Šį kartą panevėžiečių klausiame, kaip jie praskaidrina niūrias dienas? Ar ruduo gali būti mėgstamas metų laikas?
Rita KIELIENĖ
Salono „Žalioji zona“ savininkė
P. Židonio nuotr.
Ruduo – mano labai mėgstamas metų laikas. O ypač šiųmetis, kai toks spalvotas – vienas džiaugsmas ir malonumas! Man net nereikia tų dienų skaidrinti, jos ir taip labai intensyvios, spalvotos, džiaugsmingos. Šįmet nuostabiai saulėtas ruduo. Pastebėjau, kad ir visi užsukusieji į studiją yra labai džiaugsmingi, niūrios nuotaikos nepasitaikė. Turbūt taip visus veikia rudeniška saulė.
Mano veikla tiesiogiai susijusi su gamta. Vasarą puokštės labiau pastelinių spalvų, lengvos kaip drugeliai, o dabar – sunkios, sodrios, gausios. Ir tuo pasikeitimu mėgaujuosi.
„Man net nereikia tų dienų skaidrinti, jos ir taip labai intensyvios, spalvotos, džiaugsmingos.“
Rudenį sau leidžiu aplankyti egzotišką šalį, pasimėgauti keletu laisvų dienų, to vasarą tiek negalėčiau. Jau aplankiau labai spalvotą Maroką.
Rudenį švenčiu ir asmenines šventes – sūnaus gimtadienį, vestuvių metines. Taigi, man šis metų laikas išties nuostabus.
Zenonas VEZBERGAS
Įstricos kaimo bendruomenės pirmininkas
P. Židonio nuotr.
Man patinka visi metų laikai, visais jais džiaugiuosi. Bet labai nepatinka laikrodžio persukimas.
Visus metus turiu ką veikti, kuo užsiimti. Nebesu jaunuolis, dirbu nebe taip sparčiai kaip kitados, bet krutu, nuolatos veikiu. Dabar skaldau malkas. Ruošiu medieną šaudyklėms gaminti.
Jau esu pagaminęs šaudyklių, kurios naudojamos rankinėse staklėse, – apvyniojau mūsų tautinės vėliavos spalvų siūlais ir išėjo itin puikus suvenyras. Dukra tokių šaudyklių buvo nuvežusi Briuselyje posėdžiaujantiems europarlamentarams, grįžusi sakė, kad suvenyrai visiems labai patiko.
Norėčiau tokių suvenyrų nemažai pagaminti, galbūt galėtume jais prekiauti ir taip papildyti Įstricos kaimo bendruomenės biudžetą.
„Man patinka visi metų laikai, visais jais džiaugiuosi. Bet labai nepatinka laikrodžio persukimas.“
Be to, esu bitininkas, tad rudenį turiu darbo gydydamas savo biteles.
O vakarais einu į folkloro ansamblio „Raskila“ repeticijas – ir šokam, ir dainuojam. Savaitgaliais mūsų ansamblis važinėja koncertuoti, tad manieji rudens savaitgaliai užimti.
Dar šį rudenį planuoju parašyti porą projektų. Jei jie būtų finansuoti, rūpinčiausi koplytstulpio mūsų krašto partizanams ir pavėsinės bendruomenei statybomis.
Laukia ir dvi tolimesnės kelionės, bet keliausiu žiemą. Planuoju aplankyti Omaną ir Dubajų.
Monika MINIOTAITĖ
Panevėžio plėtros agentūros direktorė
P. Židonio nuotr.
Vėsuma ir drėgmė manęs negąsdina, ko rudenį trūksta – nebent daugiau saulės šviesos.
Kita vertus, ruduo džiugina tuo, kad į gyvenimą grįžta aiškesnis ritmas, o tamsius rudens vakarus praskaidrinu bent tris kartus per savaitę vykstančiomis salsos, bačatos, kizombos šokių pamokomis.
Panevėžyje jau susibūrė nemaža šių socialinių šokių mėgėjų bendruomenė, kelis kartus per mėnesį organizuojami vakarėliai, atvyksta mokytojų ir svečių iš kitų miestų – tai puiki proga tobulinti šokių įgūdžius ir užmegzti naujų pažinčių.
„Rudenį mėgaujuosi prasidėjusiu teatrų sezonu – stengiuosi nepraleisti premjerų, festivalių, kurių Panevėžyje gausu, tik spėk visur dalyvauti.“
Šių šokių muzika ir nuotaika akimirksniu nukelia į šiltus Lotynų Amerikos ir Afrikos kraštus, tada ir lietuviškas ruduo nebeatrodo toks darganotas.
Rudenį mėgaujuosi prasidėjusiu teatrų sezonu – stengiuosi nepraleisti premjerų, festivalių, kurių Panevėžyje gausu, tik spėk visur dalyvauti.
Nuoširdžiai tikiu, kad nėra blogo oro, tik bloga apranga, todėl savaitgaliais stengiuosi susiorganizuoti keliolikos ar bent kelių kilometrų ilgio žygius po miestą ar už jo – ir grynu oro pakvėpuoju, ir fizinį aktyvumą palaikau, ir savo šunę Aurą bent truputį iškraunu.
Dr. Jūratė BALTUŠNIKIENĖ
Transporto įmonės plėtros vadovė, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos „Bitės“ knygų klubo vadovė
P. Židonio nuotr.
Šiais metais ruduo gana palankus niūriai nuotaikai neužklupti.
Tokiu metų laiku paprastai visada atlieku minčių higieną: kuo mažiau klausytis neigiamos informacijos, visiškai jos neignoruojant, bet filtruojant.
Tada gelbsti kasdieniai pasivaikščiojimai į mišką su šunimi, įdomi knyga, bendravimas su artimaisiais, geras sutarimas su kaimynais. Reikia ieškoti tų šviesių spalvų kasdienybėje, o jų tikrai netrūksta.
„Mėgstu ankstyvą rudenį, o lapkritis, kaip sakau, mėnuo apie nieką. Galėtų jo ir nebūti, bet prisitaikome, nes nėra pasirinkimo.“
Esu įsitraukusi į Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos savanorystės veiklas. Turiu „Bitės“ knygų klubą, bibliotekoje lankau angliškų pašnekesių klubą „Let’s Talk“. Tokia socializacija labai padeda. Aišku, ir papildai, vitaminas D.
Mėgstu ankstyvą rudenį, o lapkritis, kaip sakau, mėnuo apie nieką. Galėtų jo ir nebūti, bet prisitaikome, nes nėra pasirinkimo.
Rudenį ir žiemą visada daugiau laiko tenka knygai, nes vasarą reikia gyventi gyvenimą. Keliaujame, blaškomės po svietą, o rudenį dėl vaikų mokyklos grafiko nusėdame namuose.
Rudenį daugiau laiko lieka ir geram kinui, ir teatrui. Jau šį rudenį aplankyti keli spektakliai, buvome ir koncerte, ir kine.