Maži ir dideli moliūgai kaitina virėjų vaizduotę. Indrė Leikauskė domėjosi naudingomis šių augalų savybėmis ir būdais, kaip juos paruošti.
Moliūgus galima valgyti žalius, kepti, virti, naudoti sriuboms bei tyrėms, pyragams. JAV net verdamas moliūgų alus. Vartojamos visos augalo dalys – minkštimas, sėklos, lapai, žiedai.
Iš jų gaminami ir indai, ir muzikos instrumentai, ir net buities rakandai. Vidurinėje Azijoje, Japonijoje, Kinijoje bei Afrikoje didžiulius moliūgus išdžiovina ir naudoja biriems produktams laikyti. Moldovoje paplitusi tradicija tokiose talpose net agurkus rauginti. Vaisiaus gimtinė – Centrinė Amerika, iš čia didžiųjų geografinių atradimų amžiuje jis atkeliavo į Europą. Meksikos gyventojai šią rudens gėrybę įvairiausiems patiekalams ruošti ir netgi ligoms gydyti naudojo dar trečiame tūkstantmetyje prieš mūsų erą.
Vienas pirmųjų receptų būdavo tiesiog įridenti visą dručkį į žarijas ir suvalgyti suminkštėjusį vidų.
Indijoje moliūgai taip pat itin vertinami. Ajurveda nuo inkstų ir kepenų ligų pataria gerti šviežias vaisiaus minkštimo sultis. Ypač naudinga moliūgus vartoti esant šaltiems ir drėgniems orams su ajurvediniu ghi, migdolais ir nerafinuotu cukrumi.
Moliūgai turi daug organinių rūgščių ir ląstelienos, todėl yra puiki jauninamoji priemonė, taip pat itin naudingas produktas besilaikantiems dietos.
Atvėsus orams šiuos vaisius dera pagardinti šildančiais prieskoniais: gvazdikėliais, imbieru, juodaisiais pipirais ar kitais. Toks mišinys gerina imunitetą, stimuliuoja kraujotaką, šildo galūnes.
92 proc. moliūgo sudaro vanduo, o minkštimas turi cukraus, kalio, kalcio, magnio ir geležies druskų, vitaminų C, B1, B2, PP, provitamino A.
Moliūgų sėklos yra puikiausias mineralų šaltinis. Pusėje puodelio yra rekomenduojama magnio ir mangano paros norma, taip pat 50 proc. rekomenduojamos cinko paros normos. Dar jos turi B grupės vitaminų, daug vitamino K, geležies.
Haičio istorijoje moliūgas įgavo net politinę reikšmę. Gurdas, šalies piniginis vienetas, prancūziškai reiškia „moliūgas“.
Moliūgų, obuolių, garstyčių salotos („Kitchen“, Vilnius)
Maistas su charakteriu – taip meniu apibūdina Tomas Gedminas, charakteringo restorano direktorius ir bendraturtis. Nuo pirmosios darbo dienos „Kitchen“ sparčiai populiarėjo. Kaip ir kodėl kilo idėja atidaryti tokią įstaigą? T. Gedminui keliaujant po skirtingas pasaulio šalis, ypač Ispaniją, mėgstamų restoranų ir patiekalų sąrašas plėtėsi, vis dažniau aplankydavo mintis apie nuosavą maisto verslą Vilniuje. Galų gale visuomet buvo smalsu, kaipgi veikia restoranas.
Pirmasis „Kitchen“ įsikūrė Vilniuje 2011 m. kovą, tų pačių metų vasarą antrasis duris atvėrė Nidoje, o prieš gerą pusmetį sostinėje buvo atidarytas trečiasis restoranas „Food by Kitchen“. Maistas čia paprastas, kokybiškas, neįmantrus, bet įdomus.
Salotų sudedamosios dalys: šviežio moliūgo, mažų špinatų lapelių, gražgarsčių lapelių, obuolys (kietas, saldžiarūgštis), moliūgo sėklų, rozmarino šakelė, alyvuogių aliejaus, druskos, pipirų.
Užpilo sudedamosios dalys: Dižono garstyčių, medaus, sidro acto, alyvuogių aliejaus, druskos, pipirų.
Paruošimas: nulupame moliūgo odelę, supjaustome vaisių gabalėliais ir apkepame orkaitėje, pašlakstę aliejumi, įdėję rozmarino šakelę, užbėrę druskos bei pipirų. Kepame, kol šiek tiek suminkštės (bet vis dar išlaikys formą) ir gražiai apskrus. Užpilo sudedamąsias dalis sumaišome ir gerai suplakame. Špinatus ir gražgarstes nuplauname, nusausiname, įdedame dalį moliūgo ir pjaustytų obuolių, viską sumaišome su padažu. Ant viršaus dedame likusį keptą moliūgą, plonai pjaustytą obuolį ir pabarstome moliūgo sėklomis. Salotas galima paįvairinti džiovintomis spanguolėmis, graikiniais riešutais ar fetos sūriu.
Minkštas moliūgų pyragas su šoninės trupinėliais („Wistub Alsace“, Tamperė)
Guy Peledas kilęs iš Izraelio, bet pastaruoju metu gyvena, anot paties, ramiausioje pasaulio vietoje Tamperėje, Suomijoje. Pažintis su maisto gamyba prasidėjo vaikystėje. Iš keturių vaikų šeimos kilęs Guy buvo atsakingas už trijų jaunesnių brolių maitinimą.
Kol jaunėliai rūpindavosi kitais namų ruošos darbais, vyresnysis brolis vis ieškodavo naujų receptų, kad galėtų nustebinti šeimynykščius. Labai pravertė šeimos kulinarinis palikimas, kuriam turėjo įtakos austrų, vokiečių bei lenkų virtuvių subtilybės. Dėl tokio pareigų pasiskirstymo vaikystėje Guy sako taip ir neišmokęs tvarkytis su nešvariais skalbiniais, mat tuo rūpindavosi jaunėlis.
Dvylika metų, praleistų Izraelio armijoje, iš kurių šešeri – keliaujant po pasaulį, dar labiau skatino domėtis skirtingų pasaulio kraštų maisto ruošimo būdais, prieskoniais ir kitais ingredientais. Ši patirtis galutinai pastūmėjo kibti į mokslus ir tapti profesionaliu virtuvės šefu.
Po studijų Šveicarijoje ir Italijoje Guy atkeliavo dirbti į Tamperėje įsikūrusį restoraną „Wistub Alsace“. Jau pavadinimas išduoda, kad čia viešpatauja Elzaso dvasia. Du kartus per mėnesį iš Strasbūro atkeliauja vynas, prieskoniai ir kiti minėtam regionui būdingi produktai, kuriuos virtuvės meistras derina su vietos sezoniniu derliumi ir, be abejonės, vietinių žvejų ką tik sugautu laimikiu.
Restorano meniu lemia sezoniškumas, todėl valgiaraštis keičiasi penkis ar šešis kartus per metus: troškiniai žiemą, šparagai pavasarį, salotos su Tamperės apylinkėse augančiomis daržovėmis bei uogomis vasarą, patiekalai iš moliūgų rudenį.
Tešlos sudedamosios dalys: 1,5 puodelio miltų, pusė arbatinio šaukštelio druskos, 0,25 puodelio augalinių riebalų mišinio, 0,25 puodelio sviesto, 4–5 šaukštai šalto vandens.
Tešlos paruošimas: pirmiausia sumaišome miltus ir druską. Tada sudedame augalinių riebalų mišinį ir sviestą, viską iš lėto išmaišome virtuviniu plakikliu iki vientisos masės. Po truputį pilame šaltą vandenį ir mediniu šaukštu suformuojame tešlos kamuolį. Tešlą perkeliame ant miltais pabarstyto kepimo popieriaus lapo ir padarome diską. Kočiojame tešlą, kol jos storis siekia 0,5 cm, tada perlenkiame ir įklojame į sviestu išteptą kepimo formą. Šią pridengiame maistine plėvele ir dedame į šaldiklį mažiausiai 30 minučių, o dar geriau – visai nakčiai, prieš tai kiek pabadę tešlą šakute. Orkaitę įkaitiname iki 180 °C ir kepame apie 8 minutes.
Įdaro sudedamosios dalys: 1,5 kg moliūgų, supjaustytų 5–7 cm kubeliais, 3 kiaušiniai, 2 šaukštai kukurūzų krakmolo, 200 ml riebios grietinėlės.
Įdaro paruošimas: moliūgų kubelius kepame iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje apie 20 minučių. Apkeptus gabalėlius sutriname virtuviniu plakikliu. Nuo trintų moliūgų nupilame apie pusę susidariusio skysčio, tam puikiai tiks sietelis. Leidžiame tyrei atvėsti, tada dedame kiaušinius, pilame grietinėlę. Suberiame kukurūzų krakmolą ir gerai viską išmaišome. Gautu mišiniu pripildome iškeptą tešlos krepšelį ir toliau kepame 25 minutes 200 °C temperatūroje.
Šoninės trupinėlių paruošimas: 200 g šoninės apkepame keptuvėje ir sudėję ant skardos pašauname nakčiai į orkaitę, įkaitintą iki 60 °C. Popieriniais rankšluosčiais nusausiname šoninę ir sutriname elektrine trintuve iki miltelių konsistencijos. Gautais milteliais apibarstome iškeptą moliūgų pyragą.
Moliūgų sriuba su krevetėmis („Stebuklai“, Vilnius)
Mitų griovėjas Martynas Praškevičius nepaliauja stebinti savo fantazija ir išradingumu. Atnaujintame restorano „Stebuklai“ meniu įdomių bei netikėtų patiekalų atras ir nemažai matę gurmanai. Visai neseniai ambicingasis šefas sėmėsi įkvėpimo ir kulinarinių nuotykių ieškojo Italijoje. Anot M. Praškevičiaus, maistas yra neatsiejama gyvenimo dalis, todėl labai svarbu gerai išmanyti, ko, kiek ir kada reikia valgyti, kaip derinti skirtingus maisto produktus norint būti sveikam.
Vedami šios iniciatyvos mitų griovėjai pasišovė įgyvendinti dar vieną projektą – mokyklose įrengti modernias kulinarijos klases. Sumanymo esmė – jaunajai kartai skiepyti sveikos mitybos bei gyvensenos madą.
Sudedamosios dalys: 700 g supjaustytų moliūgų, 2 didelės smulkintos morkos, 2 dideli smulkinti svogūnai, 1 valyta aitrioji paprika, 150 g sviesto, 1 l krevečių sultinio, 200 ml grietinėlės (35 proc.), 4 rūgščiavaisio citrinmedžio lapai, 1 gabaliukas imbiero, 1 smulkinta citrinžolė, 1 arbatinis šaukštelis krevečių pastos, 3 arbatiniai šaukšteliai cukraus, žiupsnelis druskos, 12 tigrinių krevečių.
Paruošimas: puode apkepiname daržoves su 100 g sviesto. Šioms suminkštėjus suberiame prieskonius ir dar kepiname apie minutę nuolat maišydami. Daržovėms ir prieskoniams apkepus, supilame sultinį ir verdame ant silpnos ugnies apie 30 minučių. Išvirtą sriubą sutriname virtuviniu kombainu ir perkošiame per sietelį. Į perkoštą skystį pilame grietinėlę, užverdame, pagardiname druska. Atskiroje keptuvėje iškepame krevetes su sviestu ir patiekiame su jomis sriubą.