galime pasakyti tik tiek, kad mechaninio pažeidimo šiuo atveju nebuvo“, – vakar kalbėjo A. Plančiūnaitė.
P. ŽIDONIO nuotr.
Skaičiuoja ne vieną dešimtmetį
Į inžinerinių tinklų atnaujinimą Panevėžyje investuojama kasmet, tačiau daugelis jų vis dar sovietmečio palikimas.
A. Plančiūnaitės teigimu, avarijos vietos vamzdynai eksploatuojami nuo 1985 metų gruodžio 1 dienos, tad sunku vertinti, ar vamzdžiai galėjo trūkti dėl susidėvėjimo. Vamzdynų tarnavimo laikas vidutiniškai yra penkiasdešimt metų.
„Bendrovė veiklą vykdo nuo 1960-ųjų, atitinkamai ir tinklai pradėti tiesti tuo laikotarpiu“, – komentavo bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ atstovė.
Pasak jos, kasmet plečiant ir renovuojant vandentiekio ir nuotekų tinklus nutiesiama naujų ar rekonstruojama esamų apie kilometrą.
Anot Gamybos ir technikos skyriaus viršininkės, vandentiekio ir nuotekų tinklai nuolat prižiūrimi pagal sudarytus grafikus. Ir tokių avarijų, kaip ši, pasitaiko itin retai.
Gyventojai, anot A. Plančiūnaitės, patyrė tik laikinų nepatogumų, kai pirmadienį nuo nuo 18.13 iki 19.30 val. neturėjo vandens arba jo slėgis sumažėjo.
Kiek nuostolių patyrė įmonė, dar skaičiuojama.
„Miestas turi žiedinį vandentiekio tinklą – tai leidžia lokalizavus avarijos vietą operatyviai atnaujinti vandens tiekimą vartotojams, – teigė pašnekovė. – Antradienį dar buvo šalinami avarijos padariniai, tačiau vandens slėgis tinkle atitinka nustatytus parametrus.“
Faktai
- Panevėžio mieste vandentiekio tinklų ilgis siekia 620 km.
- Bendrovė „Aukštaitijos vandenys“ iš viso eksploatuoja 899 km vandentiekio tinklų, kuriais geriamasis vanduo tiekiamas maždaug 101 000 gyventojų, miesto verslo bei pramonės įmonėms.
- Vandentiekio tinklais, esančiais po žeme nuo 1,7 iki 3,5 m gylyje, vartotojams per metus patiekiama per 6 mln. kubinių metrų vandens.
- Pirmasis centralizuoto nuotekų šalinimo vamzdis, įgyvendinant inžinieriaus Vlado Bitės parengtą nuotekų tinklų projektą, Panevėžyje įrengtas 1937 metų lapkričio 18-ąją – Nevėžio krantinėje prie jos susikirtimo su Plukių gatve.
- 1940-aisiais Panevėžyje nutiesta 8 km šių tinklų, o 1960 metų rudenį – 15 km.
- Tais pačiais metais, kai mieste vanduo pirmiesiems vartotojams pradėtas tiekti centralizuotai, vandentiekio tinklų ilgis buvo 10 km.
- Šiuo metu „Aukštaitijos vandenys“ eksploatuoja beveik 931 km nuotekų tinklų. Jais kasmet į valymo įrenginius per 116 nuotekų perpumpavimo siurblinių atiteka daugiau nei 10 mln. kubinių metrų nuotekų.
- 2022 m. išvalyta beveik 13,3 mln. kubinių metrų nuotekų.
- Nuotekų vamzdynai įrengti giliausiai iš visų po žeme esančių komunikacijų – nuo 1 iki 12 m gylyje.