Nors pastaruoju metu Lietuvoje dažniau statomi vienaaukščiai namai, būna situacijų, kai vienintelė išeitis yra dviejų ar net kelių aukštų pastatas. Pavyzdžiui, kai sklypas yra mažas ar nestandartinės formos. O tokiame name nepavyks išsiversti be laiptų, ypač be tautiečių itin mėgstamų medinių vidaus laiptų.
Paprasčiausias būdas įsirengti laiptus – įsigyti reikiamus elementus ir patiems susimontuoti. Tačiau nuo ko pradėti, kaip tai padaryti ir į ką atkreipti dėmesį, kad laiptai būtų patogūs, saugūs ir gražūs?
Ką reikia įvertinti renkantis
- Ar laiptai bus patogūs ir saugūs? Atkreipkite dėmesį ne tik į laiptų konstrukciją (kuo paprastesni, be posūkių ir kitų įmantrybių, tuo saugesni), pakopos aukštį ir plotį, pagalvokite ir apie pakopos formą (su iškyšomis ar be, tiesiomis ar apvalintomis briaunomis, su popakopėmis (uždaro tipo) ar be jų), apie laiptinės apšvietimą.
- Ar jie bus patikimi ir tvirti? Ar turėklai užtikrins lipančio jais žmogaus saugumą?
- Kiek vietos galite skirti laiptams? Kokio dydžio (kokių matmenų) laiptus galite įsirengti?
- Iš kokių medžiagų gaminsite laiptus? Reikia įvertinti ne tik pasirinktos medžiagos tvirtumą, bet ir jos priežiūros niuansus. Pavyzdžiui, medinius laiptus galima alyvuoti, tačiau tai reikės daryti gana dažnai.
Terminai
Prieš pereinant prie laiptų konstrukcinių ypatybių aptarimo, reikėtų pateikti kai kurias apibrėžtis.
1. Laiptasija. Tai svarbiausias laikantysis laiptų elementas, kuris gali būti gaminamas iš įvairių medžiagų: dažniausiai iš medienos, metalo, kiek rečiau – iš betono. Laiptasija gali būti viena, montuojama centre (dažniausiai tai – metalinė arba betoninė sija), arba dvi lygiagrečios (dažniausiai medinės). Medinės laiptasijos dažniausiai būna dvejopos: pakopos šliejasi prie laiptasijos galine dalimi arba uždedamos ant specialių išpjovų sijoje. Laiptasijos turi laikyti visą laiptų ir jais lipančių žmonių svorį, todėl jos turi būti pakankamai storos, masyvios. Kadangi dažniausiai jų nematyti, laiptasijoms galima naudoti paprastesnę ir pigesnę medieną. Jeigu jos vis dėlto matomos, tai matomą dalį galima „apvilkti“ plonu geresnės medienos sluoksniu – įprastai ta pačia mediena, kaip ir pakopų.
Laiptų konstrukcija. Terminai
2. Laiptų maršas. Dar vadinamas laiptatakiu. Tai vientisa laiptų dalis tarp dviejų aikštelių.
3. Laiptelis. Jo horizontalioji dalis vadinama pakopa, vertikalioji (jos gali ir nebūti) – popakope. Pakopa tvirtinama prie laiptasijos. Popakopė dengia tarpą tarp pakopų.
4. Turėklas (porankis). Laiptų saugumo elementas, skirtas prisilaikyti lipant. Kartu jis turi didelę estetinę reikšmę.
5. Baliustrada. Tai porankio jungiami stulpeliai (baliustros), sudarantys užtvarą.
6. Turėklų atramos. Jos dažniau vadinamos stulpeliais arba baliustromis. Šios konstrukcinės detalės montuojamos tarp laiptelio ir porankio.
Sąvaržos. Specialios tvirtinimo detalės, kai laiptai montuojami sąvaržiniu būdu, o ne prie laiptasijų. Tai specialūs plieniniai varžtai, įsukami į sieną, o prie jų pritvirtinama pakopa.
Konstrukcijų tipai
Patys paprasčiausi ir populiariausi – tiesūs vieno maršo laiptai. Tokie yra tinkamiausi montuojant laiptus savarankiškai. Kartais individualiame name tenka įrengti ne vieno, o dviejų ar daugiau maršų laiptus, atskirtus aikštelėmis.
Antri pagal populiarumą – L raidės formos laiptai. Nei sraigtinių, nei spiralinių laiptų, jei nesate patyręs meistras, pačiam geriau nesiimti. Jų konstrukciniuose skaičiavimuose yra nemažai „povandeninių akmenų“. Be to, nors ir gražiai atrodo, yra mažiausiai patogūs ir nelabai saugūs, todėl dažniausiai įrengiami ten, kur dėl vietos stokos jokie kiti laiptai tiesiog netelpa.
Laiptai gali būti:
- atviri (be popakopių): tokie atrodo lengvi ir grakštūs, juos lengva valyti, tačiau nėra labai saugūs, ypač jei namuose – maži vaikai;
- uždari (popakopės dengia tarpus tarp pakopų): dažniausiai tai – tradicinės klasikinės architektūros ir sodybų pastatuose naudojamas laiptų tipas;
- su posūkiu (laiptų pasisukimo vietose įrengiami trikampiai laipteliai): montuojami taupant vietą;
- su aikštele (aikštelė skiria du laiptų maršus): prabangiausi, mat užima daug vietos. Labai patogūs laiptai, ypač jeigu jais naudojasi daugiau žmonių, taip pat nešant sunkius ar didelius daiktus.
Vieni laiptai gali būti kelių konstrukcijos tipų – pavyzdžiui, ir aikštelė, ir posūkis. Vis dėlto estetiniu požiūriu tokių kombinacijų geriau vengti.
Laiptus gaminant vien iš medienos, labai svarbi šios medžiagos kokybė. Mediniai laiptai sunkūs, reaguoja į aplinkos temperatūrą ir drėgmę, todėl svarbu, kad jų mediena būtų tvirta, gerai išdžiovinta ir tinkamai apdorota. Dėl nekokybiškai išdžiovintos medienos laiptų konstrukcija ima deformuotis, atskiri elementai persikreipia, sutrūkinėja, sugadindami ir kitus elementus. Esant galimybei, bent jau laiptasijoms geriau rinktis klijuotinės medienos tašus.
Taupant neretai žvalgomasi į pušies medieną. Nors ji gana pigi, bet yra neilgaamžė, nėra labai tvirta, greitai nusitrina briaunos. Laiptams rekomenduojama rinktis kietmedžius. Pavyzdžiui, maumedis dėl ypatingų sakų, bėgant laikui, įgerdamas drėgmę tik dar labiau kietėja ir tvirtėja. Uosis savo kietumu nedaug nusileidžia ąžuolui, tačiau yra pigesnis, todėl tai bene populiariausia laiptams naudojama mediena Lietuvoje. Ąžuolo, kedro, klevo, guobos ar riešutmedžio mediena kainuoja gerokai daugiau.
Laiptų medieną geriausia derinti su kitais interjero elementais, pavyzdžiui, su grindų danga, langų rėmais, vidaus durimis ir baldais.
Parametrų skaičiavimai
Kadangi visi pastatai skiriasi architektūra, dydžiu, patalpų išdėstymu, tai suprantama, kad vieno visiems atvejams tinkamo šablono būti negali. Todėl, konstruojant vidaus laiptus, reikia orientuotis į šias toliau pateikiamas bendrąsias rekomendacijas.
Laiptų parametrų skaičiavimas
- Statumas. Optimalus laiptų maršo posvyrio kampas (statumas) turėtų būti tarp 35° ir 45°. Statesniais laiptais gerokai sunkiau ir nelabai saugu lipti (ypač vyresnio amžiaus žmonėms, mažiems vaikams arba ribotų fizinių galimybių žmonėms), gabenti sunkius ir didelius daiktus. Nuolaidesnė konstrukcija nepatogi tuo, kad jai sumontuoti reikia daugiau vietos, nes kiekvienas maršas tuo ilgesnis, kuo didesnis laiptų nuolydis.
- Laiptų plotis. Kadangi namuose laiptais vienu metu nevaikšto daug žmonių, tai planuojant juos tikslingiausia orientuotis į vienam žmogui patogų plotį. 1,2 m pločio laiptai individualiame name – pats priimtiniausias variantas. Jais patogu laipioti, nešti daiktus ar baldus ir pakanka vietos prasilenkti. Jei vis dėlto erdvės tokių matmenų laiptams yra nepakankamai, galima pasitenkinti minimaliu variantu – pakopa yra 80 cm pločio.
- Pakopos matmenys. Ant pakopos turi tilpti žmogaus pėda (įprastai skaičiuojama 42–43 dydžio pėda), todėl optimalus jos gylis – 28–30 cm (minimalus – 25 cm, maksimalus – 32 cm). Jei dalis pakopos palenda po kita pakopa, tai šie keli centimetrai palengvins kopimą į viršų, tačiau jie nieko neduos leidžiantis žemyn.
Kad laiptais būtų patogu laipioti įvairaus amžiaus ir ūgio žmonėms, popakopės aukštis turėtų būti 15–18 cm. Tokio pakopų aukščio ir gylio tikrai pakanka, nesvarbu, kokia laiptų konstrukcija.
Jei laiptai turi daugiau nei 17 pakopų, rekomenduojama įrengti aikštelę. Optimalus pakopų skaičius viename marše turėtų būti ne daugiau kaip 12.
Visų pakopų matmenys turi būti visiškai vienodi. Per žemas ar per aukštas laiptelis (dažniausiai tokie būna apatinis arba viršutinis) – įrodymas, kad laiptai buvo blogai suprojektuoti. Tokiu atveju net neverta kalbėti apie patogų ar saugų lipimą. - Turėklai. Siekiant saugumo ir patogumo, turėklai turėtų būti ne žemesni nei 90 centimetrų. Dažniausiai jie siekia 90–110 cm aukštį, skaičiuojant nuo pakopos paviršiaus.
- Laiptų (laiptinės) aukštis. Tai atstumas nuo apatinio aukšto grindų dangos iki lubų, prie kurio pridedamas perdangos storis, pavyzdžiui, 250 + 30 = 280 (cm).
- Laiptelių skaičius. Konstrukcijos aukštis (280 cm) dalijamas iš popakopės aukščio kartu su pakopos lentos storiu. Gautas skaičius apvalinamas iki sveikojo ir būtinai į didesniąją pusę. Pavyzdžiui, jei popakopės aukštis 16 cm, o pakopos lentos storis – 4 cm, tai 280 : 20 = 14. Vadinasi, reikia daryti 14 laiptelių.
- Laiptų ilgis. Jį nesunku nustatyti, žinant laiptelių skaičių ir kiekvienos pakopos gylį. Šie dydžiai sudauginami. Jeigu pakopos palenda viena po kita, tie centimetrai neįskaičiuojami.
Pavyzdžiui, jei pakopos gylis 30 cm, tai tiesūs vieno maršo laiptai su 14 pakopų (laiptų aukštis – 280 cm) yra 420 cm ilgio. Beje, šis ilgis išlieka labai panašus, net jei laiptų konstrukcija bus kitokia. Jei skaičiavimai rodo, kad apskaičiuota konstrukcija konkrečioje patalpoje netelpa, didinamas maršų skaičius arba įrengiami laiptai su posūkiu. - Maršo aukštis grindų atžvilgiu. Konstruojant laiptus būtina orientuotis į žmogaus ūgį ir pridėti nedidelę atsargą. Optimalia laikoma tokia konstrukcija, kurioje atstumas tarp kraštinių laiptelių ir lubų yra ne mažesnis nei du metrai. Kitaip augiam žmogui maršo viršuje reikės palenkti galvą.
Atviri, be popakopių laiptai atrodo lengvi ir grakštūs, juos lengva valyti. Jiems pagaminti reikia mažiau medienos ir darbo, todėl jie šiek tiek pigesni. Vis dėlto atviri laiptai nėra labai saugūs, ypač jei namuose – maži vaikai. Katarzynos Bialasiewicz
(123rf.com) nuotr.
Pasiruošimas montuoti
Tarkim, rengiatės montuoti tiesius vieno maršo laiptus. Jų montavimo eigą galima laikyti baziniu variantu, kadangi veiksmų seka bus tokia pati naudojant ir kitokius laiptus. Be to, tokius laiptus pamažu gali įrengti ir vienas žmogus.
Laiptasijos turi būti visiškai identiškos – tai svarbiausias reikalavimas. Laiptasijai naudojama lenta turi būti ištisinė, be defektų, aukščiausios kokybės, mažiausiai 4 cm storio. Pagal numatytą laiptelių skaičių joje paruošiamos išpjovos pakopoms.
Pakopų kraštus rekomenduojama suapvalinti, nes aštrios briaunos padidina traumų tikimybę. Lenta pakopai parenkama visiškai lygi, kruopščiai nušlifuota. Jos ilgis turėtų būti toks, kad kraštai už laiptasijų išsikištų ne daugiau nei 2–4 cm. Pakopos lentos storis –3–4 cm.
Kadangi popakopės nepatiria reikšmingų apkrovų (šios tenka laiptasijoms), tai joms pakanka 15 mm storio lentų. Drauge taip sumažinamas ir bendras maršo svoris.
Porankius ir baliustras savarankiškai pasigaminti taip, kad laiptai būtų ne tik funkcionalūs, bet ir puoštų interjerą, vargu ar pavyks. Todėl šiuos konstrukcinius elementus verta įsigyti parduotuvėje arba užsisakyti staliaus dirbtuvėse.
Darbų eiga
Laiptasijoms tenka pagrindinė apkrova,
todėl jos turi būti labai patikimai įtvirtintos. Schemoje parodyta, kaip viršutinė maršo dalis fiksuojama į perdangos siją, darant išpjovas.
Pirmiausia ant sienų pagal brėžinį pažymimi visi reikiami taškai: laiptasijos vieta, posvyrio kampas, tvirtinimo vietos ir kt.
Tuomet tvirtinamos laiptasijos. Kadangi šiam elementui tenka pagrindinė apkrova, jos turi būti labai patikimai įtvirtintos.
Viršutinę maršo dalį galima fiksuoti dvejopai (kaip patogiau):
- perdangos sijoje daromos išpjovos, į kurias įstatoma laiptasija;
- naudojami metaliniai pasparai, kurie įtvirtinami ant perdangos sijos ankeriais.
Bet kuriuo atveju konstrukcinių elementų jungtis turi būti kuo patikimesnė ir tvirtesnė.
Laiptasijos apačia tvirtinama tiesiai į grindis (dažniau, jei laiptai be popakopių) arba prie grindų montuojamas papildomas atraminis tašas (dažniau, jei laiptai uždaro tipo), prie kurio tvirtinama laiptasija. Prie sienos laiptasija fiksuojama ankeriniais varžtais (sraigtais, sriegiais). Jei laiptai su popakopėm, tai jos prisukamos sriegiais prie laiptasijų. Po to jau galima montuoti pakopas. Jos fiksuojamos tiek prie laiptasijų, tiek prie popakopių – bent viename taške, centre.
Kad būtų patogiau, pakopos pradedamos montuoti nuo apatinės, kylant į viršų.
Po pakopų – turėklų eilė. Pirmiausia įtvirtinami kraštiniai stulpeliai (baliustros) maršo apačioje ir viršuje. Tarp jų įtempiama virvė, į kurią orientuojantis montuojami likusieji stulpeliai. Kai visi stulpeliai savo vietose, montuojamas porankis. Jis fiksuojamas prie kiekvieno to maršo stulpelio.
Laiptų apdaila
Kai laiptai jau sumontuoti, visi jų elementai turi būti labai kruopščiai nušlifuoti, ypatingą dėmesį skiriant jungčių vietoms, sandūroms, galams ir t. t.
Tuomet laiptų medieną patartina apdoroti specialiomis priemonėmis – antiseptikais, impregnantais. Šioms priemonėms gerai išdžiūvus, mediena padengiama pasirinktu laku arba alyva. Dažyti laiptus nėra tikslinga, tačiau norint juos galima tonuoti dažyvėmis.
VIVACOLOR dažų ekspertai rekomenduoja
Lakas ir lakavimas
Laiptų pakopas galima lakuoti poliuretaniniais, poliuretano akriliniais ir alkidiniais (alkidouretaniniais) lakais. Poliuretaniniai lakai paprastai yra labai atsparūs trinčiai, o alkidiniai lakai yra vidutinio atsparumo ir skiedžiami vaitspiritu. Pakopų lakas turi turėti aukštą atsparumo trinčiai kategoriją. Laiptams dažniausiai naudojamas matinis arba pusiau matinis lakas.
Pakopos lakuojamos trimis lako sluoksniais. Pirmas sluoksnis stipriai įsigeria, todėl jis turi būti gausiausias ir paprastai skiedžiamas apie 20 proc., kad mediena giliau įgertų. Kiekvienas užteptas sluoksnis šlifuojamas 200 grūdėtumo šlifavimo popieriumi. Nepatartina padauginti lako sluoksnių – stora ir neelastinga danga gali įskilti.
Nusidėvėjusių pakopų atnaujinimas
Ilgainiui nuo naudojamų laiptų pakopų nusitrina viršutinis lako sluoksnis ir į medį pradeda gertis purvas. Tokias pakopas reikia atnaujinti.
Laką reikia pašalinti nuo viso paviršiaus. Tam rekomenduojama naudoti elektrinius šlifuoklius. Paviršius pradedamas šlifuoti 60 grūdėtumo popieriumi. Toliau grūdėtumas mažinamas ir šlifuoti baigiama 150 grūdėtumo popieriumi.
Jeigu seno lako pažeidimai nėra dideli ir bus naudojamas tas pats lakas, užteks paviršių pašlifuoti 120–150 grūdėtumo švitriniu popieriumi, kol paviršius taps matinis, o tada pašalinti po šlifavimo susidariusias dulkes. Patariame šlifuoti išilgai medienos rašto.
Lako rūšies parinkimas
Pakopas geriausia perlakuoti tos pačios rūšies laku. Jeigu nežinote, kokiu laku buvo dengti laiptai, geriau naudoti vandeninį laką, kuris chemiškai nereaguoja su senais paviršiais. Vandeniniai poliuretaniniai lakai pasižymi geru atsparumu, nekeičia medienos spalvos (negeltonuoja), yra beveik bekvapiai, saugūs su juo dirbančiam asmeniui ir greitai džiūsta.
Iš Vivacolor lakų serijos rekomenduojame poliuretaninį vandeninį laką LACQUER PARQUET AKVA, skirtą medinėms grindims ir parketui lakuoti patalpose. Šis lakas sustiprina ir apsaugo paviršių. Jis nekeičia medienos spalvos (negeltonuoja), lengvai pasiskirsto ant paviršiaus, puikiai išsilygina, yra beveik bekvapis ir greitai džiūsta.
Reikiami įrankiai
Lakuojant plačias laiptų pakopas, rekomenduojame naudoti platų teptuką ANZA ELITE (plotis 200 mm), kuris užtikrina maksimaliai tikslų ir greitą paviršiaus apdorojimą. Teptuku galima užgriebti daug lako, kurį patogu tolygiai paskirstyti ant paviršiaus.
Mažesniems plotams ir pakopų kraštams geriau naudoti plokščią teptuką ANZA ELITE, kuris būna 35, 50 ar 70 mm pločio. Aukščiausios kokybės ANZA ELITE serijos teptukų sintetiniai šereliai pritaikyti lakuoti įvairaus tipo lakais: tiek vandeniniais, tiek alkidiniais.
