Nepakantumu skurstantiesiems išgarsėjusį Panevėžį drebina dar vienas skandalas – gyventojams nebemaloni ne tik socialinio daugiabučio, bet ir greitosios medikų kaimynystė.
Per keturias vietas mieste išbarstytą Greitosios medicinos pagalbos stotį įkurdinti po vienu stogu ramioje Sietyno g. sumaniusi Savivaldybė sulaukė protestuojančių gyventojų rašto.
Protesto raštą prieš greitosios stoties perkėlimą Panevėžio valdžiai pasirašė trys gyventojai. Protestuotojai teigia, jog tokie valdžios veiksmai esą prieštarauja Europos vietos savivaldos chartijos principams ir piliečių teisei dalyvauti tvarkant viešuosius reikalus. Savivaldybė kaltinama neparengusi greitosios perkėlimo į Sietyno g. skaičiavimų ir išlaidų sąmatos, o valdininkų teiginius, jog nematoma tokio sprendimo neigiamų pasekmių, protestuotojai vadina burtais.
Rašto autoriai motyvuoja, esą kiekvienas miestas Europoje turi senamiestį – vizitinę savo kortelę. Panevėžyje į tokią zoną patenka Sietyno g.
„Numatomas greitosios pagalbos objektas šalia gyventojų, savaitinio vaikų darželio „Dobilas“, „Vyturio“ mokyklos „papuoš“ savo sirenomis dieną ir naktį“, – piktinamasi rašte.
Nė vienas iš protestuotojų negyvena Sietyno g., o įsikūrę aplinkinėse J. Bielinio, Karžygių, A. Smetonos gatvelėse.
Pas kaimynus ir nušliaužtų
Arčiausiai, kitapus būsimosios greitosios medicinos pagalbos stoties tvoros, Sietyno g. jau 25-erius metus gyvenančios Marijonos kieme šiuo metu net vidurdienį mirtina tyla. Nors pensininkė pripratusi prie ramybės, ji nustebo išgirdusi, kad žmonės nenori įsileisti greitosios. Močiutė juokavo kaip tik galėsianti būti rami, kad sušlubavus sveikatai nereikės laukti medikų.
„Dėl manęs gali ta greitoji čia keltis. Man netrukdo. Aš neprieštarauju. Blogiausiu atveju pati nušliaužčiau bėdai nutikus“, – rami Marijona.
Senjorė prisipažino nė nežinanti, kas tokie jos dabartiniai kaimynai – niekada nepasidomėjo, kokia įstaiga įsikūrusi anapus tvoros dviejų aukštų geltonų plytų pastate.
Prie įvažiavimo į būsimosios greitosios stoties kiemą su šeima gyvenanti Diana Umovistienė pasakoja jau patyrusi, ką reiškia tokia kaimynystė. (T. Šiaudinio nuotr.)
Prie įvažiavimo į būsimosios greitosios stoties kiemą su šeima gyvenanti Diana Umovistienė pasakoja jau patyrusi, ką reiškia paramedikų kaimynystė. Prieš keletą metų trumpam čia budėdavo greitosios automobiliai.
„Dieną kartais išvažiuodamos mašinos įjungdavo sirenas, bet naktį jų negirdėdavome. Iš vienos pusės, gera vieta tokiai įstaigai – čia centras, greičiau nuvažiuotų į bet kurią miesto dalį. Bet aš siūlyčiau Smėlynės g. greitąją palikti. Kažin ar jiems patiems patogu būtų iš čia išvažiuoti?“ – svarstė D. Umovistienė.
Mokyklai trukdys
Greta įsikūrusio „Dobilo“ lopšelio-darželio direktorė Vilma Barauskienė apie planus Sietyno g. įkurdinti greitąją pripažino išgirdusi tik iš žurnalistų. Jai buvo naujiena, kad kažkas protesto rašte Savivaldybei susirūpinęs darželio ramybe.
Direktorė tvirtino negalinti tokios idėjos vertinti, kol neįsigilino į greitosios darbo specifiką.
Tačiau dviejų gatvių ir skvero nuo būsimosios greitosios pastato skiriamos „Vyturio“ progimnazijos direktorės pavaduotoja Skirmunda Martinonienė neslėpė nesidžiaugianti medikų kaimynyste. Pedagogė įsitikinusi, jog gatvėje kaukiančios specialiųjų tarnybų sirenos trukdys pamokoms.
„Nebent išvažiavimą įrengtų į A. Smetonos ar J. Bielinio gatves. Mūsų didžioji dalis kabinetų į Vasario 16-osios g. pusę, todėl iš Sietyno g. išvažiuojančių greitųjų sirenos mums trukdytų. Tie išvažiavimai dažni ir ištisinis signalizavimas trikdytų pamokas. Per anglų, rusų kalbų pamokas atliekamos klausymo užduotys ir sirenos už lango mokinius blaškytų“, – įsitikinusi S. Martinonienė.
Tiesa, pavaduotoja pripažino, jog tai yra jos asmeninė nuomonė – tokio klausimo progimnazijos kolektyvas nesvarstęs.
Sirenos neerzina
Sietyno g. įsikūrusi greitosios stotis būtų ne pirmoji specialioji tarnyba miesto centre. Ramygalos g. pradžioje, „Vilties“ progimnazijos, Dailės ir Muzikos mokyklų, net pačios Savivaldybės ir gyvenamųjų namų apsuptyje jau daug metų veikia Priešgaisrinė gelbėjimo valdyba.
Ritos Kosmauskienės buto langai – tiesiai prieš ugniagesių gelbėtojų pastatą. Moteris įsitikinusi, jog tokiai įstaigai miesto centras yra nepatogi ir nelogiška vieta dėl komplikuoto išvažiavimo. Tačiau dėl ugniagesių sirenų ji nesipiktina. Anot R. Kosmauskienės, naktimis ugniagesiai sirenų išvažiuodami net nejungia. Dienomis jų moteris tiesiog nebegirdi.
„Gal per tiek laiko pripratau, kad manęs sirenų garsas neerzina“ – svarsto R. Kosmauskienė.
Paramedikus įskaudino
Žinia, kad gyventojai piestu stojo prieš atsikraustančius paramedikus, apstulbino Greitosios medicinos pagalbos stoties direktorę Rūtą Ramoškienę.
„Pasijutome tarsi ne žmonėms padėtume, ne gyvybes gelbėtume, bet būtume asocialūs asmenys, kurių vieta kažin kur už miesto, toliau nuo visuomenės. Visada įsivaizdavau, kad greitoji – viena reikalingiausių tarnybų. Dabar galvoju, gal mus iškelti į Žaliąją, kad ramybės niekam nedrumstume“, – įskaudinta direktorė.
Jos nuomone, gyventojai nepagrįstai nerimauja dėl kauksiančių sirenų. R. Ramoškienės teigimu, garso signalų naktimis, kai gatvės tuščios, greitosios automobiliai nejungia. Dienomis, pasak direktorės, sirenos įjungiamos lekiant į skubius iškvietimus ir tik išvažiavus į judrias gatves, bet ne sukant iš kiemo.
„Greitoji niekada nepiktnaudžiauja jungti sireną vien tam, kad patogiau važiuoti būtų. Išsukti iš kiemo į nejudrią Sietyno g. signalas nereikalingas“ – „Sekundei“ tvirtino R. Ramoškienė.
Nemato kliūčių
Direktorei keista, kad greitosios nenorima įsileisti į jai strategiškai patogesnę vietą nei Smėlynės g. Jos teigimu, iš miesto centro bus galima greičiau atvažiuoti į iškvietimus.
„Nejaugi žmonės galvoja, kad jiems, jų artimiesiems ir pažįstamiems niekada neprireiks greitosios pagalbos?“ – stebisi R. Ramoškienė.
Anot jos, Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stoties kolektyvas jau pavargo dirbti išmėtytas per keturias vietas. Į iškvietimus vykstančios budinčios brigados įsikūrusios Smėlynės g., Respublikinės Panevėžio ligoninės pašonėje, dispečerinė, priimanti pagalbos skambučius iš visos Panevėžio apskrities, dirba Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos patalpose Ramygalos g., įstaigos administracija – Sietyno g., o garažai – M. Tiškevičiaus g., Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės kieme. Dabar po miestą išbarstyta įstaiga, pasak direktorės, Sietyno g. sutilptų po vienu stogu.
Renkasi ekonomišką variantą
Idėja greitąją perkraustyti į Sietyno g. Savivaldybei gimė žlugus planui rekonstruoti ir buvusio lopšelio-darželio patalpas Trumpojoje g. Ieškoti kitos vietos imtasi įvertinus, jog planuotos darželio rekonstrukcijos pabaigos nebematyti dėl menko valstybės finansavimo.
Kartą nesugebėjusiai išleisti darželio rekonstrukcijai skirtųjų visų lėšų, Panevėžio savivaldybei iš valstybės biudžeto kitąmet šiam reikalui tebuvo numatyta vos 20 tūkst. Eur. Netgi jei Savivaldybei pavyktų kasmet iškaulyti po tiek, kiek gavo 2015-aisiais – 150 tūkst. Eur, pastato rekonstrukcija užtruktų maždaug dešimtmetį.
Savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Juknos teigimu, užbaigti pastato rekonstrukciją kainuotų apie 1,3 mln. Eur.
Dviejų aukštų mūrinį pastatą Sietyno g., anksčiau priklausiusį Priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, o šiuo metu jai nebereikalingą, pasak T. Juknos, apšiltinti ir atnaujinti vidaus patalpas atsieitų perpus pigiau – iki 600 tūkst. Eur.
Šių lėšų Savivaldybė tikisi sulaukti irgi iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Visgi šiais metais jos atsakymas Panevėžiui buvo neigiamas. Į ministeriją vėl žadama kreiptis kitąmet.
Tačiau, pasak T. Juknos, greitoji į patalpas Sietyno g. galėtų keltis ir be rimtos jų rekonstrukcijos.
„Ten jau įsikūrusi greitosios administracija, garažai dideli, šildomi, tilps visi greitosios automobiliai, teliko įrengti kambarį medicinos priemonėms laikyti. Tam didelių investicijų nereikia. Kurį laiką stotis ten gali veikti ir be rekonstrukcijos“, – teigia T. Jukna.
Iš Smėlynės g. į Sietyno g., direktoriaus nuomone, paramedikai galėtų kraustytis jau po trijų keturių mėnesių, kai tik šiuo metu valstybės turto fondo valdomas pastatas bus perduotas Savivaldybės žinion.
Sietyno g. net vidurdienį – mirtina tyla. (T. Šiaudinio nuotr.)
Mieste ne kaimo sąlygos
Gyventojų pasipiktinimas tokiais Savivaldybės planais T. Juknai netikėtas.
„Kaip gali kilti nepasitenkinimas greitąja pagalba, jei ji įsikuria centre, vietoje, iš kurios lengviausia ir greičiausia nuvykti į bet kurią miesto dalį? Iš Sietyno g. patogus išvažiavimas į arterinę Klaipėdos g., Vasario 16-osios g. Net neįsivaizduoju, kodėl ten įžvelgiama problema“, – stebisi direktorius.
Anot jo, gyventojai baiminasi visai nepagrįstų dalykų. T. Jukna žada kviestis žmones ir su jais kalbėtis.
„Mieste neįmanoma gyventi kaip kaime. Be kai kurių įstaigų miestas neįsivaizduojamas. Norint gyventi centre, reikia susitaikyti, kad čia ir eismas judresnis, ir triukšmo lygis didesnis. Norintiesiems visiškos ramybės vertėtų kraustytis kitur“, – sako T. Jukna.
Direktorius tikina, jog pradėtas rekonstruoti ir nebaigtas darželis Trumpojoje g. irgi neliktų apleistas. Tačiau kokių dėl jo Savivaldybė turi planų, T. Jukna teigia galėsiantis įvardyti tik po trijų mėnesių.