Nauja „superžemė“
2024 metų sausį NASA – JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosminės erdvės tyrimo agentūra – paskelbė, kad maždaug už 137 šviesmečių nuo mūsų egzistuoja „superžemė“. Ir ji gali būti gyvenama.
TOI-715 b pavadintos planetos skersmuo maždaug pusantro karto didesnis už Žemės. Ji sukasi aplink raudonąją nykštukę vadinamojoje konservatyvioje tinkamų gyventi sąlygų zonoje. Vadinasi, planeta nuo savo žvaigždės nutolusi idealiu atstumu – tiek, kad vanduo jos paviršiuje išsilaikytų skystos būsenos, nesušaltų ir neišgaruotų.
Nuostabiausia, kad aplink tą pačią žvaigždę gali skrieti ir mažesnė planeta, dar panašesnė į Žemę. Jei šis spėjimas pasitvirtins, antroji planeta TIC 271971130.02 taps mažiausia iš žinomų egzoplanetų tinkamų gyventi sąlygų zonoje.
Mūsų santykių chronologija
Jau tvirtai žinoma, kad savo laiku Homo sapiens ir neandertaliečiai kryžminosi, nes mūsų genome aptikta šios žmonių genčiai priklausiusios archajinės rūšies DNR.
Ankstesni moksliniai tyrimai jau yra pateikę ir prielaidų, kur tai galėjo įvykti. O naujausi tyrimai padėjo nustatyti, kada įvyko tas lemtingas susitikimas.
Tyrėjai, išanalizavę 59 senųjų žmonių, gyvenusių Europoje prieš 2 000–45 000 metų, genomus ir 275 šiuolaikinių žmonių genomus, sugebėjo nustatyti laikmetį, kai mūsų protėviai ir neandertaliečiai gyveno kartu Eurazijoje. Ir ne trumpai, bet ištisus 7 000 metų – nuo 50 500 iki 43 500 metų prieš mūsų erą. Išvedus vidurkį, mokslininkų vertinimu, tai galėjo nutikti prieš 47 000 metų.
Mikroschema į smegenis
Kompanijos „Neuralink“ (tarp daugybės kitų) galva skandalingasis Ilonas Maskas dar 2019-aisiais pristatė jaudinamą išradimą – mikroschemą, kuri galėtų padėti paralyžiuotiems žmonėms valdyti prietaisus vien tik minties galia.
Nors tas išradimas nėra naujas. Dar 1998-aisiais airių kilmės neurobiologas Filipas Kenedis sėkmingai įdiegė panašų implantą Džoniui Rėjui – po insulto paralyžiuotam muzikantui. Įsivaizduodamas, kad judina ranką, šis išmoko valdyti kursorių kompiuterio ekrane ir taip bendrauti.
„Neuralink“ mikroschemos naujumas buvo tik tas, kad ji neturėjo laidelių.
Po daugybės sėkmingų bandymų su gyvūnais 2024-ųjų sausio 29 dieną I. Masko kompanija atliko pirmą mikroschemos implantavimo operaciją žmogui. Ir taip pat sėkmingai: pacientas jau išmoko mintimis valdyti kompiuterio pelę ir toliau lavinasi.
Bet dar prireiks maždaug šešerių metų, kol bus suteikta licencija išradimą naudoti komerciškai.
Tokia mikroschema kainuos apytikriai 60 tūkst. JAV dolerių. Nors I. Maskas žada, kad laikui bėgant kaina mažės – tereikia, kad procedūra taptų masine.
Dirbtinis augalas – ne tik orui valyti
Niujorko valstijos Bingamtono universiteto amerikiečiai specialistai sukūrė augalą, kuris fotosinteze paverčia anglies dvideginį bioelektra. Ir taip ne tik veiksmingai valo orą, bet ir kaupia energiją.
Bandymai parodė, kad uždaroje patalpoje orą šis padirbinys išvalo anglies dvideginį veiksmingiau nei įprasti kambariniai augalai.
Seniausia reptilijos oda
Iš fosilijų galime pažinti priešistorinius gyvius, klajojusius po Žemę iki atsirandant žmonėms.
Dažniausiai tie suakmenėję likučiai – tai kaulai, dantys, kiaušinių lukštai, kartais fekalijos. Minkštieji audiniai, kadangi greitai pradeda irti, tarp fosilijų pasitaiko retai.
Tačiau 2024-aisiais mokslininkams pasisekė aptikti, jų nuomone, seniausią žinomą suakmenėjusią roplio odą.
Jos savininkas gyveno paleozojaus pabaigoje maždaug prieš 20 milijonų metų ir greičiausiai buvo pusiau vandens gyvis. Kyla įtarimų, kad oda galėjo priklausyti Captorhinus aguti – daugmaž iguanos dydžio žvynaropliui, bet patvirtinti to dar negalima.
Tyrėjus labiausiai nustebino, kad per tuos milijonus metų žvynai nelabai evoliucionavo: kokie buvo, maždaug tokie ir liko.
Vietoj naujo automobilio – robotas
Kinijos automobilių gamintoja „Chery Automobile“ nustebino pasaulį biorobotu. Tiksliau – robote, kuriai davė vardą Mornine.
Ji geba vaikščioti, imituoti žmogaus mimiką, o įdiegtas dirbtinis intelektas leidžia robotei palaikyti pokalbį bet kokia tema, tiksliai interpretuoti tiek sakytinius, tiek rašytinius nurodymus ir pritaikyti jiems konkrečią veiksmų strategiją.
Kol kas Mornine dirbs pardavėja-konsultante firminėse savo gamintojo parduotuvėse. Tačiau po šiokių tokių transformacijų bus pasiruošusi tapti visaverte kokios nors šeimos nare ir perimtų buities darbų naštą.
Labiau „silkė“ nei ryklys?
Praėjusį sausį paskelbta nauja megalodonų fosilijų analizė iškėlė versiją, kad šie seniai išnykę milžiniško dydžio rykliai atrodė ne visai taip, kai mokslininkai manė.
Ryklių skeletai sudaryti iš kremzlių. Tad nors seniausios megalodonų fosilijos siekia net 23 mln. metų, jas sudaro tik plėšrūnų dantys arba, geriausiu atveju, nugarkaulio fragmentai. Pagal tai labai sunku atkurti tikslią didžiausių žinomų ryklių ir žuvų anatomiją.
Iki šiol buvusios rekonstrukcijos rodė, kad megalodonai buvo kone kaip didieji baltieji rykliai, tik dvigubai ilgesni – 16 m, arba kaip didelis autobusas.
Bet 2024-ųjų pradžioje atlikta analizė parodė, kad iš tikrųjų megalodonai buvo daug lieknesni ir dar ilgesni. Jų sudėjimas artimesnis atlantinio pilkšvojo ryklio kūnui.
Dabar manoma, jog megalodonai galėjo būti 20 m, o gal ir ilgesni. Tiesa, ši išvada dar neįtikino kitų mokslininkų, anksčiau tyrinėjusių megalodono fosilijas.
Planetos perpildymas atšaukiamas!
2024-aisiais tapo galutinai aišku, kad jis Žemei negresia. Gal netgi atvirkščiai.
Kaip paskelbė prestižinis medicininis žurnalas „The Lancet“, demografai apskaičiavo, kad gimstamumo lygis pasauliniu mastu mažėja daug sparčiau, nei tikėtasi.
Planetos gyventojų skaičiui palaikyti moterys turėtų gimdyti vidutiniškai po du vaikus. Tačiau daugelyje pasaulio valstybių natūraliu prieaugiu jau nepavyksta išlaikyti tokios pačios populiacijos. Mažiau kaip po du vaikus gimdo net indės. Todėl Žemės gyventojų skaičius liausis augęs ne 2050-aisiais, kaip anksčiau prognozuota, bet 2030 metais. O dar po trijų dešimtmečių jis ims mažėti.