Panevėžys žengia per didžiųjų pokyčių slenkstį. Miesto Savivaldybė, įgyvendindama rekordinį skaičių projektų – infrastruktūros, švietimo, kultūros, socialinių, verčia naują lapą Aukštaitijos sostinės istorijoje, užtikrindama Panevėžiui stiprias pozicijas Lietuvos didmiesčių lygoje.
Atsinaujinimo keliu žengiantis miestas deklaruoja ambiciją tapti ryškiu regiono lyderiu. Tam baigiami rengti daugiau nei 50 projektų atneš ryškių permainų ne tik į gatves ir parkus. Imamasi įgyvendinti strategiją, orientuotą į švietimą, jaunų specialistų pritraukimą į miestą ir rytojaus profesiją – robotikos inžineriją.
Matomos permainos
Pokyčiai Panevėžyje startavo nuo matomiausių ir gyventojams jautriausių miesto vietų – gatvių. Savivaldybės nusibrėžtas ambicingas tikslas per 3 metus atnaujinti apie penktadalį gatvių prie kraterių po ratais įpratusiems vairuotojams iš pradžių galėjo atrodyti miglotas, tačiau jau dabar didelė jo dalis įgyvendinta. Vien vadinamąja pragaro mašina pernai atnaujinta 11 km gatvių, šiemet dar 16 km, o kitąmet numatoma atnaujinti maždaug 15 km.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Tomo Juknos teigimu, be šių kilometrų, reikia minėti ir kapitalines rekonstrukcijas. Kelininkai jau kurį laiką triūsia iš pagrindų atnaujindami Pušaloto, Statybininkų g. Didžioji rekonstrukcija pradedama Molainių g. Jos atsinaujins taip, kaip 2016 m. sutvarkytoji J. Tilvyčio: keičiami pagrindai, klojama nauja asfalto danga, įrengiamos eismo saugumo priemonės, atnaujinami apšvietimo, lietaus nuotekų tinklai, pėsčiųjų ir dviračių takai, mažoji architektūra, viešojo transporto stotelės. Daugės ir automobilių stovėjimo vietų.
Jau šį rudenį startuoja ir bene labiausiai mieste automobiliais užkimštos A. Jakšto g. rekonstrukcija. Nauju asfaltu bus padengta visa 1,3 km ilgio atkarpa – nuo Smėlynės iki Stoties g., atnaujinti šaligatviai, įrengtas dviračių takas, papildomų automobilių stovėjimo vietų, rekonstruotas apšvietimas, lietaus tinklai.
Įsibėgėja 17,5 km miesto lietaus nuotakyno atnaujinimas. Šį vieną finansiškai brangiausių miesto projektų vykdo Savivaldybės UAB „Panevėžio gatvės“. Darbai turėtų būti baigti iki 2019 m. pabaigos.
Pasak T. Juknos, infrastruktūros pokyčių esmė – gerinti panevėžiečių gyvenimo sąlygas. Jų pasiūlymai ir pageidavimai yra esminė kryptis Savivaldybei, kuriančiai kitokio – modernaus ir šeimai patogaus – miesto strategiją.
Planuojamas elektroninis bilietas
Esminės permainos laukia gyventojams vieno svarbiausių – keleivinio transporto sektoriaus. Už maždaug 2,3 mln. Eur Panevėžys numatęs įsigyti 10 ekologiškų autobusų. Keleivinio transporto atnaujinimas yra tik viena viešojo transporto sistemos tobulinimo plano dalis. Jau kitą rugsėjį popierinį autobuso bilietą turėtų pakeisti elektroninis.
Didžiuosiuose šalies miestuose pasiteisinusi elektroninio bilieto sistema ne tik užtikrintų didesnę vežėjo kontrolę, keleivių apskaitos tikslumą, bet ir atvertų žymiai daugiau galimybių keleiviams.
Jiems nebereikėtų rūpintis mažesnėmis išlaidomis. Lanksti sistema pati sugeneruotų informaciją apie keleivį ir pagal jo poreikius automatiškai apskaičiuotų pigiausią variantą, pritaikytų priklausančias lengvatas. T. Juknos teigimu, į elektroninį bilietą numatyta integruoti ir daugiau paslaugų – mokinio ar pensininko pažymėjimų duomenis, taikomas nuolaidas. Taigi dabar piniginėje sunkiai telpančių plastikinių kortelių šūsnį galėtų pakeisti viena elektroninė.
„Ieškodami efektyviausio varianto, vertinome Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Talino patirtis. Darome viską, kad Panevėžyje būtų išvystyta patraukli viešojo transporto infrastruktūra, o važinėti miesto autobusais būtų kuo patogiau“, – sako T. Jukna.
Kryptį rodo žmonės
Pradėjusi iš esmės atnaujinti gatves, Savivaldybė užsibrėžė tikslą per 2 metus modernizuoti ir jų apšvietimo sistemą. Darbų apimtis didžiulė: numatyta pakeisti per 6400 šviestuvų lempų šviesos diodų lempomis (LED), 500 atramų, apie 19 km elektros tinklų ir kt.
Atliekant esminius infrastruktūros ir viešųjų erdvių pokyčius, siekiama, kad miestas būtų ne tik jaukus, gražus, bet, svarbiausia, saugus bei patogus gyventi. Dėl to, anot T. Juknos, įgyvendinami 53 projektai – tik pusiaukelė, apimanti itin įvairų atnaujinamų sričių spektrą – nuo gatvių, apšvietimo iki reprezentacinių vietų bei parkų. Ir ne tik sutvarkant pastaruosius, bet ir kuriant naujus.
Vienas projektų – įrengti naują Kniaudiškių parką. Už daugiau nei 600 tūkst. Eur ES investicijų prieš dešimtmetį planuotame, bet iki šiol apleistame sklype ketinama sukurti išskirtinę miesto rekreacinę zoną, kur žmogus pasijustų esąs arti gamtos. Pasak T. Juknos, kaip atrodys naujasis parkas, spręs patys panevėžiečiai – bus organizuojamas ne vienas susitikimas su visuomene, kūrybinės dirbtuvės. Projektavimas turėtų prasidėti šiemet, konkursas rangos darbams atlikti – 2019-ųjų antroje pusėje.
Aktyvaus laisvalaikio erdves kuriančiame Panevėžyje įsibėgėja sporto objektų rekonstrukcija. Darbai intensyviai verda lengvosios atletikos manieže. Savivaldybės planas – jį visiškai rekonstruoti iki 2020-ųjų. Į pasaulio plaukikų elitą išsiveržusiais panevėžiečiais besididžiuojanti Aukštaitijos sostinė siekia turėti ir tarptautinius reikalavimus atitinkantį 50 m plaukimo baseiną. „Aukštaitijos“ sporto komplekse olimpinis baseinas duris turėtų atverti 2020 m.
„Savivaldybė investicijas gali nukreipti tik į infrastruktūros, viešųjų erdvių atnaujinimą, aplinkos kūrimą. O tai neabejotinai sukurs prielaidas verslo plėtrai. Šiandien vykdomas per visą Panevėžio istoriją didžiausias skaičius projektų nulems miestui visai kitokį rytojų“, – sako T. Jukna.
Pokyčiai Panevėžyje startavo nuo matomiausių ir gyventojams jautriausių miesto vietų – gatvių. M. Garucko nuotr.
Kultūros židinių renesansas
Prie didžiųjų pokyčių įgyvendinimo atkakliai artėta 3 metus, atliekant sunkiausią, nors visuomenei ir nematomą, paruošiamąjį darbą: viešieji pirkimai, projektavimai, ekspertizės, derinimai, politiniai debatai, sprendimai Taryboje. Pagaliau prieita prie konkursų rangos darbams atlikti.
Gavus ES paramą, šiuo metu atnaujinamas Kraštotyros muziejaus Moigių pastatų kompleksas. Čia investavus 1,6 mln. Eur, Panevėžys turės šiuolaikišką, modernų, interaktyvų, patrauklų muziejų su edukacinėmis klasėmis, ekspozicijų erdvėmis, restauravimo centru, konferencijų sale.
Savo eilės sulaukė ir dar vienas Panevėžį garsinantis kultūros židinys – keramikos lobius sauganti Dailės galerija. Už 1,2 mln. Eur bus kapitališkai suremontuotas senasis pastatas, atidengta autentiška rytinė siena. Planuojama, kad rangos darbai prasidės jau lapkritį.
Sugrąžins rekreacines erdves
Dar šį rudenį užvirs ir didieji viešųjų erdvių sutvarkymo darbai, finansuojami iš europinės URBAN programos lėšų.
„Pasiekėme baigiamąją stadiją, kai pagaliau panevėžiečiai išvys matomus darbus“, – pabrėžia administracijos direktorius Rimantas Pauža.
Savivaldybė jau pasirašė rangos darbų sutartį tvarkyti daliai Nevėžio upės pakrantės. Gana retai lankoma atkarpa tarp dviejų – Stoties ir Nemuno g. – tiltų visai netrukus taps dar viena patrauklia vieta pėstiesiems, dviratininkams. Palei Nevėžį bus rekonstruoti ir nutiesti nauji pėsčiųjų bei dviračių takai, įrengta krantinė, pritaikyta valtims leisti į upę, atsiras lauko gimnastikos, šunų vedžiojimo aikštelės, poilsio vietos, mažosios architektūros elementų, atnaujinti apšvietimo tinklai.
Pagaliau išmušė ir didžiausio Panevėžio vandens telkinio – „Ekrano“ marių – valanda. Jos dešiniąją pakrantę numatyta sutvarkyti 2 etapais. Pirmasis prasidės pavasarį. Po rekonstrukcijos atsivers daugiau kaip 3,5 km pakrantės ruožas. Čia bus ne tik nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takai, vedantys vaizdingu peizažu, įrengtas apšvietimas, atsiras mažosios architektūros elementų. Bus galima naudotis ne tik vaikų žaidimų, sporto, šunų vedžiojimo aikštelėmis, bet ir net 5-iais labai jaukiais naujais paplūdimiais – atsiras poilsiavietės, maudymosi zonos. Neabejojama, kad patraukli rekreacinė erdvė taps viena lankomiausių mieste.
Baigiamas parengti Laisvės a. rekonstrukcijos projektas šią reprezentacinę erdvę pakeis iš esmės.
Iššūkis – amortizuoti nepatogumus
Panevėžyje finišo tiesiąją pasiekę miesto atnaujinimo projektai pakeis ir pramoninės dalies veidą. Rekonstrukcijos darbai prasidėjo didžiausia pramonės įmonių koncentracija pasižyminčioje J. Janonio g. Čia atnaujinami seni ir įrengiami nauji pėsčiųjų bei dviračių takai, gražės autobusų stotelės, želdynai. Darbus ketinama užbaigti per metus – iki 2019-ųjų rugsėjo.
Statybos netrukus užvirs ir reprezentacinėse Panevėžio vietose: Jaunimo sode, Nepriklausomybės aikštėje, Kultūros ir poilsio, Skaistakalnio parkuose, Senvagėje. Savivaldybė jau yra paskelbusi viešųjų pirkimų konkursus rangos darbams atlikti. Baigiamas parengti ir miesto širdies – Laisvės aikštės rekonstrukcijos projektas, ruošiama paraiška gauti finansavimą autobusų stoties konversijai.
„Tad įsibėgėjus statyboms Savivaldybės laukia dar vienas iššūkis – sumažinti neišvengiamus nepatogumus“, – sako R. Pauža.
Formuoja modernaus miesto veidą
Šiuolaikinio žmogaus poreikiams sukurti patogių, jaukių ir patrauklių viešųjų erdvių, pasak R. Paužos, – toks ir yra pirmasis, bene pats svarbiausias žingsnis į sovietmečio architektūra tebealsuojančio Panevėžio renesansą. Patraukli visų amžiaus grupių gyventojams – nuo vaikų iki senolių – pritaikyta aplinka tampa traukos, bendravimo, bičiulystės centru, skatinančiu bendrystės ir pasididžiavimo savo miestu jausmą. Tai ilgainiui pradeda kurti ir pridėtinę vertę.
„Savivaldybės nekuria darbo vietų – tai daro verslininkai. Mūsų užduotis ir indėlis – paskatinti juos sukuriant kokybišką aplinką. Pokyčiai neįvyksta akimirksniu, bet jei dirbama kryptingai, viešųjų erdvių atnaujinimo efektas yra milžiniškas“, – sako R. Pauža.
Efektyvų postūmį sukuria tik esminės permainos. Nepakanka pakeisti sutrupėjusių šaligatvių plytelių, užlopyti gatvių duobių ar perdažyti prieš pusę amžiaus iškilusių statinių.
Progresyvus, architektūriškai drąsus ir ryžtingas, tačiau nuosaikus ir vientisas būsimojo Stasio Eidrigevičiaus menų centro projektas Panevėžį švystelėjo į kitokį lygmenį ir jau atkreipė ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio architektų bei žiniasklaidos dėmesį.
Administracijos direktorius sutinka, jog miestui neįprasti modernūs sprendiniai gali sulaukti prieštaringų vertinimų. Ir tai nestebina: geri architektai visais amžiais žvelgia gerokai toliau į priekį. Bet juk novatoriai ir ugdo visuomenės skonį, nulemdami pažangą ir gerovę.
Rytojus prasidėjo vakar
Sutvarkyta infrastruktūra – tik vienas žingsnis į Panevėžio atsinaujinimą. Jis neįvyks be esminio visų miestų sėkmės faktoriaus – čia gyvenančių žmonių.
Sustabdyti neigiamas demografines tendencijas – iššūkis regionams. Panevėžys pozityvių pokyčių siekia orientuodamasis į švietimą ir jaunų specialistų pritraukimą. Kaip galimybė pasukti nauja vystymosi kryptimi matoma robotika. Pasak laikinai mero pareigas einančio Alekso Varnos, puikus pavyzdys, kaip šiuolaikinės technologijos kuria pramonės, kartu regionų ir miestų ateitį, – Odensė. Trečias pagal dydį Danijos miestas (200 tūkst. gyventojų) dėl 2008–2009 m. finansinės krizės užsidarius kelis tūkstančius žmonių darbu aprūpinusių gamyklų patyrė didelių ekonominių sunkumų. Tačiau Odensė sugebėjo atsitiesti ir pakilti, tapdama tarptautiniu robotikos centru.
Tapti regiono išmaniųjų technologijų bei robotikos centru – ir Panevėžio siekis.
Vienas esminių robotikos projektų orientuotas į tuos, kurie kurs rytojaus miestą, – tai specialistų pramonės įmonėms ruošimas nuo darželio iki aukštųjų mokyklų. Daugelyje ikimokyklinių įstaigų jau veikia didelio populiarumo sulaukusios robotikos grupės.
Dvi mokyklos – „Saulėtekio“ ir „Minties“ – moksleiviams pasiūlė naujovę: į ugdymo procesą įtraukė novatoriško verslumo (technologijų, robotikos, ekonomikos) pagrindus.
Realizuodama miesto, kaip būsimojo robotikos centro, viziją Savivaldybė skyrė finansavimą robotikos centrui „Minties“ gimnazijoje įrengti – patalpoms remontuoti ir įrangai įsigyti. Čia bus organizuojamos edukacinės pamokos, interaktyvūs užsiėmimai, renginiai ir kt.
Atliepia lūkesčius
Kad Panevėžys pasirinko teisingą kryptį, rodo augantis jaunimo susidomėjimas naujosiomis technologijomis. Šįmet Aukštaitijos sostinėje surengtos pirmosios regioninės robotikos varžybos.
„Tai ateities specialistų kūrimo pradžia“, – pastebi A. Varna.
Jo nuomone, neturėtų stebinti šiemečiai stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai, atskleidę, kad inžinerinė kryptis būsimiesiems studentams nepatraukli. Tokios tendencijos tik parodo, kad jaunuoliams trūksta profesinio orientavimo. Laikinasis meras neabejoja: situacija Panevėžyje keisis ir tam įtakos turės mokyklose įdarbinami karjeros specialistai.
Nors Panevėžys dar tik pasitinka didžiuosius pokyčius, tačiau jau dabar jis patogus gyventi ir dirbti. Tai ypač įvertina naujakuriai. Vilniečiams sukant galvas dėl atstumų ir trūkstamų vietų vaikų darželiuose , Aukštaitijos sostinės ikimokyklinės įstaigos dar galėtų priimti 59 vaikus. Lopšeliai-darželiai patrauklūs jaunoms šeimoms ne tik dėl masiškai atnaujinamos infrastruktūros, bet ir diegiamų naujovių. 17 įstaigų turi elektroninius dienynus, dar dvi jų sulauks šįmet.
Mokymosi sąlygos gerėja ir mokyklose: tvarkoma infrastruktūra, atnaujinama aplinka. Šįmet atidarytas modernus „Žemynos“ progimnazijos stadionas, pritaikytas aukščiausio rango sporto varžyboms. Rožyno progimnazija pateko tarp keturių dešimčių Lietuvos mokyklų, kurias Švietimo ir mokslo ministerija atrinko naujam modeliui taikyti. Čia vaikai galės leisti laiką ištisą dieną, po pamokų bus pasiūlyta gausybė užklasinės veiklos.
„Mums ypač svarbu, kad miestas keistųsi iš esmės – ne tik turėtume sutvarkytus parkus, gatves ir stadionus, bet sukurtume patrauklią aplinką studijuoti, dirbti ir gyventi Panevėžyje. Pokyčiai pasiekia visas sritis“, – pabrėžia A. Varna.