Statant naują ar renovuojant seną namą, neišvengiamai tenka šiltinti jo konstrukcijas: lauko sienas, stogą, cokolį. Termoizoliacinio sluoksnio įrengimas turi ne tik užtikrinti aukštą šiluminę varžą, sudaryti sandarų namo apvalkalą, bet ir nekliudyti pasišalinti vandens garams. Juk drėgnos konstrukcijos ir šiltinamoji medžiaga pablogina atitvaros šilumines charakteristikas, drauge – ir patalpų mikroklimatą.
Fasadams šiltinti dažniausiai naudojama mineralinė vata arba polistireninis putplastis. Abi šios medžiagos užtikrina tinkamą šiluminę varžą, abi jos naudojamos įrengiant tinkuojamuosius fasadus. Tačiau kai kalba pasisuka apie jų laidumą vandens garams, išryškėja rimti skirtumai, galintys nulemti, kuri medžiaga bus pasirinkta.
Iš kur atsiranda drėgmė?
Šiltinant fasadus, sandariai sumontuoti langai laikinai uždengiami apsaugine plėvele – taip siekiama juos apsaugoti nuo sutepimo statybinėmis medžiagomis. Ši plėvelė padidina ir konstrukcijos sandarumą, todėl, atliekant „šlapius“ vidaus darbus, patalpose kaupiasi drėgmė. Kadangi plėvelė klijuojama ant langų, juos pravėrus, vėdinimas nevyksta. Įprastai didelis konstrukcijų sandarumas vertinamas teigiamai, tačiau tam tikrais atvejais jis gali joms pakenkti.
Statybos metu vėdinimo sistema dar nebūna sumontuota arba yra sumontuota, bet neįjungta. Taigi viduje atsiradusi drėgmė, neturėdama kaip pasišalinti, ima gertis į mūrines ar betonines sienų, perdangų, pertvarų konstrukcijas ir daro dvejopą žalą: viena vertus, į paviršių išstumia druskas; kita vertus, pažeidžia metalines konstrukcijas, armatūrą, sukeldama koroziją.
Kiaurai persismelkusi per išorinę sieną, drėgmė patenka į šiltinamąjį ir išorinės apdailos sluoksnį, t. y. į išorinę tinkuojamąją sudėtinę termoizoliacinę sistemą (ITSTS).
Tuomet šiltinamajame sluoksnyje susidaro rasos tašas – jame kondensuojasi drėgmė ir fasadas ima šlapti. Šis drėgmės poveikis matomas net plika akimi: ant fasado atsiranda dėmės, atšoka tinkas, o kartais – armuojamasis sluoksnis. Šaltuoju metų laiku drėgmė stingsta, virsta ledu, kuris sukelia įvairių mechaninių išorinių sluoksnių pažeidimų.
Jei pastatui šiltinti panaudota mineralinė vata, jai stipriai sudrėkus, sumažėja medžiagos šiluminė varža. Be to, padidėjus vatos svoriui, ji gali imti slinkti žemyn. Žinoma, per kurį laiką vata išdžiūva, tačiau statybinė drėgmė gali būti jau pakenkusi tiek apdailiniam sluoksniui, tiek pastato konstrukcijoms. Iš paprastu polistirenu ar poliuretanu šiltintų konstrukcijų drėgmė negali pasišalinti, todėl ji grįžta į patalpų vidų ir sukuria idealias sąlygas pelėsiui.
Perteklinė drėgmė susidaro ne tik statybos metu. Kasdienė ūkinė veikla ir patys gyventojai taip pat didina santykinį oro drėgnį – kvėpuodami, skalbdami, džiovindami skalbinius, gamindami valgį, laistydami augalus. Jei patalpoje vyrauja 19–22°C temperatūra, santykinis oro drėgnis turėtų siekti 40–60 proc. Iš vieno namų ūkio į aplinką per dieną išgaruoja apie 10 litrų vandens. Ši drėgmė, jeigu jos nepašalina mechaninio vėdinimo sistema, kondensuojasi ant vėsesnių paviršių – lauko sienų ir langų.
Dėl visų šių priežasčių būtina užtikrinti tinkamą statybinės drėgmės pasišalinimą iš konstrukcijų – kad ši nepažeistų nei konstrukcijų, nei šiltinamojo, nei apdailos sluoksnių.
Perteklinė drėgmė gali niekais paversti renovaciją
Senos statybos daugiabučiuose vidaus patalpos būdavo vėdinamos natūraliai: per nesandarius medinius langus ir duris į patalpas patekdavo oras iš lauko, o per ventiliacines šachtas – pasišalindavo. Esant natūraliai oro apykaitai ir prastai lauko sienų šilumos izoliacijai, tokiuose butuose būna šalta, nors šildymo sąnaudos yra didelės. Todėl, tokį daugiabutį renovuojant pagal šių dienų energinio naudingumo reikalavimus, jis dažniausiai apvelkamas polistireniniu putplasčiu. Nors toks „rūbas“ tikrai šiltas, namas nekvėpuoja, taigi tampa labai sandarus.
Jei tokiame renovuotame itin sandariame daugiabutyje neįrengiama mechaninio vėdinimo sistema, tai oro drėgmė kondensuojasi ant sienų ir langų, neturėdama kur pasišalinti – smelkiasi į konstrukcijas. Įdrėkusios sienos ne tik gadina vidaus apdailą ir baldus, bet ir sudaro puikią terpę veistis pelėsiui. Be to, dėl per didelio santykinio oro drėgnio patalpose neįmanoma užtikrinti komfortiško mikroklimato.
Labai svarbu suprasti, kad mechaninio vėdinimo sistema bet kuriuo atveju yra būtina. Kad ir kokį fasado įrengimo būdą pasirinksite, kvėpuojančios šiltinamosios ir apdailos medžiagos nepakeičia tinkamo patalpų vėdinimo.
Galimi vėdinimo būdai
Tam, kad konstrukcijose susikaupusi drėgmė galėtų netrukdoma išeiti, dažniausiai įrengiami vėdinamieji fasadai, kurių šiltinamajam sluoksniui paprastai naudojama vandens garams laidi mineralinė vata. Tačiau vėdinamųjų fasadų įrengimas yra gana sudėtingas ir gana brangus. Jam būtinas metalinis karkasas, kurį netinkamai sumontavus, susidaro šilumos tilteliai, lemiantys didesnes šildymo išlaidas. Apskritai, įrengiant vėdinamuosius fasadus, rezultato kokybė stipriai priklauso nuo darbininkų kvalifikacijos ir kruopštumo, o tai lemia didesnes darbo jėgai skirtas išlaidas ir didesnę bendrą fasado apdailos kainą.
Yra ir trečias fasado šiltinimo variantas – tarpinis tarp vėdinamojo fasado ir tinkuojamojo, šiltinto polistireniniu putplasčiu. Tai – „Baumit Open“ fasadų šiltinimo ir apdailos sistema, kurios pagrindas – specialios perforuotos polistireninio putplasčio (EPS) plokštės „Baumit OpenTherm“, leidžiančios drėgmei pasišalinti iš sienų.
Šios fasado šiltinimo ir apdailos sistemos negalima supainioti su įprasta tinkuojamąja sistema, kuriai naudojamas paprastas EPS, nes „Baumit OpenTherm“ techninės charakteristikos – vandens garų laidumas, šiluminis laidumas ir kt. – labai skiriasi nuo paprasto nekvėpuojančio EPS. Todėl dar projektavimo etape būtina nurodyti, kad fasadui šiltinti bus naudojama „Baumit Open“ sistema.
Kuo ypatinga „Baumit Open“ sistema?
Svarbiausia „Baumit Open“ sistemos dalis – tai perforuotos EPS plokštės. Nors įprastas EPS yra mažai laidus vandens garams, „OpenTherm“ plokštėse esančios ertmės užtikrina gerą vandens garų laidumą. Kitaip tariant, per jas drėgmės perteklius netrukdomas prasiskverbia į namo išorę – „Baumit Open“ sistema kvėpuoja panašiai kaip plytų mūras. Tačiau ši ypatybė nė kiek nepablogina šilumos izoliavimo charakteristikų, taigi patalpose išlaikomas komfortiškas mikroklimatas. Kadangi sistema kvėpuoja, eksploatuojant namą, drėgmė nesikaupia konstrukcijose, o po truputį pasišalina į lauką.
„Baumit Open“ sistema apšiltintos konstrukcijos padidina pastato energinį naudingumą. Polistireninio putplasčio šiluminės savybės yra geresnės už mineralinės vatos, todėl su mažesniu medžiagos storiu pasiekiamos geresnės termoizoliacinės savybės. Polistireno plokščių „OpenTherm“ šilumos laidumas (λ) – 0,031 W/(mK), t. y. jis mažesnis nei įprasto dažnai naudojamo EPS 70 ir mineralinės vatos. „Baumit Open“ sistema gali būti naudojama kaip mineraline vata šiltinto fasado alternatyva – gaunamas kvėpuojantis, vandens garams laidus fasadas, pasižymintis geresnėmis šiluminėmis savybėmis.
Lyginant „Baumit Open“ sistemą su kitomis tinkuojamosiomis sistemomis, negalima nepaminėti ir jos tvirtinimo „StarTrack“ smeigėmis, kurios neleidžia susidaryti šilumos tilteliams. Lankstūs ir platūs šių smeigių „lapeliai“ užtikrina didelę sukibimo jėgą. Svarbiausia šių smeigių ypatybė – jos neperduria termoizoliacinės plokštės kiaurai, todėl nesudaro šilumos tiltelių. Be to, jos tinka bet kokio storio plokštėms tvirtinti.
Perfruotos „OpenTherm“ polistireno plokštės turi ir dar vieną didžiulį privalumą, kuris sutrumpina statybos laiką, – jas galima klijuoti ant nevisiškai išdžiūvusio mūro, fasadą šiltinti tuo pat metu atliekant ir „šlapius“ vidaus darbus. Kadangi nereikia laukti, kol iš vidaus pasišalins perteklinė drėgmė, tai darbai vyksta greičiau. Neretai statybininkai fasadus šiltina nelaukdami, kol konstrukcijos išdžius, tačiau, pasirinkus drėgmei nelaidžias termoizoliacines medžiagas, tai sukelia daugybę problemų, išvardytų straipsnio pradžioje.
Išorinio dekoratyvinio „NanoporTop“ tinko savybės užtikrina ir tai, kad „BaumitOpen“ sistema apšiltintas fasadas savaime išsivalo. Šio tinko mikrostruktūra tokia, kad purvo dalelėms ir augalų sporoms yra labai sunku prikibti. Be to, jo sudėtyje yra aktyvių fotokatalizatorių, kurie, veikiant saulės šviesai, lietui ir vėjui, padeda fasadui nuolat išlikti švariam, priešingai nei nutinka, kai jis padengtas įprastu tinku.
„Baumit Open“ sistemos sandara
„Baumit Open“ sistemą sudarančius produktus sieja viena pagrindinė savybė – labai geras vandens garų laidumas. Kvėpuojančios sienos padeda palaikyti optimalias gyvenimo sąlygas tiek žiemą, tiek vasarą.
„StarContact White“ mišinyje yra kvarcinio smėlio, todėl išdžiūvusio mišinio mikrostruktūra yra labiau porėta, taigi drėgmei lengviau pasišalinti iš šio sluoksnio.
„OpenTherm“ polistireno plokštėse yra daugybė mažų (maždaug 2–3 mm skersmens) skylučių, per kurias pasišalina drėgmė. Kadangi šias skylutes ir jose esantį orą iš abiejų pusių uždaro vandens garams laidus klijavimo ir armavimo mišinys, plokštės šiluminės ypatybės nė kiek nesuprastėja – iš esmės susidaro tokia pati uždara nejudančio oro sistema, kaip ir paprastame EPS. Be to, „OpenTherm“ plokštės padengtos specialia saulės šilumą atspindinčia „Open Reflect“ danga, kuri šiltinant fasadą leidžia išvengti dėl šiluminio saulės poveikio neretai atsirandančių polistireno plokščių deformacijų. O tokios deformacijos – sugadinta fasado estetinė išvaizda ir trumpesnis eksploatavimo laikotarpis.
Grunto „UniPrimer“ svarbiausia funkcija – pagerinti armuojamojo sluoksnio sukibtį su dekoratyviniu tinku. Jis yra pakankamai laidus vandens garams, todėl nekliudo drėgmei iš gilesnių sluoksnų netrukdomai keliauti lauk.
Dekoratyvinis tinkas „NanoporTop“ yra modifikuotas silikatinis tinkas, pasižymintis puikiu vandens garų laidumu. Šis tinkas ne tik kvėpuoja, bet ir gali savaime išsivalyti, be to, jo itin lygi struktūra neleidžia purvo dalelėms prikibti ir laikytis ant paviršiaus.
Statybinių medžiagų pramonėje naudojant novatoriškas idėjas, renovuojamuose ir naujos statybos namuose su drėgmės keliamomis problemomis galima kovoti lengviau ir paprasčiau. Nauji fasado šiltinimo sprendimai leidžia supaprastinti bei pagreitinti fasado įrengimo darbus, sutaupyti laiko, lėšų, išvengti rūpesčių.
Tam tereikia išdrįsti atsigręžti į šiuolaikiškus sprendimus, kurie iš pirmo žvilgsnio laužo tradicijas, tačiau iš tikro yra nemažiau efektyvūs ir naudingi Jūsų būstui, gyvenimo jame kokybei.
