Ieškodami augalų terasai ar balkonui paprastai elgiamės spontaniškai, renkamės juos pagal grožį, net nesusimąstydami, kokios priežiūros reikės. Apie dažniausiai mūsų balkonus ir terasas puošiančius augalus, jų priežiūrą ir jautrius dalykus kalba „Ermitažo“ ekspertė Kristina Zmejauskienė.
Pelargonijos
Pelargonijos – pačios populiariausios kambarinės gėlės Lietuvoje, vasarą puošiančios balkonus, terasas, laiptus. Dažniausiai galima įsigyti juostuotąją, skydalapę ir didžiažiedę. Tai nelepios, didelės priežiūros nereikalaujančios gėlėsč kurios geriausiai jaučiasi lengvoje, derlingoje žemėje, šviesioje ar pusiau pavėsingoje vietoje. Jos pakelia kaitrą ir sausrą, tačiau gausiais žiedais atsidėkos tik kruopščiai prižiūrimos.
Pelargonijoms tinkamiausia 18–20 °C temperatūra. Žiemą jas būtina laikyti vėsioje (5–10 °C), šviesioje, gerai vėdinamoje patalpoje ir lieti tik tiek, kad žemės gniužulas neuždžiūtų. Vasarą reikia drėgmės, bet negalima perlieti – šios gėlės nemėgsta užsistovinčio vandens.
PATARIMAS. Visą vegetacijos periodą pelargonijas galima genėti. Tuomet jos bus
kompaktiškesnės ir vešlesnės. Iškart po genėjimo pelargonijas būtina patręšti.
Begonijos
Įvairiaspalviais žiedais traukiančios begonijos – gana įnoringos gražuolės. Jos skursta pavėsyje ir mėgsta šviesą, bet nepakenčia saulės kaitros, todėl vietą reikia rinkti atsakingai. Begonijoms patiks puri, derlinga žemė. Rekomenduojama jas ištisus metus auginti ne aukštesnėje kaip 16°C temperatūroje. Šias gėles reikia lieti mažai tik minkštu kambario temperatūros vandeniu. Labai svarbu neleisti žemei visiškai išdžiūti. Begonijos nepakelia ir užmirkimo. Norint, kad jos gražiai žydėtų, nuo pavasario iki rudens kas dvi savaites reikėtų po truputį patręšti. Lietuviai yra pamėgę ir vienmetę begoniją, dar vadinamą „ledinuke“, nes puikiai auga visą vasarą.
PATARIMAS. Begonijos mėgsta šiek tiek drėgnesnį patalpų orą, tačiau vandens negalima purkšti tiesiai ant lapų, nes atsiras dėmių.
Surfinijos ir petunijos
Įspūdingos kabančios ryškiaspalvių žiedų kaskados, neišnykstančios ištisą vasarą – ši savybė lėmė tai, kad surfinijos karaliauja kabančiuose vazonuose ir balkonų loveliuose. Tiesa, norint džiaugtis gausiu žydėjimu, vien pasodinti ir kartkartėmis palaistyti šių gėlių neužteks.
Laistyti jas reikėtų taip, kad substratas nuolat būtų šiek tiek drėgnas. Geriausia tai daryti anksti ryte, prieš tekant saulei, ir vakare, jai leidžiantis. Kiekvieną trečią kartą laistydami surfinijas patręškite žydinčių gėlių trąšomis.
Petunijos – bene pačios populiariausios vienmetės gėlės, labai mėgstamos ne tik gėlynuose, miestų skveruose, bet ir vazonuose, loveliuose. Jos žydi ir dekoratyviai atrodo iki pat vėlyvo rudens.
PATARIMAS. Reguliariai iki pat lapų pažastėlių nuskinkite peržydėjusius žiedus su žiedkočiais. Tai paskatins augalus žydėti dar gausiau. Norint džiaugtis nepaliaujamu žydėjimu svarbiausia parinkti gana didelį ir platų vazoną. Substratas turėtų būti sudarytas iš komposto, durpių ir smėlio (3 : 2 : 1).
Verbenos
Įvairiomis veislėmis ir spalvomis stebinančios verbenos vadinamos vienais iš kantriausių balkonų ir gėlynų augalų. Joms patinka saulėta vieta ir lengvas priesmėlis, bet nepakelia drėgmės pertekliaus. Verbenas rekomenduojama tręšti retai – 2–3 kartus per sezoną, kitaip dažniau augs lapus.
PATARIMAS. Verbenas sodinkite į ne itin derlingą substratą, nes pernelyg derlingame augins lapus ir stiebus, tačiau labai menkai žydės. Reguliariai nuskabykite peržydėjusius žiedynus, tuomet jos daugiau šakosis ir gausiau žydės.
Levandos
Iš Viduržemio jūros regiono atkeliavę augalai pastaruoju metu išpopuliarėjo ir mūsų gėlynuose. Levandos mėgaujasi saule ir šiluma – pavėsyje ištįsta ir žydi negausiai. Šie kvapnūs augalai lengvai pakenčia sausrą, o didžiausia grėsmė jiems – įmirkusi dirva, todėl sodinant rekomenduojama įmaišyti smėlio ar šiek tiek žvyro, kad ji būtų laidi. Levandų šaknys gana ilgos, todėl reikėtų parinkti gilesnius vazonus.
PATARIMAS. Jei žiemą būna mažai sniego, levandos gali apšalti, tad pažeistas šakeles būtina išgenėti. Tada jos gana greitai atželia. Pavasarį senesnius krūmelius patartina nukirpti paliekant 15–20 cm ilgio stiebus, tuomet geriau šakosis ir labiau žydės.
Lavandula stoechas Alexandra
Lobelijos
Lobelijos mėgsta šiltą, šviesią ir drėgną vietą. Jos gausiai žydi pasodintos į purų priemolį ar priesmėlį. Derlingoje žemėje šios gėlės turi didesnius lapus, bet turi mažiau žiedų. Jei planuojate lobelijas auginti ne vienerius metus, nukirpkite nužydėjusius stiebus ir žiemai įneškite į vėsesnį šviesų kambarį arba vėsią oranžeriją. Leiskite joms pailsėti, bet nepamirškite palieti.
PATARIMAS. Po pirmo žydėjimo lobelijų stiebus reikia nukirpti, paliekant 5–7 cm ilgio stiebelius – jos atžels ir vėl žydės. Būtina gausiai palieti.
Serenčiai
Geltonais, rudais ar oranžiniais žiedais žydintys serenčiai dar vadinami gvazdikėliais arba tagetėmis. Jie nelepūs, nereikalauja daug drėgmės, mėgsta saulėtą vietą, lengvą dirvą. Vazonuose auginamus serenčius būtina laistyti nuolat, vos pradžiūvus substratui. Apvytę augalai palaistyti labai greitai atsigauna. Vazonuose jie kartą per dvi savaites tręšiami žydinčių gėlių trąšomis.
PATARIMAS. Reguliariai išskinkite peržydėjusius žiedus, ypač lietingu oru, nes nuo drėgmės ima pūti ir pelyti. Jei serenčiai per aukšti, viršūnes galima nukirpti – jie netruks išsišakoti iš žemiau esančių miegančių akučių.
Žilieji šlamučiai
Svyrantys smulkialapiai augalai su sidabrinėmis šakelėmis neturi išraiškingų žiedų, bet gražiai atrodo šalia kitų gėlių. Jie puikiai auga bet kokiomis sąlygomis. Išvesta nemažai šlamučių veislių, kurių lapai gali būti žali su šviesiais apvadais, salotiniai, salotiniai su tamsiai žaliu viduriu. Geriausiai šios gėlės auga pietų pusėje, tačiau puikiai prisitaiko ir prie dalinio pavėsio.
Šlamučiai nemėgsta nei perlaistymo, nei užmirkimo. Jei šie augalai auga viename inde su kitomis gėlėmis, tręšti nebūtina, nes joms skirtos trąšos pasieks ir juos. Pavienius pravartu patręšti kompleksinėmis lauko gėlių trąšomis.
Dažniausiai antroje vasaros pusėje pražysta senesni augalai. Žiedeliai neišvaizdūs, todėl juos galima nukirpti.
PATARIMAS. Norėdami užauginti tankius, gausiai šakotus žilojo šlamučio krūmelius, reguliariai skinkite ūglių viršūnėles. Tai paskatins juos šakotis. Pernelyg didelius šlamučius reikėtų genėti, kad neužgožtų kitų kartu auginamų gėlių.
Kaip išsirinkti vazoną?
- Klasikiniai moliniai vazonai vertinami dėl natūralumo ir estetiškumo. Jų sienelės porėtos, todėl augalai gali kvėpuoti. Tiesa, molis gana sunkus, todėl vazonus sunkiau pernešti. Be to, jie netinkami kabinti.
- Plastikiniai vazonai ir loveliai kur kas lengvesni ir pigesni, o dėl šiuolaikinių technologijų atrodo taip pat gerai, kaip ir pagaminti iš natūralių medžiagų. Kokybiški yra ilgaamžiai, tarnaus ne vienerius metus. Žemė juose išdžiūsta nelabai greitai.
- Šamoto keramikos vazonai patrauklūs todėl, kad yra atsparūs šalčiui, taigi gali būti paliekami lauke per žiemą.
- Poliuretano vazonai itin lengvi ir praktiški. Be to, nepralaidūs šalčiui, todėl juose augalus galima palikti per žiemą.
- Glazūruoti vazonai išgarina mažiau drėgmės, todėl augalus reikia laistyti rečiau.
- Jei į vazoną įstatytas augalas užima visą vietą, vadinasi, per mažas. Jis turėtų būti toks, kad įdėjus į jį augalą, aplink laisvai galėtume užkišti ranką.
- Vazonų forma ir dydis priklauso nuo augalų šaknų sistemos. Ilgas šaknis turintiems augalams reikės gilesnių vazonų, trumpas, išsišakojusias – platesnių ir žemesnių.
- Atkreipkite dėmesį į vazono dugną – jame turi būti drenažo skylučių. Vazonai be skylučių paprastai naudojami kaip dėklai mažesniems vazonams. Jei jums patinkantis indas be skylutės, tiesiog jas išgręžkite.
- Jei negalite užtikrinti kasdienės augalų priežiūros, naudokite vazonus su automatine laistymo sistema, kuri aprūpins reikiamu vandens kiekiu. Tokie vazonai apsaugo ir nuo perlaistymo – drenažas sugeria vandens perteklių ir atiduoda jį tik žemei išdžiūvus.