Turbūt vienintelis Lietuvoje sagų bankas, įsteigtas kūrybingų Panevėžio bibliotekininkių, veiklos nestabdo.
Jau šį savaitgalį per 521-ąjį miesto gimtadienį dalis jo indėlių – sagų – bus panaudoti įvairioms grožybėms kurti.
Su „palūkanomis“
Panevėžio Smėlynės bibliotekoje dar nuo sausio veikia bankas, kurio indėliai – ne pinigai, o įvairių spalvų, medžiagų, formų ir laikotarpių sagos.
Jis toks populiarus, kad bibliotekos darbuotojos sagų net nebando suskaičiuoti – matuoja litrais.
Bibliotekos vedėja Lolita Pranienė pasakoja, kad šiuo metu sagų surinkta jau pilnutėlis 40 litrų akvariumas ir dar kita tiek.
„Nesinori laikyti kur nors dėžėje. Pas mus indėliai skaidrūs“, – juokauja L. Pranienė.
Medinės, plastikinės, metalinės, su kojelėmis ir be jų, spalvotos, vaikiškos, su įvairia simbolika ir kitokios – sagų įvairovė stulbina net patyrusias siuvėjas.
Miesto gimtadienio šventėje, Laisvės aikštėje bibliotekininkai atgabenę sagas praeivius kvies iš jų ką nors įdomaus sukurti. Kadangi viso indėlio tikrai nespės išleisti, vėlų rudenį planuojama į biblioteką kurti iš sagų pakviesti ir suaugusiuosius.
Smėlynės bibliotekos sagų bankas toks populiarus, kad darbuotojos indėlius skaičiuoja nebe vienetais, o litrais. P. ŽIDONIO nuotr.
„Kaip… segiojasi?“
L. Pranienė pasakoja, kad priežasčių iš gyventojų priimti tokius indėlius buvo ne viena.
„Kaip ir senas knygas pirmiausia išneša į rūsį, paskui išmeta arba atneša į bibliotekas, taip ir su sagomis. Vis atrodo, kad kokios sagos dar prisireiks, nors prisireikus perkamos naujos“, – sako vedėja.
Daugiau nei prieš metus Biržų krašto „Sėlos“ muziejuje eksponuota paroda-instaliacija „Saga apie Lietuvą“, kuriai taip pat rinktos sagos. Iš jų ant darbo drabužių iš sagų sukurta meninė instaliacija ir labai daug jų paberta ant kilimo.
„Paroda padarė įspūdį. Vaikai žaisdavo su sagomis, stumdydavo, formuodavo piešinius, dienos pabaigoje juos sunku būdavo išprašyti. Pamaniau, kad ir mums reikėtų kažką padaryti“, – pasakoja L. Pranienė.
Mintis taip prigijo, kad dabar bibliotekoje jau klausiama „kaip… segiojasi?“
P. ŽIDONIO nuotr.
Iš visos Lietuvos
Vieni sagas į biblioteką atneša supylę į dėžutes, kiti suvėrę ant siūlo ar prisiūtas, treti išrūšiavę į atskirus maišelius ir net surašę, kiek vienetų.
Bankas tapo toks garsus, kad jo indėlininkais panoro tapti net žmonės iš Kauno, Neringos, atsiuntę Panevėžio bibliotekai sagų.
O Tulpių mikrorajone gyvenanti panevėžietė dovanojo net 5 litrus sagų.
Kai kurie lankytojai į biblioteką užsuka netgi specialiai dėl sagų.
„Ne knygos ateina, bet klausia, kur tas sagų bankas. Rodome, kiek jau yra tų sagų“, – šypsosi L. Pranienė.
P. ŽIDONIO nuotr.
Istorinės peripetijos
Visos atneštos sagos nuplaunamos, perrenkamos.
Jos – iš pačių įvairiausių laikotarpių: tarpukario, sovietmečio, dabartinės.
O sagų padovanojusi Neringos gyventoja pasakoja, jog šias jai palikę tėveliai, o pastariesiems – jų tėvai.
Kartą plaudamos atneštas sagas bibliotekininkės aptiko įdomų radinį. Tame pačiame maišelyje buvo ir sagos su sovietine simbolika, ir sagos su gediminaičių stulpais.
„Jų nelaikome kartu su visomis, kad išvengtume įvairių komentarų, bet jei būtų įmanoma, tikrai norėtume išgirsti pačių sagų pasakojimus“, – sako L. Pranienė.