Mokslo metų pradžią rugsėjis paskelbė ne tik tradicinėse mokyklose.
Lietuvoje į mokslus kibo daugiau nei tūkstantis kalinių, iš jų 71-a bausmę atlieka Panevėžio kalėjime. Jame veikiančioje mokykloje vadovėlius atsivers ir dešimt pradinių klasių moksleivių. Iš jų vyriausiajai greitai sukaks 60 metų.
Panevėžio kalėjimo mokyklos mokinių amžiaus vidurkis beveik toks pat, kaip šio jaunų pedagogų laukiančio miesto švietimo įstaigų mokytojų – apie 50.
Mokykla be pirmokų
Panevėžio kalėjimo mokykla – mieste veikiančio Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro skyrius. Tad nuteistąsias daugiausia ir moko šio centro pedagogai. Kalėjimo mokykla turi dešimt mokytojų. Skirtingai nei įprastose mokyklose, joje nedėstoma kūno kultūra, nėra muzikos, technologijų ir dailės pamokų. Nėra ir oficialiai veikiančių būrelių, šiai veiklai neskiriama lėšų.
Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro skyriaus Panevėžio kalėjime vedėja Genovaitė Žitkevičienė pasakoja, kad šiemet mokykla įkalinimo įstaigoje nesulaukė nė vienos pirmokės. Tačiau yra net dešimt antros–ketvirtos klasės moksleivių. Jas moko viena mokytoja.
Dar vienoje jungtinėje klasėje mokosi penktų ir šeštų klasių 13-a mokinių, kitoje – dešimt septintokių ir aštuntokių. Kalėjimo mokykla turi aštuonias devintokes, penkias dešimtokes, trylika vienuoliktokių ir dvylika dvyliktokių.
„Pamokos mūsų mokykloje vyksta iki penkioliktos valandos. Tačiau pertraukos tarp pamokų trunka vos penkias minutes. Taip yra dėl to, kad moksleivių diena gana įtempta, po pamokų jos skuba į kitas veiklas“, – paaiškino G. Žitkevičienė.
Lygios su septynmečiais
G. Žitkevičienė atkreipė dėmesį, kad vadovėlių, skirtų vidurinio mokslo siekiantiems suaugusiesiems, nėra. Tad vyresnio amžiaus pradinukėms tenka mokytis iš vadovėlių, skirtų septynmečiams. Beje, vaikams pratybų sąsiuvinius perka tėvai, o kalinėms jų atžalos tokių neparūpina. Tad patiems mokytojams tenka galvoti užduotis, skirtas nuteistosioms.
„Mūsų mokyklos mokytojų kolektyvas nesikeičia. Daug metų dirba tie patys pedagogai“, – patikino G. Žitkevičienė.
Skirtingai nei pedagogų, nuteistųjų gretos, vienoms išeinant į laisvę, kitoms patenkant į įkalinimo įstaigą, nuolat keičiasi. Dažna moksleivė į pamokas įsitraukia įpusėjus mokslo metams. Tad būna, kad nespėjusios išeiti viso mokymo kurso nuteistosios paliekamos jo tęsti.
Išleistuvės kalėjime nerengiamos
G. Žitkevičienė prisimena tik vieną atvejį, kai baigusi kalėjimo mokyklą kalinė puikiai išlaikė baigiamuosius egzaminus ir įstojo į universitetų. Apie tolesnį jos gyvenimą nežinoma.
Tarp šiuo metu atliekančiųjų bausmę Panevėžyje studenčių nėra.
„Tačiau ir šiame kalėjime yra nuteistųjų, turinčių aukštąjį išsilavinimą“, – patikino mokyklos vadovė.
Praėjusiais mokslo metais Panevėžio kalėjimo mokyklą baigė dvi abiturientės. Viena jų išlaikė du baigiamuosius egzaminus ir gavo atestatą. Antroji išlaikė vieną egzaminą, o į kitą neatėjo.
G. Žitkevičienės teigimu, mokyklos baigimo švenčių, juolab išleistuvių, rengti kalėjime nėra tradicijų. Tačiau mokykla švenčia Mokytojo dieną, įvairias tautines šventes, o balandžio 8-ąją – Romų dieną. Pastaroji gana populiari: maždaug pusė kalėjime veikiančios mokyklos moksleivių – romų tautybės.
Bausmę Panevėžyje atliekančios nuteistosios taip pat turi galimybę mokytis amato. Šiemet kirpėjo ir siuvėjo operatoriaus specialybių pačiame kalėjime esančioje mokymo bazėje mokosi 28 kalinės. Jų mokslas trunka vienerius mokslo metus.
Panevėžio mokymo centro Paslaugų mokymo skyriaus vedėja Daiva Vareikaitė patikino, kad į šias mokymo vietas netgi būta konkurso, įgyti profesiją norėjo daugiau nuteistųjų.
Už grotų siekia aukštojo mokslo
Visose Lietuvos įkalinimo įstaigose mokosi daugiau nei tūkstantis nuteistųjų.
Kaip praneša Lietuvos kalėjimų tarnyba, birželio 30-osios duomenimis, 650 nuteistųjų mokėsi bendrojo lavinimo mokykloje, 521 – profesinėje ir dešimt įkalintųjų už grotų siekė aukštosios diplomo.
Kaliniai mokosi staliaus, baldžiaus, siuvėjo, suvirintojo, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemų montuotojo, virėjo, šaltkalvio, mūrininko, plytelių klojėjo, plytelių klojėjo-tinkuotojo padėjėjo, mūrininko-betonuotojo padėjėjo, dažytojo-tinkuotojo padėjėjo, medienos apdirbėjo-dailidės padėjėjo, tiltinio tipo krano operatoriaus, ožinio krano operatoriaus, šaltkalvio, suvirintojo, metalo apdirbimo staklininko, dekoratyvinio apželdinimo darbuotojo padėjėjo, dailidės profesijų.
Praėjusių metų pabaigoje šalyje buvo 3819 nuteistųjų. Iš jų aukštąjį universitetinį išsilavinimą turėjo 133, aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą – 81, aukštesnįjį – 180, vidurinį – 1719, pagrindinį – 1044, pradinį išsilavinimą – 645. Jokio išsilavinimo neturėjo 74 asmenys.