Panevėžiečių kraują vis dar kaitina nepamatuotas greitis gatvėse.
Europos kelių policijos tinklas „Tispol“ praneša, kad greičio viršijimas keliuose prisideda prie trečdalio visų eismo įvykių, kuriuose žūsta žmonės ir yra svarbiausias veiksnys, lemiantis avaringumą europiniuose keliuose.
Žūva dėl greičio
Praėjusiais metais šalies keliuose gyvybės neteko 192 žmonės. Nors šis rodiklis, palyginti su 2016-aisiais, beveik nepakito, per paskutinį penkmetį jis sumažėjo penktadaliu.
Pagal tokią pažangą Lietuva pernai pirmavo tarp Europos šalių. Deja, praktika rodo, jog, situacijai pagerėjus, ji dažnai vėl ima prastėti.
Visoje Europoje balandžio 16 dieną prasidėjo saugaus ir leistino greičio kontrolės savaitė. Per ją didinti visuomenės sąmoningumą, pabrėžiant pavojus, kurių kyla dėl saugaus greičio viršijimo, stengiasi ir Lietuvos policininkai. Visą savaitę bus naudojami įvairūs būdai ir priemonės siekiant pažaboti neatsakingą elgesį keliuose: vyks specialūs reidai, greičio matuokliai fiksuos nulinę greičio viršijimo paklaidą.
Per miestą – kaip per trasą
Gatvių greituolius tramdys ir Panevėžio pareigūnai. Apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininkas Virginijus Mačėnas patikino, kad tokie pažeidėjai Aukštaitijos sostinėje – vis dar didžiausias galvos skausmas policijai.
„Greitį viršijantys vairuotojai sudaro didžiausią dalį iš visų kitų kelių eismo taisyklių pažeidėjų“, – konstatavo pašnekovas.
Dažnas panevėžietis nebijo per miestą ar rajoną lėkti 20–40 km/val. didesniu greičiu nei leistinas. Bet pasitaiko ir dar didesnių rekordų: neseniai Panevėžio pareigūnai sučiupo vairuotoją, kuris darbo dienos vakarą per Panevėžį lėkė 140 km/ val. greičiu.
Už tokį adrenalino troškulį pažeidėjams tenka atsisveikinti su teise vairuoti.
Situacija gerėja
Žvelgiant į paskutinį dešimtmetį situacija Panevėžio keliuose, pasak V. Mačėno, po truputį gerėja. Nors greitį žmonėms suvaldyti dar sunkoka, bet neprisisegęs diržų retas bevažiuoja. To nepaiso nebent automobilio gale sėdintis vienas kitas keleivis. Saugiai vežiojami jau ir vaikai.
Apie atsakingesnį panevėžiečių vairavimą kalba ir eismo įvykių statistika. Praėjusiais metais visoje Panevėžio apskrityje per avarijas žuvo 20 asmenų, 2016 metais – 29. O prieš dešimtmetį, Kelių policijos tarnybos viršininko duomenimis, šis rodiklis būdavo net trigubai didesnis.
Vis dar nemažai keliuose sužeistų žmonių. Pernai jų apskrityje buvo 346, o užpernai – dviem dešimtimis mažiau.
Iš viso 2017-aisiais Panevėžio apskrityje užregistruoti 309 eismo įvykiai, 2016 metais – 289. Tačiau žiūrint į paskutinį penkmetį avarijų, pasak V. Mačėno, mažėja.
Siekiama saugumo
Didesnį saugumą keliuose, pašnekovo teigimu, lemia prevencinės priemonės, auganti vairavimo kultūra ir, žinoma, bausmės. Pinigines vairuotojų baudas administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, bet pareigūnai, užfiksavę įvykį, pažeidėjui iš karto gali skirti nuo 6 iki kelių šimtų eurų baudą.
Taip pat bijoma ir prarasti teisę vairuoti. Per metus Panevėžio apskrityje vairuotojo pažymėjimą įvairiam terminui, policijos duomenimis, už greičio viršijimą, už chuliganišką vairavimą, važiavimą per pervažą ir kitus sunkius pažeidimus praranda nuo 500 iki 1000 asmenų.
Neblaivius vairuotojus lėtai, bet po truputį auklėja baudžiamoji atsakomybė. 90 procentų tokių tyrimų paprastai baigiasi konfiskuotu automobiliu.
Daug dėmesio pareigūnai skiria ir vairuotojų prevencijai. Pastaruoju metu itin padaugėjo gatvėse patruliuojančių policijos ekipažų. Jų Panevėžio mieste vienu kartu važinėja iki keliolikos automobilių.
„Gauname naujų mašinų, naujų greičio matuoklių ir kitų technologijų savo darbui. Viskas tobulėja“, – patikino V. Mačėnas.
Nuo balandžio veikia ir dar rudenį Lietuvos keliuose įrengti vidutinio greičio matuokliai. Jų Panevėžio apskrityje – trys.
„Šių matuoklių yra ant kelio į Kupiškį, į Šiaulius ir į Pasvalį. Jau gauname pirmuosius duomenis iš jų. Šie prietaisai fiksuoja dvidešimčia kilometrų per valandą didesnį greitį, nei tose vietose leistina“, – paaiškino viršininkas.
Milijoninė vizija
Eismo saugai gerinti šiais metais priemonių numatė ir Vyriausybė. Jos iniciatyva esą bus toliau modernizuojama Lietuvos kelių infrastruktūra, įrengiamos inžinerinės eismo saugos priemonės.
Pavasarį Susisiekimo ministerija pristatė ambicingą, 40 mln. eurų kainuosiančią Lietuvos saugaus eismo strategiją „Vizija 0“ , kurią tikimasi įgyvendinti iki 2030 metų. Šios strategijos prioritetai – saugesnė eismo dalyvių elgsena, saugesni keliai ir gatvės, saugesnės transporto priemonės ir efektyvesnė pagalba po eismo įvykių.
Per dvejus ateinančius metus Lietuvos keliuose numatoma rekonstruoti pavojingas perėjas, įrengti daugiau pėsčiųjų saugos salelių, greičio mažinimo kalnelių gyvenvietėse, nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takų. Itin išaugti turėtų ir inovatyvių, pažeidimus fiksuojančių prietaisų.
Tikimasi, kad tokios priemonės leis sumažinti leistino greičio viršijimo atvejų skaičių 20 proc., mobiliųjų telefonų naudojimo ir nesegimų saugos diržų užpakalinėse sėdynėse atvejų – 40 proc., nenaudojamų arba netinkamai naudojamų atšvaitų atvejų skaičių – 25 proc.
Situacija gerėja po truputį
Apie panevėžiečių vairavimo ypatumus pakalbintas vieno Panevėžio automobilių sporto klubo vadovas Dalius Draugelis – vienas pagrindinių slalomo varžybų organizatorių savame mieste, – teigė į treniruotes kartais priimantis ir tobulėti siekiančius vairuotojus. Tuos, kas mano dar stokojantys vairavimo įgūdžių.
D. Draugelis sutinka, jog slalomas padeda išmokti manevringumo keliuose, tačiau geriausias mokytojas čia, pasak pašnekovo, patirtis. Ne mažiau svarbu ir vairavimo kultūra. O ji, automobilininko nuomone, Panevėžyje dar nepasiekė stipriausių Europos valstybių lygio.
Vis dėlto ir Aukštaitijos sostinė šioje srityje esą po truputį tobulėja.
„Visokių vairuotojų pas mus yra, – atviras D. Draugelis. – Yra tokių, kurie laksto, yra tvarkingai važinėjančių. Bet šiaip jau žengiame gerėjimo link. Atsiranda daugiau tolerancijos, pagarbos kitiems eismo dalyviams. Pastebiu, kad žmonės jau ima praleisti vieni kitus keliuose. Iki tobulybės dar toli, bet geriau, nei anksčiau.“