Tarsi mestų iššūkį artėjančiam rudeniui, Panevėžio centre pražydo kaštonai.
Tarp nurudavusių lapų išsiskleidusios baltų žiedų žvakės panevėžiečius stebina savo gausa.
J. Basanavičiaus gatvėje kaštonų alėjos medžiai kasmet supainioja sezonus, tačiau šį kartą žiedų neįprastai daug.
„Taip gaila žiūrėti į žiedus tarp rudų lapų. Ar nebus taip, kad pavasarį nusialinusius medžius beliks nukirsti“, – gailėjo kitoje gatvės pusėje gyvenanti ir per buto langą į kaštonus žvelgianti Aldona.
Šiam metų laikui nebūdingą žydėjimą stebi ir sodininkai.
Kaubariškio kaime sodininkų bendrijoje gyvenantį Ričardą nustebino pražydusi kriaušė, o velžietė Auksė pasakoja gėlyne laistanti pražydusias raktažoles.
Juokus krečia ir rododendrai, pražydę Šiaulių botanikos sode.
Panevėžio centre, J. Basanavičiaus gatvėje akį traukia neįprastas vaizdas: tarp rudų kaštonų lapų baltuojančios žiedų žvakės. P. Židonio nuotr.
Nepalankios sąlygos
Įprastai pavasarį žiedus išskleidžiančių augalų žydėjimas rudenį buvo retas reiškinys dar prieš tris dešimtmečius, tačiau pastaruosius keletą metų jis pastebimas vis dažniau.
VU Šiaulių akademijos Botanikos sodo vadovo doc. dr. Martyno Kazlausko teigimu, vis dėlto tai nėra įprastas reiškinys.
„Tai nėra įprastas reiškinys, bet ne vienetinis.“
M. Kazlauskas
„Kaštonai nėra antrą kartą per sezoną žydintys augalai. Jei būtų įprasta, juos visus rudeniop matytume žydinčius, o ne kai kuriuos“, – teigia M. Kazlauskas.
Gamtininkas tokį reiškinį sieja su medžių patiriamu stresu. Jis atkreipia dėmesį, kad neatsitiktinai žiedus ne laiku pakartotinai sukrauna dažniausiai mieste augantys medžiai.
„Mieste jiems nėra pačios palankiausios sąlygos. Medžiai prie gatvių žiemą gali gauti keliams barstomos druskos, vasarą mieste kaitra žymiai didesnė – nuo asfalto spinduliuoja daugiau šilumos. Augdamas natūraliomis sąlygomis medis to nepatirtų. Jo genuose tokios sąlygos nebuvo koduotos, todėl susidarius naujų sąlygų kombinacijoms, augalas elgiasi neprognozuojamai“, – komentavo M. Kazlauskas.
Antrinį kaštonų žydėjimą doc. dr. M. Kazlauskas sieja su miestuose augančių medžių patiriamu stresu. VU Šiaulių akademijos nuotr.
Naujų kaštoniukų nesubrandins
Gamtininkas atkreipia dėmesį, jog dabartinis medžių žydėjimas – visiškai betikslis.
Gamtoje augalai žiedus sukrauna, kad subrandintų vaisius ir senąją kartą pakeistų nauja.
„Aišku, kad dabar pražydęs medis nesulauks brandžių kaštoniukų. Blogai susiorientavęs sezonuose, jis švaisto energiją veltui“, – teigia Botanikos sodo vadovas.
Kaštonų žydėjimą, M. Kazlausko nuomone, galėjo paskatinti ir pasibaigusi sausra.
Paprastai augalai sausąjį sezoną išgyvena žiemą.
„Gal dabar gavę drėgmės jie suprato, kad baigėsi žiema ir laikas krauti pumpurus, žydėti“, – svarsto gamtininkas.
Botanikos sode pražydo rododendrai
Visgi, anot mokslininko, nereikia būgštauti, kad sužydęs medis išnaudos visą savo energiją.
M. Kazlauskas patikina: ateinančią žiemą ir kitą pavasarį augalas pasitiks susilpnėjęs, bet tikrai nežus.
„Tai nėra įprastas reiškinys, bet ne vienetinis. Šiuo neįprastu metu pražydusių medžių matome ir Šiauliuose, tankiai apgyvendintoje vietoje“, – sako gamtininkas.
Jo teigimu, pokštų iškrečia ir Botanikos sode vešintys augalai. Iš 200 skirtingų rododendrų šiuo metu pražydę maždaug 1 proc. šių gražuolių.
Ir taip nutinka, pasak vadovo, nebe pirmus metus.
„Bet jie dėl to nemiršta“, – patikina M. Kazlauskas.
