Kalbant apie vaisingumą, daug dėmesio skiriama hormonams, amžiui ar genetikai, tačiau kasdienė mityba taip pat yra svarbi bendro paveikslo dalis. Spermatozoidų gamyba yra nuolat vykstantis biologinis procesas, kuriam reikalingos įvairios maistinės medžiagos, o jų trūkumas ar ilgą laiką nesubalansuotas racionas gali būti nepalankus normaliai organizmo veiklai. Moksliniuose tyrimuose vyrų reprodukcinės sveikatos kontekste dažniausiai nagrinėjami selenas, cinkas, folatai, omega-3 riebalų rūgštys ir antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčios maistinės medžiagos. Vis dėlto svarbu ne ieškoti vieno „stebuklingo produkto“, o suprasti, kokį vaidmenį skirtingos maistinės medžiagos atlieka organizme ir kaip užtikrinti pakankamą jų kiekį kasdienėje mityboje.
Selenas ir cinkas – vyrų reprodukcinei funkcijai svarbios medžiagos
Selenas yra organizmui būtina mineralinė medžiaga, padedanti palaikyti normalią spermatogenezę. Jis taip pat padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos. Seleno natūraliai randama žuvyje ir kitose jūros gėrybėse, mėsoje, kiaušiniuose, pieno produktuose, grūdiniuose produktuose, ankštinėse daržovėse ir riešutuose. Jei seleno kiekis racione nepakankamas ir nusprendžiama jį papildyti maisto papildu, verta atkreipti dėmesį ir į naudojamą formą. Pavyzdžiui, L-selenometioninas yra organinė seleno forma, kurioje selenas susietas su aminorūgštimi metioninu. Ši forma gerai pasisavinama organizme, o selenometioninas gali būti įtraukiamas į baltymus panašiai kaip pats metioninas. Vyrų reprodukcinei funkcijai aktualus ir cinkas – jis padeda palaikyti normalų vaisingumą ir reprodukciją.
Antioksidantai ir įvairi mityba – kodėl svarbi visa lėkštė?
Vyrų vaisingumo tyrimuose nemažai dėmesio skiriama oksidaciniam stresui, nes spermatozoidų ląstelės yra jautrios oksidacinei pažaidai. Dėl šios priežasties mokslinėje literatūroje nagrinėjamos įvairios antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčios maistinės medžiagos, tarp jų selenas, cinkas bei vitaminai C ir E. Vis dėlto vien papildų vartojimas nėra garantuotas būdas pagerinti vaisingumą. Naujesnė sisteminė apžvalga ir metaanalizė parodė, kad kai kurie maisto papildai gali turėti įtakos tam tikriems spermos kokybės rodikliams, tačiau jų poveikis tikimybei pastoti ar susilaukti kūdikio išlieka neaiškus. Todėl praktiškiau pradėti nuo visaverčio raciono, kuriame reguliariai būtų daržovių ir vaisių, riešutų, viso grūdo produktų, žuvies, liesų baltymų šaltinių bei kitų kuo mažiau perdirbtų produktų. Būtent tokio pobūdžio mitybos modeliai stebėjimo tyrimuose dažniau siejami su palankesniais spermos kokybės rodikliais.
Vaisingumui svarbu ne tik tai, kas yra lėkštėje
Net ir gerai subalansuota mityba veikia platesniame gyvenimo būdo kontekste. Vyrų reprodukcinei sveikatai gali būti aktualūs kūno svoris, fizinis aktyvumas, rūkymas, alkoholio vartojimas, miego režimas ir kiti kasdieniai įpročiai. Todėl planuojant šeimos pagausėjimą prasminga vertinti ne vien atskirų vitaminų ar mineralinių medžiagų kiekį, o visą gyvenimo būdą. Mitybos tyrimai taip pat rodo, kad vaisingumo ir spermos kokybės ryšys su atskiromis maistinėmis medžiagomis nėra paprastas – rezultatai tarp tyrimų skiriasi, o papildų veiksmingumas priklauso nuo tiriamųjų, vartojamų dozių ir kitų veiksnių. Dėl šios priežasties maisto papildai turėtų papildyti įvairią mitybą, o ne ją pakeisti. O kilus sunkumų dėl vaisingumo vertėtų kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.
Planuojant šeimos pagausėjimą lengva susitelkti į vieną kraujo tyrimą, vitaminą ar „tobulą“ papildų derinį. Tačiau organizmui daug svarbiau tai, ką darome nuosekliai mėnesiais ir metais. Galbūt todėl verta pradėti ne nuo klausimo „kokio papildo man reikia?“, o nuo paprastesnio – ar mano kasdieniai pasirinkimai sudaro sąlygas organizmui gauti tai, ko jam reikia normaliai funkcijai palaikyti?
