Kaip jaučiasi jaunieji kūrėjai namų aplinkoje, ką išgyvena mamos ir tėveliai, netikėtai sužinoję, jog jų vaikas, niekieno neverčiamas, kuria eilėraščius arba piešia? Galų gale, kiek kūrybos slepiasi elementarioje šeimos buityje, pomėgiuose? Ar dažnai jaunieji pristabdomi tradiciniu „neskubėk užaugti“ tų pačių tėvelių, kurie „patys kadaise skubėjo“?
Pateikiame kelis klausimus jaunųjų kūrėjų tėveliams. Tiesa, dažniausiai į juos atsakė mamos ir net močiutė, bet yra ir bendrų su tėveliais atsakymų. Išėjo visai smagus kūrinys. Pažiūrėkite patys!
Klausimai jaunųjų kūrėjų tėveliams:
-
Ar savo gyvenime esate sukūręs eilėraštį, apsakymą, dainą arba autorinį dailės kūrinį?
-
Kaip pastebėjote, kad jūsų vaikas turi kūrėjo bruožų arba polinkį į kūrybą? Kada?
-
Kaip manote, ar kūrybiškumas padeda jums, jūsų šeimai, darnai?
-
Ar suprantate kūrėją šalia, kaip jam padedate?
Jaunosios kūrėjos Augustės Rakauskaitės (Panevėžio Juozo Miltinio gimnazija) mama Rita:
1. Dar vaikystėje pradėjau kurti įvairius eilėraščius, daineles. Paauglystėje sukurti eilėraščiai buvo spausdinami laikraštyje – jaunųjų kūrėjų puslapyje. Dirbdama buvusioje Panevėžio jaunimo mokykloje, sukūriau šios mokyklos himną. Taigi kūryba lydi mane visą gyvenimą.
2. Mano dukra visada buvo labai išradinga ir kūrybinga, vaikystėje prieš miegą su tėčiu mėgdavo kurti pasakas. Anksti išmoko skaityti, pamėgo knygas. Besimokydama pirmoje klasėje dalyvavo meninio skaitymo konkurse, laimėjo pirmąją vietą. Dukters kūrybinis pašaukimas auga ir bręsta kartu su ja.
3. Be jokios abejonės, kūrybiškumas mano ir dukters gyvenime labai reikšmingas: man darbe, o dukrai moksluose, reiškiant jausmus, bendraujant su aplinkiniais ir t. t.
4. Labai džiaugiuosi, kad dukra mėgsta knygas, yra kūrybiška, valdo žodį, sklandžiai ir gražiai reiškia mintis. Didžiuojuosi skaitydama jos eiles, tikiuosi, kad kūrybiškumo gyslelė mano dukrą lydės visą gyvenimą.
Jaunosios kūrėjos Jovitos Marcinkevičiūtės (Panevėžio Juozo Miltinio gimnazija) mama Laima:
- Taip, esu sukūrusi keletą trumpų eilėraščių.
2. Pastebėjau dukros polinkį į kūrybą pradinėse klasėje, kai pradėjo rašyti trumpus eilėraščius ir domėtis literatūra.
3. Manau, kad kūrybiškumas padeda asmenybei atsiskleisti ir savaip suvokti pasaulį. Mūsų šeimoje kūrybiškumas yra ypač vertinamas (Jovita turi tris seseris ir brolį), nes tai žmogaus saviraiškos priemonė, padedanti gyvenime.
4. Suprantu kūrėją, esantį šalia, nors kartais išties nelengva. Visada stengiuosi dukrai padėti, patarti ir išklausyti.
Jaunosios kūrėjos Karolinos Motiejūnaitės (Panevėžio „Minties“ gimnazija) mama Rita:
1. Ankstyvaisiais, dvidešimtais savo gyvenimo metais, dar besimokydama žemės ūkio technikume, esu sukūrusi šūsnį eilėraščių.
2. Slapčia radau užrašus ir perskaičiau be leidimo. Vėliau kūrybą pamatėme viešojoje erdvėje. Nuo pat vaikystes sekėsi deklamuoti eiles, dalyvavo ne viename skaitovų konkurse. Raišką ir jausmus tekstui paveldėjo iš manęs.
3. Mūsų kasdienybėje kūrybiškumas nėra labai svarbus dalykas, bet visa šeima labai džiaugiasi mūsų mažylės rašymo pasiekimais. Džiaugiasi ir dalinasi įspūdžiais net tolimi giminaičiai, gyvenantys skirtinguose Lietuvos kampeliuose.
4. Kam jai reikalinga pagalba (ne karvę gi pamelžti)? Mintys – nevaldomas dalykas, galime suteikti tik ramybę. O kūrėjo suprasti neįmanoma, mintys gilios ir liepsnojančios lyg pragaro liežuviai ar iš kelmo šokančios gyvatės, kandžios, bet kartu lengvai nuodingai svaiginančios…
Mokytojos Emilijos Gedraitienės P. S.: „Dar – neįmanoma Karolinos kasdienybė be artimųjų, žirgų ir kūrybos.“
Jaunosios kūrėjos Martynos Nevieraitės (Panevėžio Juozo Miltinio gimnazija) tėveliai Inga ir Egidijus:
- Ne, mes nesame, Martyna savo kūrybiškumą tikriausiai paveldėjo iš savo prosenelių.
- Jau seniai pastebėjome, kad ją traukia dailė. Dar kai Martyna buvo maža, visuomet norėjo piešti, o ir darė tai tikrai neblogai. Tačiau, kad ji rašo, sužinojome tik maždaug prieš dvejus metus, kai pirmą kartą jos kūryba buvo išspausdinta laikraštyje.
- Žinoma, nes Martynos kūriniuose atskleidžiamos temos padeda geriau suprasti ją ir jos požiūrį į pasaulį.
- Stengiamės suprasti, skatiname kurti toliau.
Jaunosios kūrėjos Miglės Bukauskaitės (Panevėžio Juozo Miltinio gimnazija) tėveliai Birutė ir Algis:
- Kūrėme tik mokydamiesi. Tačiau tėtė mėgsta piešti, drožinėti, o tam reikia nemažai kūrybiškumo ir talento.
- Dukros kūrybiškumas atsiskleidė 6 klasėje mokykliniuose rašiniuose, tiksliau, aprašant kelionių įspūdžius. Visad buvo guvi ir pilna idėjų, organizuodama šventes.
- Kūrybiškumas mus suburia, aplinką daro jaukesnę, o bendravimą nuoširdesnį. Tada galime laisvai dalintis įspūdžiais, mintimis, kurti ir organizuoti. Be to, labai smagu kartu džiaugtis pasiekimais.
- Sunku suprasti kūrėją. Ne visada paprasta susikalbėti, priimti galutinį sprendimą, nes skiriasi mūsų pasauliai, suvokimas. Tačiau stengiamės vieni kitiems suteikti laisvės ir laiko. Tai būtina, kad galėtume kurti ir kiekvienas užsiimti svarbiais dalykais, o galiausiai džiaugtis pasiekimais kartu.