Agnė Šablinskienė. P. Židonio nuotr.

Apie Panevėžį pasakos bronzinis žmogeliukas

Panevėžyje kuriamas naujas personažas, jo skulptūrėlės atsirastų netikėtose vietose.

Sėdintis ant suoliuko krašto ar tilto turėklų, mąstantis ant laiptų, kažkur žingsniuojantis, stovintis, važiuojantis, tyrinėjantis ar ką kita veikiantis bronzinis panevėžietis pasakotų miesto istoriją ir apie jo lobius.
Šios idėjos autorė Panevėžio kraštotyros muziejaus Edukacijos ir informacijos skyriaus vedėja Agnė Šablinskienė pasakoja, kad miestą papuoštų 25–30 cm aukščio skulptūrėlės – žmogeliukas tarsi be veido, bet tuo pačiu turintis daugybę veidų.
Pasak A. Šablinskienės, dažnai svarstoma, koks tas Panevėžys, koks jo veidas, ir ne vienas atsako: jis – tebeieškantis savęs.
„Panevėžys turi tūkstančius veidų, daug pusių ir yra nuostabus miestas“, – tvirtina Agnė.
Naujojo personažo skulptūrėlei idėjos autorė numačiusi vietas, kurios turi savo istoriją, savo prasmę.
Pasak A. Šablinskienės, nemažai žmonių arba nesidomi kultūra, miesto istorija, arba tiesiog tam neturi laiko, bet praeivis, gatvėje netyčia aptikęs tokią skulptūrėlę, galbūt smalsaudamas pasidomėtų plačiau.
„Personažas būtų pasipuošęs arba neštų tam tikrą daiktą, tai yra eksponatą, koks saugomas miesto muziejuje“, – pasakoja sumanytoja.

Viena iš V. Tallat-Kelpšos sukurtų skulptūrėlių atsirastų prie Kraštotyros muziejaus. Šis žmogeliukas būtų pasipuošęs aukštaitiška pintine juosta, įrašyta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. P. Židonio nuotr.

Pradžiai – trys

„Telšiai turi meškučius, Ukmergė – balandžius. Daugelis Europos miestų ką nors turi. Pagalvojau, Panevėžys nėra prastesnis. Jis – nuostabiausias miestas. Turime daug gražių dalykų, bet mažosios skulptūros nėra“, – sako kelerius metus mintį apie naują personažą audusi A. Šablinskienė.
Šia idėja ji pasidalino su panevėžiečiu skulptoriumi Vytautu Tallat-Kelpša ir šiam labai patiko. Iš pradžių, A. Šablinskienės manymu, miesto erdvėse nutūptų trys tokios skulptūrėlės.
„Toks personažas būtų tarp žmonių ir pasakotų Panevėžio istorijas. Manau, būtų smagu kur nors mieste jį sutikti“, – šypsosi Agnė.
Vieną ketinama įkurdinti netoli seniausio miesto pastato Kranto gatvėje. Čia, svarsto Agnė, tiktų personažas, laikantis raktus arba dokumentą.
Kitas praeiviams mojuotų prie Kraštotyros muziejaus, saugančio daug svarbių miestui istorinių artefaktų. Šis būtų pasipuošęs aukštaitiška pintine juosta, įrašyta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Personažas galėtų įsikurti, tarkime, vienoje sienos nišų, esančių šalia pagrindinio įėjimo.
Trečioji vieta planuojama Laisvės aikštėje, prie Panevėžio apylinkės teismo. Šiai minčiai, pasak A. Šablinskienės, pritarė ir teismo vadovybė. Čia įkurdintas žmogeliukas neštų akmenį.
„Viena prasmė, kad prie teismo tarsi bandoma nuridenti akmenį nuo širdies. Kita prasmė – istorinė. Mūsų muziejaus specialistai galėtų pasakoti Laisvės aikštės, kuri iš pradžių buvo grįsta akmenimis, istoriją,“, – svarsto Agnė.
Šalia skulptūrėlių numatytos ir lentelės su nuoroda į muziejaus internetinį puslapį, kuriame būtų galima rasti daugiau informacijos.

P. Židonio nuotr.

Senos ir naujos legendos

„Mano svajonė, kad toks personažas ne tik atsirastų miesto centre, bet ir eitų gilyn“, – sako A. Šablinskienė.
Anot jos, kokias istorijas pasakotų šios skulptūrėlės, galėtų siūlyti ir patys panevėžiečiai. Pavyzdžiui, parke su didinamuoju stiklu elniaragį vabalą apžiūrintis bronzinis žmogeliukas sufleruotų praeiviams pasidomėti Panevėžio kraštotyros muziejaus saugoma Valerijono Straševičiaus drugelių ir vabzdžių kolekcija.
Personažas su lagaminais primintų skaudžią lietuvių tremties istoriją ir galėtų atsirasti Respublikos gatvėje prie muziejaus Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio ekspozicijos.
A. Šablinskienė svarsto, kad personažas galėtų kur nors vaikštinėti ir nešiodamas Moigio cilindrą ar minantis dviratį – miestas garsėja dviračių sportu.
Be to, galėtų atsirasti ir naujų tradicijų, miesto legendų. Tarkime, patikėti, kad atlikus kokį nors veiksmą prie skulptūros, nutiks kažkas gero, gali būti kuriami nauji maršrutai, užduotys su žemėlapiais ir pan.

Agnė Šablinskienė. P. Židonio nuotr.

Įdomūs akcentai

Idėją Panevėžio erdvėse apgyvendinti naują personažą palaikantis skulptorius Vytautas Tallat-Kelpša sukūrė trijų pirmųjų skulptūrėlių eskizus.
Menininkas neabejoja, kad tokie nedideli įdomūs akcentai pagyvintų miestą – netikėtose vietose vis pasitiktų tas pats personažas, tik jis turėtų naujų detalių, kitą įvaizdį, kitus atributus – savotiškas keliaujantis miesto gyventojas.
„Man šis kūrybinis procesas nėra sunkus. Su malonumu ėmiausi kurti naująjį miesto gyventoją“, – sako skulptorius.

Idėją Panevėžio erdvėse apgyvendinti naują personažą palaikantis skulptorius Vytautas Tallat-Kelpša sukūrė pirmųjų skulptūrėlių eskizus. P. Židonio nuotr.

Visų muziejus

Šiam projektui startuoti reikėtų per 15 tūkst. eurų.
Idėjai įgyvendinti Panevėžio kraštotyros muziejus bandė gauti lėšų iš Kultūros ministerijos. Deja, nesėkmingai.
Visgi muziejininkai nenusiteikę nuleisti rankų. Jie neabejoja, kad tik laiko klausimas, kada gaus lėšų ir idėja virs realybe.
Tam ieškoma ir privačių rėmėjų, patikėsiančių šia idėja.
„Manau, kad mums pavyks. Kaip aš sakau: muziejus yra ne muziejininkų. Jis yra panevėžiečių, Panevėžio krašto gyventojų ir mes visi kartu kuriame savo istoriją“, – sako A. Šablinskienė.