Neprižiūrintiems augintinių ar žiauriai su jais pasielgusiems šeimininkams gali tekti ne tik kloti baudas.
Už tokį elgesį jie dargi ir atlygintų laikinai tokius vargšus priglaudusių globėjų patirtas išlaidas.
Dabar išgelbėtus iš šeimininkų nagų gyvūnus priglaudžiančios ir iš savo kišenės išlaikančios prieglaudos skaičiuoja vienam šuniui per mėnesį išleidžiančios ir iki poros šimtų eurų.
Į Seimą keliauja Vyriausybės siūlymas įteisinti prievolę atimtų dėl nepriežiūros ar žiauraus elgesio gyvūnų šeimininkams apmokėti globėjų, kurie rūpinasi tokiais gyvūnais vykstant teismams, patirtas išlaidas.
Vien baudomis neišsisuktų
Siūloma, kad globėjams, kuriais dažniausiai tampa vien iš aukų besiverčiančios gyvūnų prieglaudos, iš karto pinigus sumokėtų savivaldybės, o šios vėliau susigrąžintų lėšas iš beširdžių šeimininkų.
Šiuo metu visa finansinė našta tenka šunis, kates ir kitus gyvūnus priglobusioms organizacijoms. Didžiajai daliai konfiskuotų gyvūnų prireikia veterinarų paslaugų, o sąskaitos už jų gydymą ir laikymą apmokamos tik iš savanorių lėšų.
Dėl žiauraus elgesio Lietuvoje kasmet konfiskuojamos dešimtys gyvūnų, daugiausia – šunų ir kačių.
Panevėžio rajone, Kaimiškio kaime, veikiančios gyvūnų globos draugijos bei Bernatoniuose įkurtos viešosios įstaigos „Rūtos užuovėja“ vadovė Rūta Liberienė skaičiuoja, kad konfiskuotų gyvūnų priežiūros išlaidos per mėnesį gali siekti ne vieną šimtą eurų.
Prieš porą metų į „Rūtos užuovėją“ buvo atvežta net 14 šunų, konfiskuotų iš vieno šeimininko Šiaulių apskrityje. Panevėžio rajone jie atsidūrė persipildžius vietinėms gyvūnų prieglaudoms.
R. Liberienė pamena, jog tąkart priežiūros išlaidas apmokėjo kaimyninė savivaldybė, o šiai konfiskuotų gyvūnų šeimininkas sutiko atlyginti išlaidas.
Išgelbėtas iš daugyklos
Šiuo metu, pasak R. Liberienės, prieglaudoje jau trečią mėnesį gyvena iš daugyklos Kėdainių rajone konfiskuotas šunelis.
„Jo negalime nei dovanoti, nei paženklinti. Netgi neaišku, kada jam galėsime ieškoti naujų namų, nes vis dar laukiama teismo sprendimo“, – sako gyvūnų globėja.
Iš nesąžiningų veisėjų konfiskuotam šuniui prireikė ne tik įprastos priežiūros, bet ir veterinarinės pagalbos. R. Liberienė skaičiuoja, jog už keturkojo operaciją prieglauda sumokėjusi 70 eurų, skiepas kainavo 15 eurų, o išlaikymas kas mėnesį atsieina apie 50 eurų.
Pasak globėjos, įstatymas, įpareigosiantis konfiskuotų augintinių šeimininkus papurtyti kišenes, būtų didelė paspirtis tokius nelaimėlius priglaudžiančioms gyvūnų organizacijoms, negaunančioms jokio finansavimo nei iš valstybės, nei savivaldybės biudžeto ir besiverčiančioms tik iš gerų žmonių aukų.
Konfiskuoja ne tik šunis ir kates
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Panevėžio departamento duomenimis, praėjusiais metais Panevėžyje dėl žiauraus elgesio su gyvūnais iš šeimininkų paimti keturi šunys.
Už žiaurų elgesį su gyvūnu numatyta bauda nuo 150 iki 2 000 eurų. Tačiau jei tas žiaurus elgesys sukėlė gyvūnui pasekmes, jam grėsė žūtis ar suluošinimas, bauda kyla nuo 900 iki 3 200 eurų.
Už gyvūno gerovės pažeidimą, tai yra nepriežiūrą, šeimininkui gresia pakloti nuo 30 iki 120 eurų.
Dėl žiauraus elgesio Lietuvoje kasmet konfiskuojamos dešimtys gyvūnų, daugiausia – šunų ir kačių.
Pernai laikinai gyvūnų globėjams perduoti 488 šunys ir 47 katės.
Po teismų sprendimų buvo konfiskuoti 169 šunys ir 3 katės. Iš jų 44 buvo konfiskuoti dėl žiauraus elgesio.
Jau per šių metų ketvirtį laikinai gyvūnų globėjams perduoti 276 šunys ir 35 katės.
Globos tenka ieškoti ir kitiems gyvūnams, štai gegužės pradžioje iš Kalvarijų savivaldybės ūkininko buvo konfiskuota 15 bulių.
Kol įsiteisėja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nutarimas administracinėje byloje arba teismo nutartis, gyvūnai perduodami laikinai globoti VMVT registruotiems gyvūnų globėjams.
Kai teismo nutartis įsiteisėja, gyvūnai perduodami nuolatinei globėjų globai. Dažniausiai – tiems patiems žmonėms, kurie gyvūnus buvo laikinai priglaudę.