Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdyba kartu su Panevėžio apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame du asmenys kaltinami apgaule gavę tikslinę Europos Sąjungos (ES) paramą, klastoję dokumentus ir apgaulingai tvarkę buhalterinę apskaitą. Gautos ES paramos suma siekė beveik 400 tūkst. eurų.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Panevėžio rajone įsikūrusio ūkio valdytojas, turėdamas visus įgaliojimus veikti ūkio vardu, galimai apgaule gavo ES bendrojo biudžeto ir Lietuvos valstybės biudžeto finansavimą, kuris siekė beveik 400 tūkst. eurų ir buvo skirtas mėsinės galvijininkystės veiklos modernizavimui. FNTT pareigūnų surinkti duomenys atskleidžia, kad nemaža dalis už paramos skyrimą bei kontrolę atsakingoms institucijoms teiktų dokumentų galimai buvo suklastoti.
Darbams prasidėjus, atsakingasis vadovas teikė statybos darbų vykdymą pagrindžiančius dokumentus, tačiau realybė pasirodė kitokia – įtariama, kad dalis darbų išvis nebuvo atlikta, kita dalis buvo daroma ne pagal patvirtintą projektą ir sąmatą.
Kitas kaltinamasis, kurio vadovaujama įmonė vykdė ūkio modernizavimo darbus, taip pat sulaukė FNTT pareigūnų dėmesio. Įtariama, kad asmuo darbams vykdyti samdė subrangovus ir su jais neatsiskaitydavo, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą ir prisidėjo prie ūkio vadovo galimos nusikalstamos veikos.
Abiems asmenims pareikšti kaltinimai, laikinai apribota nuosavybės teisė nekilnojamajam turtui už 442 tūkst. eurų.
Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė. Prokurorei surašius kaltinamąjį aktą, byla perduota teismui.
Griežčiausia gresianti bausmė už dokumentų klastojimą, kai dėl to buvo padaryta didelė žala – laisvės atėmimas iki šešerių metų. Už apgaule gautą tikslinę paramą, kai dėl to valstybės ar ES institucija patyrė didelės vertės turtinę žalą, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki ketverių metų. Ketveri metai nelaisvės gali būti skirti ir už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą.