Prieš monopolininkei šilumos tiekėjai konkurenciją sudarysiančius verslininkus kovojantys gyventojai buriasi naujai atakai. Šįkart ji nukreipiama į visuomenės reakcijoms jautrius politikus.
Nusitaikė į politikų pažeidžiamumą
Nors Panevėžio savivaldybė desperatiškai ieško būdų, kaip atgaivinti bauginamai besitraukiantį miestą, patys panevėžiečiai pasiuntė labai aiškų signalą verslininkams, jog įkelti koją į Aukštaitijos sostinę nėra paprasta.
Po to, kai biokuro katilinės Beržų gatvėje statytoja „Biokuro energija“ susidūrė su grupelės gyventojų ataka, tikėtina, kad kitąkart investuotojai gerai pagalvos prieš rinkdamiesi Panevėžį.
Karą su katilinės statytojais pradėjusi Stetiškių bendruomenė motyvavo nuogąstaujanti dėl jos poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai.
Visgi aplinkosaugininkai ir visuomenės sveikatos specialistai vienbalsiai patvirtino, kad nedidelė, iki 20 MW, katilinė su joje sumontuota modernia dūmų valymo įranga neturės jokio neigiamo poveikio net šalia įsikūrusiesiems. Tačiau kompetentingų ekspertų išvadas bendruomenė atmeta ir buriasi dar vienai atakai. Šįkart bus ieškoma visuomenės reakcijoms jautrių politikų užtarimo. Protestuotojai gyventojus ragina paspausti Savivaldybę ir jos Tarybą.
Investuotojai suvokia, kad specialistų patvirtintiems faktams bendruomenė kurčia. Į Aukštaitijos sostinę įžengti bandantį nepriklausomą šilumos gamintoją stebina, kodėl į jų biokuro katilinės statybas taip jautriai sureagavusi visuomenė tyli ir neprotestuoja prieš tokį patį monopolininkės „Panevėžio energijos“ planą. Esą šios Pušaloto g. rekonstruojama biokuro katilinė dar arčiau gyvenamųjų namų, o dūmuose esančių kietųjų dalelių išvalymo efektyvumas mažesnis nei būsimojoje „Biokuro energijos“ katilinėje.
Ragina „paspausti“
Dar nuo praėjusių metų vasaros kryžiaus kelius Panevėžyje minanti „Biokuro energija“ jau šiomis dienomis planuoja kreiptis į miesto Savivaldybę dėl leidimo biokuro katilinės statyboms.
Tačiau protestuotojų grupelė nusiteikusi pasiekti, kad investuotojai jo negautų. Socialiniame tinkle Stetiškių bendruomenė paskelbė, kaip pati pristato, bendruomenės atstovės Astos Kubilienės kovai su katilinės statyba pranešimą, nors iki šiol karo su verslininkais pirmosiose pozicijose stovėjo Asta Kulbienė.
Gyventojai raginami vienytis neva prieš ateinantį monstrą.
Anksčiau spaudę dėl katilinės poveikio aplinkai visuomenės sveikatos specialistus ir aplinkosaugininkus, bet jų palaikymo nesulaukę, protestuotojai dabar turi naują planą. Socialiniame tinkle pateikta išsami „instrukcija“, ką gyventojai privalą daryti: reikalauti susitikimo su meru Ryčiu Račkausku, jo metu spausti merą, kad Savivaldybė sustabdytų statybos leidimo išdavimą katilinei.
„Taip pat reikia „paspausti“ ir Savivaldybę, kad jie pagaliau būtų priversti kažką daryti, kai ruošiamasi statyti tokį monstrą su minimalia valymo įranga, kad nuodytų Panevėžį. Gali būti organizuojami ir piketai, ypač Tarybos posėdžių metu (nes visi tarybos nariai taip pat tyli)“, – rašoma virtualioje erdvėje išplatintame pareiškime.
Jame kone įsakmiu tonu žmonės – aplinkinių įmonių savininkai, daugiabučių namų bendrijų pirmininkai, gyventojai raginami parašyti kuo daugiau raštų Savivaldybei, merui dėl susitikimo: „Raštų masiškumas Savivaldybei parodytų problemos dydį, gal priverstų sureaguoti. Labai prašau nedelsti, būti aktyviems ypač dabar ir informuokite, ką planuojate daryti, pasiderinsim veiksmus.“
Protesto iniciatoriai žada kreiptis ir į Savivaldybę, tačiau tą daryti ketina jau ne mėgėjiškai, o „per savo teisininkus“.
Tokį pasipriešinimą protestuotojai motyvuoja, esą katilinės statytojai neatsižvelgė į bendruomenės siūlymus: nesiruošia montuoti efektyvesnės dūmų valymo įrangos, aukštinti kamino.
„Atvirkščiai – jie ruošiasi montuoti maišinius filtrus, apie kuriuos anksčiau nekalbėjo, bus montuojami apėjimai“, – piktinasi kovotoja.
Šokiruoja melagingi faktai
Apie tokį stetiškiečių planą sužinojęs įmonės „Biokuro energija“ direktorius Almantas Vinikas liko šokiruotas.
„Tikrai nesitikėjom tokios šmeižto ir netikrų faktų lavinos“, – teigia direktorius.
Protestuotojų metamus kaltinimus jis vadina visiškai išgalvotais.
Anot jo, pagal iš katilinės išeisiančių dūmų sklaidą buvo numatyta, kad pakaktų ir 20 metrų aukščio kamino, bet pasitarusi su statytojais ir aplinkosaugininkais „Biokuro energija“ nusprendė jį paaukštinti 5 metrais tam, kad dūmai sklaidytųsi dar aukščiau. „Tokio kamino aukščio visiškai pakanka, juo labiau kad per jį išeisiantys dūmai dėl modernios valymo įrangos bus labiau panašūs į vandens garus“, – aiškino A. Vinikas.
Katilinėje dūmas, iki patekdamas į aplinką, pereis per valymo įrenginius, kondensaciniam ekonomaizeriui ant dūmų pilant lietų bus išplaunamos kietosios dalelės, vadinamieji suodžiai. Iš tokios katilinės kamino kyla ne dvokiantys ir teršiantys aplinką dūmai, o garai kaip iš šeimininkės puodo virtuvėje.
„Protestuotojų mums metami kaltinimai tikrai nepagrįsti. Suinteresuotos institucijos – tiek Visuomenės sveikatos centras, tiek Aplinkos apsaugos agentūra įvertino būsimą taršos šaltinį ir poveikio žmonėms bei aplinkai nenustatė. Keista girdėti, o tuo labiau viešojoje erdvėje skaityti kategoriškus kažkieno melagingus teiginius, kad katilinė bus aplinką teršiantis monstras“, – piktinosi A. Vinikas.
Protestai į vieną pusę
„Biokuro energijos“ planuojamos statyti biokuro katilinės dūmų valymo įranga, pasak A. Viniko, 8 proc. efektyvesnė nei už ES paramą „Panevėžio energijos“ rekonstruojama katilinė Pušaloto g. Verslininkų atstovą stebina, kad nors nuo pastarosios iki artimiausio gyventojo 20 metrų atstumas, o nuo „Biokuro energijos“ Beržų g. iki arčiausiai esančio gyvenamojo namo – 64 m, vis dėlto gyventojams kliūna tik privatus investuotojas.
„Kodėl į Panevėžį ateinantis nepriklausomas šilumos gamintojas matomas kaip kažkoks blogis, o Savivaldybės įmonės statoma katilinė – gera? Tikrai skaudina, kai
mūsų katilinė išvadinama monstru, kuris neva nuodys visą miestą, o Savivaldybės įmonės pastatyti katilai įsivaizduojami kaip grynut grynutėliai“, – sako „Biokuro energijos“ atstovas.
Priešprieša akivaizdi
Priešprieša tarp monopolininkės šilumos tiekėjos „Panevėžio energijos“ ir NŠG itin akivaizdi tapo Valstybinės kainų ir energetikos komisijos posėdyje „Dėl teisės aktų, susijusių su šilumos gamintojų konkurencija, pakeitimo“. Jame monopolininkės generalinis direktorius Petras Diksa siekė įrodyti, kad konkurencija šilumos ūkyje pažeis viešąjį interesą. P. Diksa leido sau išsakyti abejones, ar į Panevėžį norintis ateiti biokuro katilinės operatorius yra kompetentingas, nors katilinę statys vieni rinkos lyderių – „Enerstena“ įmonių grupė, kuri dargi yra įkūrusi Mokslinių tyrimų ir vystymo centrą.
„Drįsčiau suabejoti, ar Savivaldybės valdomos įmonės vadovas elgiasi etiškai išsakydamas abejones nepriklausomo šilumos gamintojo katilinės statytojo kompetencija“, – pažymi A. Vinikas.
Nors „Panevėžio energija“ teigia šiame verslininkų ir grupės gyventojų kare besilaikanti nešališkumo, pripažįsta juos konsultavusi dėl katilinės įrenginių specifikos.
„Gyventojai kreipėsi į AB „Panevėžio energija“ specialistus dėl dūmų valymo katilinėje. Konsultacijos buvo suteiktos“, – teigiama bendrovės atsiųstame laiške.
A. Vinikas sako galintis tik daryti prielaidas, kodėl monopolininkė „Panevėžio energija“ nesidžiaugia smulkaus konkurento atėjimu į miestą.
„Ilgą laiką bendrovė galėjo ramiai dirbti. NŠG, į savo katilinę sumontavusio naujausius įrenginius, atėjimas, atsiradusi konkurencija dėl technologijų ir procesų optimizavimo bus ganėtinai didelis iššūkis Savivaldybės valdomai įmonei“, – mano A. Vinikas.
„Biokuro energija“ būsimojoje katilinėje planuoja įdarbinti iki 10-ies žmonių. Dar apie 50 naujų darbo vietų ketinama sukurti regione – tiek papildomos darbo jėgos prireiks įmonėms, tieksiančioms katilinei biokurą.