Nors tūkstantmečiais vandens maudyklų kultūra buvo siejama su Pietų šalimis, vėliausiai nuo Peterio Zumthoro laikų atšiauriame klimate statomi vandens malonumų rūmai savo ne mažiau atšiauria estetika kelia estetų susižavėjimą.
Amerikiečių kolektyvo „Steven Christensen Architecture“ pasiūlymas Liepojos vandens maudyklų projekto konkursui remiasi kupolo kaip vieno ryškiausių architektūros elementų nuo Romos termų, rytietiškų hamamų iki renesanso ir baroko šedevrų, dažnai – hierarchijos, galios ir didybės simbolio, interpretacija. Kupolas – visada centre, visada simetriškas ir visada aukščiausias pastato taškas.
„Siekėme panaikinti neigiamas kupolo asociacijas, susiformavusias Europos istorijoje“, – sako Stevenas Christensenas. Išskyrę pirminę kupolą ribojančią formą – pussferę, šiame projekte architektai sukūrė ne vieną ir ne du kupolus, įspaustus į stačiakampį pastato tūrį ir statmenai, ir kampu, ir apverstus, kelis jų paslėpdami ir sukirsdami tarpusavyje. Susidarančios netikėtos erdvės atspindi kitokį, jau naujo amžiaus požiūrį į individualumą ir saviraiškos laisvę, nors ir išreikštą klasikine kupolo forma.
Projetas, nors vis dar neįgyvendintas, neseniai gavo dar vieną apdovanojimą – sidabrą AAP (Amerikos architektūros prizo) konkurse rekreacinės architektūros kategorijoje.
Ponai, pašalas Latvijos žemėje jau išeina. Kur jūsų kastuvai?