Centrinės Panevėžio dalies, supamos Šv. Petro ir Povilo bažnyčios bei Dievo Apvaizdos vienuolyno, gyventojai pripažįsta, kad tokia kaimynystė neabejotinai yra palaima. Tačiau baimės dienas ir naktis jiems tenka išgyventi dėl trečiojo kaimyno – seniai uždaryto lopšelio-darželio „Saulutė“ vaiduokliu tapusio pastato. Naktimis jame verda gyvenimas.
Baisus kaimynas
M. Tiškevičiaus gatvėje gyvenanti Bronė pasakoja pro savo namų langus pernelyg dažnai matanti buvusiame „Saulutės“ lopšelyje-darželyje vykstančias orgijas. Iš jo teritorijos sklinda nepadorūs šūksniai, Bronė įtaria, kad čia renkasi besisvaiginantys asmenys.
„Naktimis matau po to pastato stogą lankstančius, rėkaujančius, šviečiančius ar vadinamaisiais lazeriukais, ar mobiliaisiais telefonais, būna, kad jie kažką sprogdina“, – naktų įspūdžiais dalijosi Bronė.
Ji stebisi, juk užlipti ant to gerokai apgriauto pastato nėra taip lengva, užsiropšti reikia jėgų.
„Pensininkai neužliptų“, – sako panevėžietė.
Būna, kad ir pastato viduje, ir jo išorėje suliepsnoja laužai. Bronė skaičiuoja, kad nuo lopšelio-darželio uždarymo laikų ugniagesiai gesinti gaisrų į jį važiuoja kone kasmet. Vaiduoklio kaimynė tvirtina, jog šiemet gaisrininkus jame tikrai matė bent vieną kartą.
„Jau kažin kada skaičiau, kad lopšelio-darželio pastatą griaus, bus mašinų stovėjimo aikštelė. Prisimenu, tai išgirdę šnektelėjom, kad turėdami tokią aikštelę ramybės nebeteksime, mašinos nuolat važinės. Tačiau mašinų triukšmas vis dėlto daug geriau nei šitos orgijos“, – konstatavo Bronė.
Prieš 14-iolika metų tuometės miesto valdžios uždarytas vaikų darželis tapo viena iš miesto piktžaizdžių. G. Kartano nuotr.
Neliko ko nešti
Trumpojoje gatvėje gyvenanti Janina Mantuškevičienė guodėsi, kad ją bene labiausiai gąsdina ugnis, įsiplieskianti apleistame pastate. Baisu Janinai ir dėl nuolat į apleistą pastatą besirenkančių įtartinų kompanijų.
„Uždarius tą lopšelį-darželį, iš pradžių vandalai ėmė daužyti jo langus. Išplėšė ir duris. O tada ėmė nešti viską, kas ten dar buvo likę. Dabar jau ir nešti nebėra ko“, – kalbėjo J. Mantuškevičienė.
Ji mena, kad apleistas darželis vienu metu buvo tapęs benamių lindyne, tačiau dabar jame dažniau lankosi nuotykių ieškotojai.
J. Mantuškevičienė sako negirdėjusi, kad, išskyrus sukeltus gaisrus, apleistame pastate būtų įvykdyta kitokių nusikaltimų. Tačiau prisipažino, jog būdama tokio vaiduoklio kaimyne, jaučiasi gyvenanti šalia vietos, kurioje bet kada gali įvykti ir nelaimės, ir nusikaltimai.
Lindynėje – mokinukės
Antradienį dešimtą valandą ryto buvusio „Saulutės“ lopšelio-darželio pastate apsilankę „Sekundės“ korespondentai išties jame rado būrelį mokinukių.
Mergaitės pasisakė atėjusios į apleistą pastatą, nes tuo metu neturėjo pamokos. Mokinės pasakojo, kad joms toje vietoje įdomu, nors truputį baisoka. Labiausiai jas gąsdino kieme esantis rūsys praviromis durimis. Šįkart į jį paauglės nedrįso užeiti. Tačiau dviejų aukštų buvusio lopšelio-darželio pastatą, ar gąsdindamos, ar drąsindamos viena kitą, mergaitės pripažino apvaikščiojusios.
Vaiduokliu virtusiame pastate dešimtą valandą ryto apsilankę korespondentai išties jame rado būrį mokinukių. D. Baronienės nuotr.
Pilna spąstų
Patekti į šį vaiduoklį visai paprasta. Nors visą jį juosia gana aukšta metalinė tvora, tačiau abeji masyvūs vartai, kurių vieni įrengti šalia Apvaizdos tako, kiti – Trumpojoje gatvėje, atviri. Žengus pro juos gana greitai ir lengvai galima atsidurti žiojinčioje duobėje – atvirame kanalizacijos šulinyje.
Ir netoli vartų, o ir visoje didžiulėje lopšelį-darželį supančioje teritorijoje atviri visi kanalizacijos šuliniai, tikėtina, jų dangčiai tapo metalo ieškotojų grobiu.
Kai kur vietoje metalinių šulinių dangčių per šulinius permesta gelžbetonio blokų, bet – tik kai kur.
Kaip kad tvirtino vaiduoklio kaimynė J. Mantuškevičienė, iš jo tikrai išvogta viskas, ką tik galima išnešti. Pastato viduje, kur kitados būta grindų, dabar – smėlis. Nebeliko ir mūrinių pertvarų. Langų ir durų taip pat seniai nebėra. Vienoje vietoje nebėra ir lubų, skiriančių pirmą ir antrą pastato aukštus.
Krenta į akis, kad pastate primėtyta daug purškiamų dažų flakonų, dažais išpurkštos buvusio darželio sienų liekanos. Purškusiųjų būta prastų menininkų, sugebėjusių palikti tik necenzūrinių žodžių ir nepadorių vaizdų.
Antrajame pastato aukšte būta nemažo gaisro. Tai liudija aprūkusios sienos, sudegę jame buvę kaži kokie daiktai. Tarp jų stovi metalinė lova.
Apleisto pastato teritorijoje gausu neuždengtų kanalizacijos šulinių. G. Kartano nuotr.
Greitajai neužteko pinigų
Didžiulėje buvusio lopšelio-darželio teritorijoje grėsmingiausiai ir atrodo neuždengti kanalizacijos šuliniai. Tačiau pati teritorija, apaugusi menkaverčiais medžiais, nušienauta.
„Saulutės“ lopšelis-darželis, veikęs Trumpojoje gatvėje 1-uoju numeriu pažymėtame pastate, iš šios vietos iškraustytas dar 2010-aisiais.
Tuometės miesto valdžios atstovai nutarė, kad Panevėžyje sumažėjus ikimokyklinio amžiaus vaikų, Savivaldybės biudžetui tapo per sunku išlaikyti visas jiems ugdyti skirtas įstaigas.
Iškėlus mažuosius darželio vietoje svarstyta statyti greitosios pagalbos stotį. Jos miestui prisireikė, nes senoji, stovėjusi Smėlynės gatvėje, nebeatitiko tokioms įstaigoms keliamų reikalavimų.
Greitosios stotis Trumpojoje gatvėje pastatyta nebuvo, nes miesto biudžete jos statyboms nebuvo pakankamai lėšų, o valstybės skirtųjų pakako vien nugriauti vieną iš darželio korpusų. Kitas korpusas stūkso iki šiolei ir virtęs miesto piktžaizde gąsdina kaimynus.
Planuose – stovėjimo aikštelė
Nepavykus Trumpojoje gatvėje įkurdinti greitosios pagalbos, miesto valdžia nutarė nemažą lopšelio-darželio teritoriją paversti automobilių stovėjimo aikštele. Parengtas tokios aikštelės su daugiau nei 200 stovėjimo vietų techninis projektas.
Planuodama automobilių stovėjimo aikštelės statybas, Savivaldybė skelbė viešųjų pirkimų konkursą likusiam lopšelio-darželio korpusui nugriauti. Konkursas įvyko, laimėtojas buvo išrinktas, tačiau darbai nepradėti dėl klaidos – per anksti visuomenei pranešta informacija apie griovimo darbų kainą. Praėjusiais metais Savivaldybė planavo dar kartą skelbti tokį konkursą.
