Prie daugiabučių namų sovietmečiu suprojektuotos automobilių stovėjimo aikštelės nė iš tolo nebepatenkina šiandienos poreikių.
Perkant būstą vieta automobiliui prie namo įgyja kone aukso vertę. Daliai daugiabučių bendrijų Panevėžyje išsinuomojus žemę ir savo sklypuose pradėjus tvarkytis kaip šeimininkams, neretai įsiplieskia pykčiai su kaimynais, netekusiais galimybės mašinos palikti prie gretimo namo.
Prarado vietas
Tarp 32-ojo bei 36-ojo daugiabučių stūksantis dviejų laiptinių Molainių 34-asis namas automobiliams teturi maždaug šešetą vietų. Prieš keletą metų 36-ojo namo bendrija pasiplatino aikštelę ir pasistatė automatinę užtvarą. Jų kaimynai, 32-asis namas, – užrakinamus nulenkiamus stulpelius. Nuo šiol čia automobilius tegali statyti tik šio namo gyventojai.
Tokia iniciatyva papiktino 30 ir 34 daugiabučių žmones. Jie rėžia, jog dar sovietmečiu įrengtas išplatėjimas buvo skirtas trijų namų reikmėms, todėl dabar negalima jo atimti iš visų.
Molainių gatvės 34-ajame name gyvenantis vyras, nesutikęs, kad būtų viešinami nei jo vardas, nei pavardė, įsitikinęs, jog tiek užkardas, tiek šie stulpeliai nėra legalūs statiniai. Anot jo, per tuos įrenginius dabar tapo netgi sudėtinga manevruoti.
„Apsisukti neįmanoma. Jei kas į svečius atvažiuoja ar greitoji, nėra, kur pastatyti automobilio“, – piktinosi vyras.
Jo teigimu, pagal šaligatvį eina servitutinis kelias, ant kurio nieko negalima daryti.
„Šitoji aikštelė priklausė trims namams. Valdiška, o 32-as namas ją pasidarė kaip nuosavą. Dabar du namai – 30 ir 34 – likome ant ledo. Negalima taip daryti“, – įsitikinęs jis.
Ragina veikti, o ne pyktis
Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Saulius Glinskis sako, kad yra gavę 30-ojo daugiabučio bendrijos paklausimą dėl žemės nuomos. Taip pat teiraujamasi dėl kaimynų konflikto objektu tapusioje aikštelėje įrengtų užtvarų. Pasak jo, kol kas klausimas nenagrinėtas, nes dėl stiprios liūties šią savaitę Vilniuje užlietų Registrų centro serverių neįmanoma patikrinti duomenų.
Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Dalius Vadluga patvirtino, kad dėl šioje Molainių vietoje įrengtų užrakinamų nulenkiamų stulpelių ir užtvaro Savivaldybei skundžiamasi nebe pirmą kartą. Jis bendravęs ir su viena, ir su kita puse ir tikisi, kad kaimynai susitars tarpusavyje.
„Esmė tokia, kad 32-asis namas šeimininkauja ūkiškai. Jie išsinuomojo žemę, parengė projektą gavo leidimą, o 30-asis namas nieko nedaro ir pyksta“, –atkreipia dėmesį vedėjas.
Nieko nedarant, pasak D. Vadlugos, galima rasti įvairiausių priežasčių, kodėl kažkas kliūna pas kaimynus. Anot vedėjo, besipiktinantiems, kaip tvarkosi gretimų namų gyventojai, buvo pasiūlyta taip pat imtis iniciatyvos išsinuomoti valstybinę žemę prie daugiabučio ir įsirengti naują aikštelę.
„Geriau veikite, o ne pykitės“, – ragina D. Vadluga.
Užrakinamus nulenkiamus stulpelius įsirengusi Molainių gatvės 32-ojo namo bendrija, D. Vadlugos teigimu, viską daro teisėtai. Šlagbaumą pasistatęs 36-asis daugiabutis, jo teigimu, taip pat turi visus reikiamus dokumentus. Pasak D. Vadlugos, panašių konfliktų mieste yra buvę ir daugiau, tačiau jie vienaip ar kitaip išsisprendžia.
Prieš keletą metų Molainių gatvės 36-ojo namo bendrija pasiplatino automobilių aikštelę ir pasistatė automatinę užtvarą. P. Židonio nuotr.
Nenori karo
Molainių 32 ir 36 daugiabučių bendrijų pirmininkas Vilmantas Marcinkevičius pasakojo, kad automatinis užraktas prie 36 namo įrengtas prieš penketą metų. Tuo metu tokiam įrenginiui projekto nereikėjo. Tada taip pat buvo kilusi įtampa dėl jo, bet nustatyta, kad viskas padaryta pagal Savivaldybės rekomendacijas ir teisėta. Pasak pirmininko, keista, kad įžvelgiami neteisėti dalykai, kai viskas daroma pagal reikalavimus. O prie 32 namo, pasak V. Marcinkevičiaus, servitutinis kelias paliktas netgi vos ne dviem metrais platesnis, nei reikalaujama. Šiuo metu paskutiniai dokumentai yra Registrų centre ir procedūros bus užbaigtos.
Tai, kad aikštelė, į kurią pretenduoja trys namai, statyta dar maždaug 1986 metais, pirmininko teigimu, ne argumentas. Tada buvome dar Sovietų Sąjungoje – valstybėje, kurios nelikę, ir per tą laiką įstatymai keitėsi ne kartą. Jis stebisi kaimynų negeranoriškumu. Pasak V. Marcinkevičiaus, pats dar praėjusią savaitę pasirašė sutikimą dėl ribų, kad 34-ojo namo gyventojai turėtų dvi papildomas automobilių stovėjimo vietas naujoje dar tik projektuojamoje aikštelėje. Jo teigimu, įvertinus, kiek rūpesčių dėl gretimo namo gyventojų turėta, buvo galima to nedaryti ir taip pat jiems sukelti nepatogumų, bet norima sugyventi draugiškai – vien pykčiais nieko nepasieksi.
„Jei kariausime, niekada nejudėsime toliau“, – sako V. Marcinkevičius. Anot jo, pyksta ir 30-ojo namo bendrija, tačiau ir to daugiabučio teritorijoje atsirastų vietos didesnei automobilių aikštelei.
„Geriau veikite, o ne pykitės.“
D. Vadluga
Pirmininko įsitikinimu, 2014 metų gegužę miesto Savivaldybės tarybos priimtas sprendimas buvo geras postūmis bendrijoms tvarkytis. Dabar jos gali išsinuomoti valstybinę žemę prie namo ir kaip tikri šeimininkai tvarkytis savo teritorijoje.
Maždaug trejetą metų galiojo tvarka, kai vienam daugiabučiui išsinuomojus žemę, pranešimus apie tai gaudavo gretimi daugiabučiai. Tai buvo signalas kitiems, kad bendrija šeimininkaus toje teritorijoje.
Dabar tokie pranešimai nebesiunčiami, tad pradėjus tvarkytis savame kieme neretai tarp kaimynų kyla kivirčų.
Anot V. Marcinkevičiaus, labai norėtųsi, kad bendrijos aktyviau naudotųsi galimybe tvarkytis savo kiemuose.
„Norėtųsi, kad mieste būtų proveržis ir žmonės pradėtų šeimininkauti kiemuose, naudotųsi 2014 metais atverta galimybe“, – sako dviejų namų bendrijų pirmininkas.
Aikštelės su šlagbaumu iniciatorių kaimynai iš 32-ojo namo įsirengė užrakinamus nulenkiamus stulpelius. Nuo šiol čia automobilius tegali statyti tik šio namo gyventojai. P. Židonio nuotr.
Svarbu, kas investuoja
Kartais bendrijos nesiryžta tvarkytis automobilių stovėjimo aikštelių, manydamos, kad vėliau jomis vis tiek naudosis visi aplinkiniai. Savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Daiva Svirelienė sako, kad daugiabutis, išsinuomojęs žemę, turi teisę ją tvarkyti, žinoma, nepažeisdamas sutartyje nustatytų reikalavimų. To nepadariusieji gyvena kaip bendrame kieme.
Pasak vedėjos, yra daugiabučių, kurie laiku nepasirūpino žemės nuoma, mano, kad kažkas kitas turi tvarkyti jų aplinką, ir pavydi kitaip gyventi nusprendusiems kaimynams.
Pasak vedėjos, tai daugiau darnios kaimynystės bėda, noras turėti kažką gatavo, tačiau patogumą reikia patiems susikurti.
Pasak D. Svirelienės, planuojant didinti seną ar įrengti naują automobilių stovėjimo aikštelę reikia įvertinti konkrečią vietą. Jeigu namas turi bendrą kelią, vadinasi, yra servitutinis kelias ir privaloma palikti kaimynams galimybę juo naudotis. Tačiau svetimų automobilių statymą savoje aikštelėje galima riboti. Pasak vedėjos, šitaip Panevėžyje susitvarkęs ne vienas daugiabutis ir Savivaldybė gauna nemažai pranešimų apie pažeidimus – svetimų automobilių statymą daugiabučiui priklausančioje aikštelėje.
Tiesa, ne visada teisėta varyti svetimus iš naujos, sutvarkytos kiemo aikštelės. Kai kurios bendrijos, norėdamos susitvarkyti aikštelę, pasinaudoja Savivaldybės finansine parama. Kitaip tariant, į infrastruktūrą prie daugiabučio investuojami visų mokesčių mokėtojų pinigai.
„Tokiais atvejais negalima uždrausti statyti ir kitiems, nes tokia įrengta aikštelė jau yra ir Savivaldybės nuosavybė“, – pabrėžė D. Svirelienė.