Finansinę padėtį įmanoma pagerinti ne tik išvykstant dirbti į užsienį, bet ir keičiant gyvenamąją ar darbo vietą Lietuvoje
Statistikos departamento duomenimis, pernai nuolatinę gyvenamąją vietą šalyje pakeitė 68,6 tūkst. (2,4 proc.) gyventojų. Panašūs rodikliai fiksuojami kasmet.
Nors vidinės migracijos priežastys gali būti pačios įvairiausios, nuo studento gyvenamosios vietos perregistravimo iki į užsienį išvykusių tėvų atžalų globos, sprendimas persikelti į kitą Lietuvos vietovę galėtų pagerinti pajamų ir išlaidų balansą, turėti kitų pranašumų.
Naudos įmanoma tikėtis judant abiem kryptimis – iš kaimo į miestą ar iš didmiesčio į mažesnę gyvenvietę.
Miestuose ne tik iki kelių kartų gali skirtis nekilnojamojo turto ar jo nuomos kainos, mažesni atstumai leidžia sutaupyti laiko ir pinigų transportui, laisvos vietos vaikų darželiuose apsaugos nuo išlaidų auklei ar privačiai ikimokyklinei įstaigai.
Judėjimas į didesnį miestą dažnai turi vieną itin patrauklų pranašumą – čia aukštesni atlyginimai ir daugiau galimybių rasti darbą.
Kita vertus, nebūtina žiūrėti vien į didmiesčius – pernai rekordinis gyventojų skaičius, 31 tūkst., migravo iš miesto į kaimą. Tai sudarė 39,1 proc. visų nuolatinės gyvenamosios vietos keitimo atvejų.
Galiausiai galimas hibridinis variantas – geriau mokamą darbą susirasti kitame mieste, o gyventi ten, kur pigiau. Svarbiausia viską gerai apskaičiuoti ir nebijoti pajudėti.