Siekiama, kad Panevėžyje vienkartines pašalpas ištikus bėdai arba kitais atvejais galėtų gauti daugiau asmenų, o ir finansinė pagalba būtų didesnė. Tačiau tam turi pritarti Panevėžio savivaldybės taryba.
Miesto savivaldybės Socialinių reikalų skyriaus Socialinių išmokų poskyrio vedėja Zita Ragėnienė sako, kad vienkartinių pašalpų dydžiai keisti labai seniai. Per tą laiką pašoko ir vaistų, medicinos bei techninės pagalbos priemonių, ir būsto išlaikymo išlaidos. Nestovi vietoje ir maisto, kitų būtinų prekių, paslaugų, priemonių kainos. Jos teigimu, komisijai, svarstančiai, kam ir kokias pašalpas skirti, buvo aišku, kad jų dydžius reikia keisti.
„Realaus gyvenimo aplinkybės, ekonominė situacija ir padiktavo didelį poreikį keisti aprašą“, – sako ji.
Žmonės, gaunantys tokią pašalpą, taip pat padejuoja, kad pinigai labai nedideli. Pavyzdžiui, dabar gaisro ar stichinės nelaimės atveju, jei nukentėjo gyvenamasis būstas ir turtas, pajamoms neviršijant 3 valstybės remiamų pajamų dydžio, gali būti skiriama iki 380 eurų vienkartinė pašalpa. Kitose savivaldybėse ši suma gerokai didesnė. Pavyzdžiui, Panevėžio rajone gaisro metu nukentėjus gyvenamajam būstui, gali būti skiriama iki 3 800 eurų parama, o kai nukenčia ūkinės patalpos, turtas, – iki 1 900 eurų. Šiaulių mieste nukentėjus gyvenamajam būstui ir turtui, jei pajamos neviršija trijų valstybės remiamų pajamų dydžio, gali būti skiriama iki 1 444 eurų, o nukentėjus ūkinėms patalpoms – iki 456 eurų ir pan. Dabar mieste šią paramą norima padidinti. Jei Taryba patvirtins, ji galėtų siekti nuo 570 iki 2 280 eurų. Z. Ragėnienės teigimu, siūlomi nauji dydžiai labai įvairūs. Jie vidutiniškai tris kartus didesni nei dabar, tačiau vedėja priminė, kad kalbama apie bendrą vidurkį – nereikia manyti, kad visi ir gaus tris kartus daugiau nei dabar.
Praplečia sąrašą
Z. Ragėnienė sako, kad kartu siekiama sudaryti sąlygas gauti įvairesnę socialinę paramą – į jos gavėjų gretas siūloma įtraukti dar dvi grupes. Galvojama apie vienkartinę paramą buvusiems globotiniams jų savarankiško gyvenimo pradžioje.
„Žmogus sulaukia aštuoniolikos ir globa baigiasi. Jaunas žmogus pradeda savarankišką gyvenimą, o pinigų tam neturi“, – sako vedėja.
Pretenduoti į tokią paramą galėtų tiek buvę globojami valstybės, tiek fizinių asmenų jaunuoliai. Ji būtų skiriama tik kartą ir tik tiems asmenims, kurie liktų gyventi Panevėžio mieste.
Socialinių reikalų skyriaus turimais duomenimis, 2018 metais pilnametystės sulaukė ar dar sulauks 20 vaikų, 2019 metais tokių bus 13. Tarybai pritarus, jie galėtų gauti vienkartinę 4 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžio pašalpą, t. y. 152 eurus).
Sprendimo projektu siūloma numatyti vienkartines pašalpas (pagal socialines paslaugas asmeniui teikiančios įstaigos raštą) būtiniausių baldų, buitinės technikos, namų apyvokos daiktų įsigijimui ir pan. išlaidoms apmokėti. Tai būtų vienkartinė, ne didesnė kaip 266 eurų dydžio, pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje ar susiklosčius kitokioms sudėtingoms aplinkybėms, kai asmuo neturi galimybių nupirkti vaikui lovytės ar kitų būtiniausių daiktų. Tokiais atvejais, kad būtų apmokėtas tam tikro daikto įsigijimas, tarpininkautų įstaiga. Pavyzdžiui, Panevėžio socialinių paslaugų centras, kuris patvirtintų, kad tikrai yra toks poreikis, ir pasirūpintų, kad būtų apmokėtas daikto įsigijimas būtent tai šeimai.
Prireiks papildomų lėšų
Kaip ir anksčiau, vienkartinę pašalpą gautų grįžusieji iš laisvės atėmimo vietų, socialinės ir psichologinės reabilitacijos įstaigos, kardomojo kalinimo vietos. Taip pat patyrusieji papildomų išlaidų dėl medicininės operacijos, sergantys sunkiomis ligomis, nukentėjusieji nuo gaisro ar stichinės nelaimės. Taip pat tie, kuriems reikia pagalbos įsigyjant asmens dokumentus. Daugiausia į savivaldybę kreipiasi dėl ligos, grįžusieji iš įkalinimo įstaigų, nukentėję gaisro metu.
Z. Ragėnienė sako, kad ir šie atvejai turėtų būti aiškiau reglamentuojami. Nukentėjus nuo gaisro bus prašoma ugniagesių gelbėtojų pažymos apie nukentėjimo lygį. Nuo jo priklausys ir pašalpos dydis. Ligos atveju – priklausys nuo ligos. Kartais pagalbos prireikia ir norint gauti asmens dokumentą. Pasak vedėjos, ne visi turi pinigų susimokėti už pasą ar asmens tapatybės kortelę.
„Dabar juos padaro ne už penkis eurus“, – atkreipia dėmesį ji.
Nors valstybė tam tikroms asmenų grupėms dokumentų darymą apmoka, tačiau, Z. Ragėnienės teigimu, bėda, kad tie žmonės į šią pagalbą negali pretenduoti. Pavyzdžiui, valstybė gali sumokėti už asmens dokumentus socialinės pašalpos gavėjams, tačiau norint gauti pašalpą, žmogus turi turėti asmens dokumentą. Jis atsiduria užburtame rate.
Skaičiuojama, kad patvirtinus naują tvarką, šiais metais papildomai reikėtų maždaug 38 tūkst. eurų. Poreikis apskaičiuotas pagal 2018 metų pirmą–antrą ketvirčiais gavusiųjų pašalpas skaičių (tai yra 131 asmuo), atsižvelgiant į vienkartinių pašalpų padidėjimą. Buvusiems globotiniams ar rūpintiniams padėti 2018 metais planuojamas lėšų poreikis yra 3 000 eurų. Dėl pagalbos daiktams įsigyti gali kreiptis iki 30 asmenų, todėl planuojamas 2018 metams pinigų poreikis yra apie 8 000 eurų. Bendras lėšų poreikis patvirtinus projektą 2018 metams būtų apie 50 tūkst. eurų.
Teigiama, kad rugpjūčio 1 dieną piniginei socialinei paramai buvo nepanaudota apie 500 tūkst. eurų, kurie gali būti skirti vienkartinių pašalpų finansavimui 2018 metais.
FAKTAI
Šiuo metu gaisro ar stichinės nelaimės atveju nukentėjus gyvenamajam būstui ir turtui, jei pajamos neviršija 3 valstybės remiamų pajamų dydžio, vienkartinė pašalpa gali siekti iki 10 bazinių socialinių išmokų – 380 eurų. Siūloma – nuo 15 iki 60 BSI, tai yra nuo 570 iki 2 280 eurų.
Sunkios ligos, traumos, operacijos atveju, jei pajamos neviršija 1,5 VRP, – iki 7 bazinių socialinių išmokų dydžio – 266 eurų. Siūloma nustatyti nuo 6 iki 10 BSI, tai yra nuo 228 iki 380 eurų.
Grįžusiesiems iš laisvės atėmimo, kardomojo kalinimo įstaigų dabar skiriama 28,86 euro, siūloma skirti 2 BSI, tai yra 76 eurus, ir pan.