Panevėžys švenčia 516-ąjį gimtadienį. 1503-iųjų rugsėjo 7 dieną Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Aleksandras savo donacijos aktu davė pradžią miestui prie Nevėžio. Šia proga mieste netrūks įvairiausių renginių, o mes dalijamės linkėjimais, kuriuos panevėžiečiams skiria Aukštaitijos sostinės vardą garsinantys žmonės.
Klaipėdoje gimęs ir augęs, šiuo metu Vilniuje gyvenantis menininkas Panevėžiui, kuriame praleista per dvidešimt metų, puoselėja šiltus jausmus, vadina jį kūrybos gimtine, visada mielai čia atvyksta.
„Labai myliu Panevėžį. Jis man labai svarbus. Koks jis yra ir koks bus, priklauso ne vien nuo valdžios, vietinės ar respublikinės, bet ir mūsų pačių. Kiek kiekvienas panevėžietis nori būti laimingas, būti mylimas ir kiek nori pats mylėti Panevėžį.
Linkiu Panevėžiui ir panevėžiečiams šviesos, tikėjimo, vilties, Juozo Miltinio kūrybiškumo. Te kiekvienas rugsėjis sutelkia kilniems poelgiams ir darbams.
Būkite ryžtingi priimdami sprendimus, drąsūs bet kokiems iššūkiams. Mylėkite ir būkite mylimi.“
„Linkiu Panevėžiui susigrąžinti savo veidą. Kai kas anksčiau labai norėjo jį matyti kaip lietuviškąją Čikagą, bet tai – jau praeitis. Panevėžys gali būti teatrų miestu, gali – triatlono, gali dar kitokiu. Svarbiausia surasti savo išskirtinumą, būti ne tik pramonės miestu, nors tai, be abejonės, irgi labai svarbu.
O žmonėms linkiu nekreipti dėmesio į laikinus nepatogumus, kad kiekvienam čia būtų miela. Aš Panevėžyje gimiau, augau, čia gyvenu jau 62-us metus. Mačiau, kaip miestas keitėsi ir gražėjo. Galiu tik pacituoti į amžinybę išėjusio Maestro Rimanto Bagdono žodžius: „Geriau būti Metų panevėžiečiu Panevėžyje nei niekuo Niujorke.“
„Panevėžio gimtadienio proga noriu pasveikinti savo brangų kaimyną Nevėžį, kuris man davė tiek daug gylio ir gyvybės! Pasveikinti Skaistakalnio parką, kuris priglaudė ir užaugino. Pasveikinti miesto centro suoliukus, ant kurių tiek prasėdėta. Pasveikinti Juozo Miltinio gimnaziją, kurioje aš tapau žmogumi. Ir, žinoma, visus panevėžiečius, kuriuos pažinojau, nepažinojau ir su kuriais dar susipažinsiu ateityje. Su gimtadieniu! Šviesios ateities, mano mielas gimtas mieste!“
„Panevėžys juda tinkama kryptimi ir tą visi matome. Miestas atsinaujina, gražėja, plečiasi, čia gyventi gera ir jauku. Miesto gimtadienio proga panevėžiečiams linkiu daugiau pozityvumo, būti aktyviems, lankytis renginiuose ir patiems prisidėti prie gerovės kūrimo mūsų visų Panevėžyje.“
„Panevėžiečiams pirmiausia palinkėčiau meilės gyvūnams. Miestui linkiu, kad daugėtų į jį grįžtančiųjų, kad Panevėžys išliktų didmiesčiu – nevirstų provincijos miesteliu. Sunku pasakyti, dėl ko myliu Panevėžį. Gal dėl to, kad čia gyvena ir labai daug gerų žmonių, kurių padedama gyvūnų prieglauda gali išsilaikyti. Ir dėl to, kad Panevėžys dar tebėra žalias miestas.“
„Panevėžys – jaunų talentų miestas. Linkiu panevėžiečiams būti kūrybingiems, siekti savo svajonių bei tikslų ir, žinoma, nepamiršti gimtojo miesto.“
„Panevėžyje sovietmetis paliko labai grubų ir ryškų palikimą, bet miestas keičiasi. Tik reikia suprasti, kad ne vien valdžia turi tą daryti. Nuo kiekvieno piliečio, jo santykio su kitais priklauso, koks bus Panevėžys. Tai visų mūsų atsakomybė.
Gimtadienio proga Aukštaitijos sostinei norisi palinkėti, kad čia vyrautų santarvė, sugyvenimas, atlaidumas, pakantumas ir didelė Dievo palaima. Gyvendami čia, žvelkime vienas į kitą kaip į žmogų, o ne – priešą ar konkurentą. Kaip apaštalas Paulius sako, turime būti broliai ir seserys.
Tad gyvendami Panevėžyje būkime palaimingi, Dievo mylimi, atsiliepkime į jo meilę per rūpestį ir dėmesį savo artimajam.“
„Neskaičiuokime metų, nebaksnokime į senus namus ar praeitą šimtmetį menančius grindinius. Jie neturi jokios prasmės. Miestas – ne pastatai, ne gatvės ir net ne bažnyčios, o jame gyvenantys žmonės. Jokiame kitame mieste nebuvau sutikusi tiek nuoširdžių, kūrybingų, drąsių žmonių, norinčių ir galinčių pakeisti pasaulį, kaip Panevėžyje. Juos visus ir sveikinu su gimtadieniu. Panevėžys man visuomet išliks Lietuvos kultūros sostine.“
„Kasdienių darbų sūkuryje linkiu stabtelti visiems akimirkai, pasinerti į tą šventinį šurmulį, surasti laiko šypseną pasėti ar krentančią žvaigždę stebėti. Laiko pasidžiaugti savo artimu, kolega, draugu ir palinkėti vieni kitiems santarvės, ramybės, supratimo ir dvasinės stiprybės.
Didžiuojuosi savo miestu, kitur net nenorėčiau gyventi. Čia labai daug gerų žmonių, o žmonės ir yra miestas. Kokį jį sukursime, tokį ir turėsime. Norisi, kad būtume geresni vieni kitiems, tada visiems bus gera gyventi Panevėžyje.“